Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovo D. V. (jo įstatyminės atstovės S. L.) atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams B. V., I. Z. dėl tėvystės įrašo nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais (ieškovo gimimo, santuokos ir ištuokos liudijimais, DNR aktu ir kt.), nustatyta, kad D. V. gimė (duomenys neskelbtini), t.y. iki santuokos tarp S. L. ir B. V. sudarymo. Santuoka tarp jų nutraukta (duomenys neskelbtini), D. V. yra invalidas iš vaikystės. 2021 m. gruodžio 23 d., atlikus biologinį tėvystės nustatymo tyrimą patvirtinta, kad 99,999995 % tikimybė I. Z. yra D. V. tėvas.

Dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo

Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendinio variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146—3.148, 3.150 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnis numato, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis,).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pripažino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jas patvirtina ieškovo atstovės paaiškinimai, DNR tyrimo išvados, ieškovo motina šiuo metu gyvena kartu su atsakovu I. Z., kuris pripažįsta D. V. savo sūnumi, jį išlaiko, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 197, 185 straipsniai). Atsakovui I. Z. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis). Ieškovė vaiko pavardės pakeisti neprašė, todėl vaikui paliekama esama pavardė.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Įstatymas t.y. LR CK 3.147 straipsnis ieškininės senaties termino kreiptis dėl tėvystės nustatymo, nenustato.

Atsižvelgiant į bylos, aplinkybes, t.y., kad ieškovas yra pripažintas neveiksniu ir savo teises įgyvendinti įgijo teisę tik nuo (duomenys neskelbtini), kai jam buvo paskirta globėja, todėl ieškininės senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo jis nepraleido. Byloje virš minėti duomenys patvirtina, kad atsakovas B. V. nėra biologinis ieškovo D. V. tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, S. L. iš atsakovų priteistina po 25 Eur už sumokėtą žyminį mokestį. Iš atsakovų priteistina po 19 Eur valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas B. V., gim. (duomenys neskelbtini), nėra jo tėvas.

Pripažinti, kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvu yra I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš B. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), po 25 E. S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir po 19 Eur valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.