- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-275-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22969-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Turto vertė“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30156-877/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Turto vertė“ dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu, trečiasis asmuo antstolis V. K., išvadą teikianti institucija Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Furnitūra marketingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti UAB „Turto vertė“ 2017-08-07/2017-09-01 nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 1708-0030 neteisingu ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ekspertizės aktas Nr. 1708-0030 neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos keliamų reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu siekia civilinio proceso tvarka nuginčyti vykdomojoje byloje esantį rašytinį įrodymą – ekspertizės aktą. Pažymėjo, kad pagal tokį ieškinį iškeltos civilinės bylos išnagrinėjimas sukels ne savarankiškus materialinius teisinius padarinius, o procesinius teisinius padarinius, tai yra bus nuginčytas vykdomojoje byloje vertinamas rašytinis įrodymas – ekspertizės aktas. Ekspertizės akto ginčijimas teisme neišspręstų kilusio ginčo, atsiradusio vykdymo procese, kurio metu skolininkas nesutinka su vykdymo veiksmus atliekančio antstolio patvarkymu bei šio proceso metu atliktu ieškovei priklausančio turto vertinimu. Ekspertizės aktas, esantis vykdomojoje byloje, laikytinas rašytiniu įrodymu ir gali būti naudojamas nagrinėjant teisme bylą dėl antstolio veiksmų. Rašytiniai įrodymai jau vykstančiame civiliniame procese gali būti paneigti kitais įrodymais, o ne inicijuojant atskirą procesą siekiant rašytinį įrodymą nuginčyti. Įrodymas, kuris kitoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Furnitūra marketingas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-53/2011 yra nurodyta, kad ekspertizės aktas gali būti nuginčijamas ne tik pareiškiant ieškinį, bet ir kitais būdais, kas reiškia, jog ginčijantis tokį ekspertizės aktą asmuo turi teisę pasirinkti, kokiu teisių gynimo būdu jam naudotis – ar inicijuoti savarankiškos civilinės bylos iškėlimą ir ekspertizės aktą ginčyti ieškinio teisenos tvarka, ar dėl ekspertizės akto kaip rašytinio įrodymo teikti savo argumentus kitoje civilinėje byloje, kurios ekspertizės aktas bus vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Taigi, minėta kasacinio teismo nutartis nepaneigia ieškovo teisės ginčyti ekspertizės aktą ieškinio teisenos tvarka, nes savaime nedraudžia teikti savarankišką ieškinį. Ieškovė UAB „Furnitūra marketingas“, pateikdama ieškinį dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu, pateikė įrodymus, kad ginčijamas ekspertizės aktas ieškinio pateikimo metu nėra įvertintas kitoje civilinėje byloje (Kauno apylinkės teismui yra pateiktas tik skundas dėl antstolio veiksmų, tačiau jo nagrinėjimas nepaskirtas, skundas neišnagrinėtas), jo nevertino nei vienas teismas kitoje civilinėje byloje, dėl ekspertizės akto nėra priimtas teismo sprendimas (nutartis). Identiška situacija esamai (reiškiant ieškinį dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu) kaip galima ir teisėta yra pripažinta Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriame pagal UAB „Furnitūra marketingas“ ieškinį analogiškomis aplinkybėmis yra iškelta civilinė byla Nr. e2-23472-433/2017 dėl kito turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko vykdomojoje byloje parengto ekspertizės akto pripažinimo neteisingu ir prieštaraujančiu TVVPĮ normoms. Ieškinys yra priimtas kaip nagrinėtinas teisme, byla yra paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs skundą, 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje NR. 2S-2233-480/2017 konstatavo, kad jeigu kompetentingas asmuo pagal nustatytą metodiką atliko individualų nekilnojamojo turto vertinimą, laikoma, kad tokia turto vertinimo ataskaita turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 str. 2 d.), taigi turi didesnę įrodomąją galią, todėl tokia turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Minėtoje byloje esama faktinė situacija yra identiška. Kauno apygardos teismas minėtoje 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2233-480/2017 konstatavo, kad pripažinus ekspertizės aktą prieštaraujančiu TVVPĮ 22 straipsnio normoms, toks teismo sprendimas sukeltų savarankiškus materialinius teisinius padarinius ir taip atsirastų pagrindas vykdomojoje byloje perkainoti turtą. Vadinasi, kol kitoje civilinėje byloje ekspertizės aktas nebuvo teismo įvertintas, ekspertizės aktas ir jo teisėtumo klausimas gali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje civilinėje byloje. Teismui priėmus ieškinį dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu, ieškovė būtų teikusi prašymą kitoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, sustabdyti minėtos civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta byla dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu, nes toks konstatavimas turėtų tiesioginės reikšmės rinkos vertės nustatymui vykdymo procese. Teismui ieškinio priėmimo stadijoje neturint jokių duomenų apie tai, kad ekspertizės aktas kitoje civilinėje byloje yra įvertintas ir dėl jo yra priimtas teismo sprendimas (ar nutartis), privalėjo priimti ieškinį ir neužkirsti kelio ieškovui pasinaudoti jam įstatymo (TVVPĮ) suteikiamu teisių gynimo būdu – ginčyti ekspertizės aktą ieškinio teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė UAB „Furnitūra marketingas“ savo ieškinyje dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti gamybinių patalpų, bendro ploto 865,64 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini), vertę, buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko atsakovė UAB „Turto vertė“, surašydama 2017-08-07/2017-09-01 nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 1708-0030. Šio ekspertizės akto pagrindu antstolis V. K. 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-13644, kuriame nustatė, kad minėto nekilnojamojo objekto rinkos vertė yra 236 000 Eur. Ieškovė 2017 m. spalio 16 d. antstoliui pateikė skundą dėl antstolio 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymo Nr. S-13644, jame nurodydama, kad neteisingai nustatyta nekilnojamojo objekto rinkos vertė. Taigi, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės UAB „Furnitūra marketingas“ atžvilgiu yra atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai vykdymo procese. Vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalis, t. y. specialiosios teisės normos. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą (CPK 682 str. 1 d.). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 str. 2 d.). Minėta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu nesutinka su vykdomojoje byloje atlikta ekspertizės išvada, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkė UAB „Furnitūra marketingas“ būtų pateikusi antstoliui V. K. motyvuotą prieštaravimą dėl areštuoto turto įkainavimo ir prašiusi jo skirti turto vertės nustatymo papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kaip tai numatyta specialiojoje teisės normoje (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Apeliantas vadovaujasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Taip pat apeliantė vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2233-480/2017, kurioje konstatuota, kad vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, nurodė, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuoroda apie turto vertinimo ataskaitos nuginčijimą įstatymų nustatyta tvarka nereiškia, kad tai gali būti daroma tik pareiškiant ieškinį teisme dėl tokio akto pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 8-9 punktuose nurodė, jog ekspertizės skyrimą vykdymo procese reglamentuoja specialiosios teisės normos, o vykdymo proceso dalyvio prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės nustatyti CPK 682 straipsnio 2 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kurie gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, paduodant skundą antstoliui. Antstolio patvarkymas, kuriuo skundas nepatenkintas, persiunčiamas teismui (CPK 510 str. 2 d.). Teismo nutartis, kuria netenkintas skundas, yra skundžiama apeliacine tvarka (CPK 513 str. 2 d.), o dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties gali būti duodamas kasacinis skundas CPK nustatyta tvarka. Taigi, CPK įtvirtintos ir vykdymo procesą reglamentuojančios specialiosios teisės normos nustato antstolio veiksmų, kai antstolis įkainoja areštuojamą turtą, ginčijimo tvarką ir kiekvienu konkrečiu atveju tikrindamas antstolio veiksmų teisėtumą teismas turi pareigą išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl areštuoto turto įvertinimo ir atsižvelgti į visas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007). Be to, galimybė nustatyti tinkamą rinkos kainą priklauso nuo paties skolininko valios, nuo aktyvių jo veiksmų, siekiant nustatyti realią turto rinkos kainą.Kaip nurodė ieškovas, jis pasinaudojo teise apskųsti antstolio 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą, kuriuo nustatyta turto vertė, 2017 m. spalio 16 d. antstoliui pateikdamas skundą. Teismas iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-2673-894/2018 pagal skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207. Nors byla nėra elektroninės formos, tačiau iš procesinių dokumentų turinio matyti, jog skolininkas nesutinka su ekspertizės nustatyta turto verte. Tai reiškia, kad teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas ginčas dėl ginčo turto rinkos vertės teisingumo, t. y. ginčas dėl tos pačios ekspertizės aktu nustatytos turto vertės.Apeliantė kaip precedentą nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-24472-433/2017, kurioje tarp pat yra pareikštas ieškovės ieškinys dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu ir kurioje ieškinys priimtas, bet byla dar neišnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas prieš tai nurodė, kad turto vertinimo išvados ginčijimui vykdymo procese yra atskira procedūra, kurią reglamentuoja specialioji teisės norma. Akivaizdu, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, turėdama tikslą civilinio proceso tvarka nuginčyti vykdomojoje byloje esantį rašytinį įrodymą – ekspertizės aktą. Pagal tokį ieškinį iškeltos civilinės bylos išnagrinėjimas sukeltų ne savarankiškus materialinius teisinius padarinius, o procesinius teisinius padarinius, tai yra būtų nuginčytas vykdomojoje byloje vertinamas rašytinis įrodymas, tačiau ekspertizės akto neginčijimas teisme neišspręstų kilusio ginčo, atsiradusio vykdymo procese, kurio metu skolininkas nesutinka su vykdymo veiksmus atliekančio antstolio patvarkymu bei šio proceso metu atliktu ieškovei priklausančio turto vertinimu. Minėta, kad ekspertizės aktas, esantis vykdomojoje byloje, laikytinas rašytiniu įrodymu ir gali būti naudojamas nagrinėjant teisme bylą dėl antstolio veiksmų. Rašytiniai įrodymai gali būti ginčijami civiliniame procese, ginčijant jų turinį kitais įrodymais, tačiau ne visi rašytiniai įrodymai turi būti ginčijami teisme inicijuojant dėl to atskirą civilinį procesą. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai sprendė, kad šis ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.