Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-4141 nutarta taikyti nuteistajam J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 2 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. balandžio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau šiuo metu stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu laikotarpiu drausmine tavrka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendicijas, ir todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

J. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis ir 5 dalies 2 punktu – 3 metai laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeisti 2018 m. vasaio 15 d. nuosprendį: pagal BK 149 straipsnio 2 dalį – skirti 4 metus laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti su paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pakeistas 2021 m. sausio 15 d. nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 9 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 9 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.

Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė ir ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2021 m. gegužės 10 d., ir kaip jau nurodyta aukščiau, nuo šio vertinimo rizika nekito, nors bausmės atlikimo metu rizikos vertinimas buvo atliktas viso keturis kartus. Paskutinis atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimas, atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar vyrauja gausa, tai yra net 12, dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; problemiški santykiai su partnere; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; mažas atsparumas stresui; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam dedant maksimalias pastangas teigiamo pokyčio link, o nuteistojo elgesyje nustatytas vos vienas apsauginis veiksnys, kuris mažina nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti (bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai – stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę), nėra niekaip išimtinai saugantis nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi nuteistasis nepasižymėjo nuoseklia darbine veikla ir prieš darydamas nusikaltimus. Be kita ko byloje nėra duomenų apie patvirtintą įsidarbinimo galimybę galimo lygtinio paleidimo atveju, todėl praeityje buvęs darbinis nestabilumas neleidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis yra linkęs reintegruotis į visuomenę eliminuojant iš savo elgesio jam būdingus rizikos veiksnius taip, jog laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl šiuo metu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nustatyta, nuteistojo elgesyje, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa, neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nestebimas nustatytosios rizikos pokytis, nemažinami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių, kaip jau minėta, fiksuota itin daug ir kurie turi būti koreguotini iš esmės.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad J. J. bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, ir nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas pažymi, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vis tik nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus ir disciplinuotas, siekiant teigiamos elgesio dinamikos, kadangi (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. kovo 18 d. pažymos Nr. RV-22-2764 duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis 2023 m. kovo 22 d. pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir nors nuobauda tuo kartu neskirta, tačiau vetitnant tai, jog nuteistasis minėtą pažeidimą padarė po keturių gautų paskatinimų bei kuomet buvo gerai susipažinęs su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atksleidžia tai, jog nuteistasis net būdamas struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs savo elgesį išlaikyti stabiliai ir nepertraukiamai teigiamą bausmės atlikimo metu. Todėl šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, J. J. neatliktos bausmės dalis (1 metai 2 mėnesiai ir 14 dienų), kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina itin didele, o įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis J. J., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV- 22-4141.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4141 taikyti nuteistajam J. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.