Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-9524-935/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08014-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1., 2.10.3., 2.10.8., 2.12.1.1.

2016 m. spalio 12 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 174 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. 2016 m. gegužės 26 d., apie 18.30, viešoje vietoje, laiptinėje, būdama neblaivi, kai nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, t. y. koordinacija buvo sutrikusi, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, bei žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdama, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją muša tėvas, pristatyta į policijos komisariatą ir patalpinta į laikinojo sulaikymo patalpas, šūkavo, rėkavo, spardė metalines duris, į teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką, nereagavo.

Šiais veiksmais I. R. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. R. pripažino, jog įvykio metu ji buvo neblaivi. Įvykio aplinkybių I. R. tiksliai nurodyti negalėjo, kadangi nelabai atsimena. Ji teigė, jog, kai atvyko policija, ji buvo bute, o ne laiptinėje. I. R. nurodė, kad gal viskas taip ir buvo, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Ji nežino, kas kvietė policiją, gal kaimynai. Tėvas ją pastoviai muša, tą dieną ji taip pat buvo stipriai sumušta. Be to, I. R. nurodė, kad jos telefono numeris baigiasi skaitmenimis 232, tačiau šis telefonas yra iš jos pagrobtas. Policijoje nesikeikė, tik sakė, jog jai yra šalta, prašė ją išleisti.

Tyrimo metu I. R. parodė, kad iškvietė policiją, nes išsigando tėvo, koridoriuje nesikeikė, tik rėkė ant kačiuko, policijos komisariate rėkavo, nes norėjo greičiau eiti namo. (b. l. 2)

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, jog įvykius, vykusius 2016 m. gegužės 26 d., jis kažkiek atsimena. Jis nurodė, kad į policijos komisariatą buvo pristatyta I. R., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, ji šūkavo ir trankė patalpos, kurioje buvo laikoma, metalines pertvaras, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, I. R. reikalavo ją paleisti. I. R. buvo kelis kartus prašoma nusiraminti, tačiau ji tokiems reikalavimams nepakluso ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar įvykio dieną I. R. buvo sumušta, tačiau jeigu būtų pastebėti rimtesni sužalojimai būtų iškviesti medikai. Liudytojas patvirtino savo tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis.

Iš A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. gegužės 26 d., apie 18.45 val., į policijos komisariatą buvo pristatyta I. R., kuri buvo neblaivi (nustatytas 2,60 promilių neblaivumas). I. R. buvo patalpinta į pristatytiems asmenims skirtas patalpas, kur garsiai rėkavo, šūkavo, taip trukdė dirbti policijos pareigūnams, į reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką, nereagavo. Tuomet I. R. buvo patalpinta į sulaikytiems skirtą patalpą, kur ji toliau rėkavo, šūkavo bei spardė patalpos duris. I. R. buvo surakinta antrankiais. (b. l. 4)

Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. parodė, kad iškvietimo aplinkybių neatsimena, bet atvykus į įvykio vietą I. R. sutiko prie buto durų laiptinėje. I. R., pamačiusi policijos pareigūnus, įbėgo į butą ir užsirakino. I. R. buvo neblaivi. Liudytojas paaiškino, kad I. R. tėvas yra garbaus amžiaus, nėra agresyvus. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą, liudytojas patvirtino, kad aplinkybės jame yra užfiksuotos teisingai.

Iš T. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. gegužės 26 d., apie 18.30 val., buvo gautas pranešimas, jog Tverečiaus g. 8-19, Vilniuje, tėvas muša dukrą. Atvykus į nurodytą vietą ir lipant laiptais laiptinėje, girdėjosi moters keiksmai ir riksmai. Užlipus į penktą aukštą, prie 19 buto durų, pastebėjo moterį, kuri rėkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, nuo moters sklido alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi. Nustatyta, kad moteris yra I. R.. I. R. nurodė, kad policijos nekvietė, iš jo kažkas pavogė telefoną. I. R. tėvas F. R. paaiškino, kad jo dukra eilinį kartą išgėrusi alkoholio iškvietė policiją be jokios priežasties. F. R. patvirtino, kad girdėjo, kaip dukra kvietė policiją. I. R. paaiškinus, kad jai bus surašytas protokolas dėl melagingo iškvietimo, ji pradėjo dar garsiau rėkti ir brautis atgal į butą, todėl buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą. (b. l. 3)

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į iškvietimo vietą išaiškėjo, kad tai buvo melagingas iškvietimas. I. R. buvo išgėrusi, aiškino, kad ne ji kvietė policiją, jos telefonas yra pavogtas. I. R. tėvas patvirtino, kad girdėjo, kaip dukra iškvietė policijos pareigūnus. I. R. buvo sulaikyta už melagingą iškvietimą, vedama link tarnybinio automobilio keikėsi, rėkė.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. gegužės 26 d. 18.11 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog šiuo metu pranešėją muša tėvas, fone girdisi grumtynės, moteris verkia. Perskambinus moteris nekėlė ragelio, buto numeris ir pranešėjos vardas paimtas ir praeitų skambučių. (b. l. 5)

Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše girdėti, kaip verkianti moteris nerišliai nuolatos kartoja, kad ją muša tėvas, nurodo, kad reikia pagalbos Tverečiaus g. 8, buto numerio nenurodo.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad I. R. 2016 m. gegužės 26 d. 18.53 val. buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas. (b. l. 6)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus vedėjos surašytoje pažymoje nurodoma, kad institucija dėl melagingo iškvietimo patyrė 3,26 Eur žalą. (b. l. 14)

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. R. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos 174 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, todėl pažeidėja baustina.

Pati I. R. teismo posėdžio metu prisipažino, kad įvykio dieną buvo neblaivi. Pastebėtina, kad iš I. R. paaiškinimo, užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo protokole, matyti, jog ji pripažino, kad, būdama laiptinėje, ji šaukė. Be pačios I. R. paaiškinimų jos kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178straipsnio 1 dalyje, patvirtina liudytojo T. M. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, šio liudytojo tarnybiniame pranešime, alkotesterio rodmenų kvite užfiksuoti duomenys. Teismui nekyla abejonių, jog I. R. būdama neblaivi pasirodė viešojoje vietoje, t. y. namo, kuriame gyvena laiptinėje, tuo metu jos koordinacija buvo sutrikusi, ji elgėsi neadekvačiai. Tokie I. R. veiksmai užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens supratimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

I. R. teismo posėdžio metu tvirtino, kad policijos nekvietė, nurodė, jog jos telefonas baigiasi skaičiais 232, tačiau įvykio metu jos telefonas buvo pagrobtas. Vis tik I. R. kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje, visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, pranešimą pateikė asmuo skambinęs telefonu, kurio numerio paskutiniai trys skaičiai yra 232. Garso įrašas, esantis byloje, patvirtina, kad dėl pagalbos kreipėsi moteris, kuri nurodė, jog ją muša tėvas. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad, nuvykus į įvykio vietą, iškvietimo metu nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. I. R. atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad policijos nekvietė, jos telefonas pagrobtas. V. V. ir T. M. nurodė, jog I. R. niekam pretenzijų neturėjo. Tiek iš V. V. parodymų, tiek iš duomenų, užfiksuotų T. M. tarnybiniame pranešime, matyti, kad I. R. tėvas patvirtino, jog būtent jo dukra kvietė policijos pareigūnus. Taigi teismas konstatuoja, kad I. R. tyčia melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje.

Kaip jau buvo minėta, I. R. teigė, jog jos telefonas įvykio metu buvo pagrobtas, tačiau teismas čia pažymi, kad Bendrajam pagalbos centrui buvo skambinama būtent iš I. R. telefono, pagalba buvo kviečiama į (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdisi, kaip moteris nurodo minėto namo numerį, o būtent šiame name I. R. ir gyvena. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad I. R. tyrimo metu nurodė kitokias skambinimo į Bendrąjį pagalbos centrą aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokole I. R. pripažino, jog kvietė pagalbą, kadangi išsigando tėvo. Taigi tyrimo metu ji pripažino pagalbos kvietimo faktą. Teismas I. R. teiginį, jog ji nekvietė policijos, vertina tik kaip niekuo nepagrįstą versiją, kuria I. R. siekia išvengti atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį asmuo traukiamas tuomet, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Administracinėn atsakomybėn traukiant asmenį pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, trikdančius visuomenės rimtį ar tvarką, taip pat nustatyti asmens tyčią taip veikti. Nors viešosios vietos sąvoka nėra pateikta Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau teigtina, jog viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų. Tokiu atveju nėra svarbu, ar asmens veiksmai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims. Pažeidimo fakto padarymui užtenka konstatuoti vien to, kad asmens pažeidimas yra nepriimtinas visuomenei, nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis taisyklėmis.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. R. teisme nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams ji buvo bute, o ne koridoriuje. Vis tik I. R. kaltę padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, įrodo liudytojo T. M., V. V. parodymai, taip pat tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. T. M. teisme paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą I. R. buvo rasta koridoriuje prie buto durų. Iš liudytojo tarnybinio pranešimo matyti, kad lipant link iškvietimo vietos girdėjosi moters keiksmai, riksmai, I. R. keikėsi necenzūriniais žodžiais. V. V. patvirtino T. M. parodymus nurodydamas, kad sulaikius I. R. dėl melagingo iškvietimo ir vedant link tarnybinio automobilio, ši keikėsi, rėkė, tuo metu laiptinėje buvo žmonių. Taigi teismas konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog I. R. rėkė ir keikėsi laiptinėje. Pažymėtina, kad pasakytų keiksmažodžių mastas ir pobūdis neturi reikšmės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį kvalifikavimui. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais bei tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, kurie tarpusavyje visiškai sutampa, vieni kitiems neprieštarauja. Taigi teismas konstatuoja, kad I. R. elgesys buvo netinkamas, prieštaraujantis visuomenėje priimtinam elgesiui ir tokiais savo veiksmai ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje.

Pagal Lietuvos respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo.

I. R. aiškino, kad policijos komisariate nesikeikė, o tik prašė ją paleisti, nes jai buvo labai šalta. Vis tik teismas konstatuoja, kad ir šioje dalyje I. R. kaltinamas visiškai pasitvirtino. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad I. R. atvežta į policijos komisariatą šūkavo, trankė sulaikymo patalpos metalines pertvaras, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo. Analogiškai nurodyta ir minėto liudytojo tarnybiniame pranešime. Teismas šioje vietoje taip pat pažymi, kad tyrimo metu I. R. sutiko, kad policijos komisariate rėkavo. Taigi teismas konstatuoja, kad I. R., duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, tik siekė sušvelninti arba išvengti administracinės atsakomybės. Teismas konstatuoja, kad A. B. parodymai, jo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, iš dalies ir pačios I. R. paaiškinimai duoti tyrimo metu patvirtina, kad ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Teismui nekyla abejonių, kad policijos pareigūno reikalavimas netriukšmauti buvo visiškai teisėtas, o I. R. privalėjo jį vykdyti.

I. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174, 186 straipsniuose ir 187 straipsnio 2 dalyje, ji padarė būdama neblaivi (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudas I. R., atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį (padarytų pažeidimų vietą, laiką, veiksmų intensyvumą), pavojingumą, taip pat į tai, kad nėra nustatyta I. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pažeidėja anksčiau yra bausta administracine tvarka. Įvertinus aptartas aplinkybes, I. R. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, 174, 186 straipsniuose, 187 straipsnio 2 dalyje, skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos minėtų straipsnių sankcijų ribose. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 65, 66 straipsniais, į paskirtą nuobaudą įskaitytinas laikas, I. R. išbūtas administraciniame sulaikyme nuo 2016 m. gegužės 26 d. 18.45 val. iki 2016 m. gegužės 27 d. 00.10 val.

Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka.

Byloje yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus vedėjos surašyta pažyma, kurioje užfiksuota, jog reagavus į melagingą pranešimą apie įvykį buvo patirta 3,26 Eur žala. Pagal pateiktą raštą išlaidas sudaro pareigūnų darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos bei tarnybinio automobilio degalų išlaidos. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į I. R. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl dėl I. R. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje institucija nuostolių nepatyrė ir nepagrįstai prie nuostolių priskyrė pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą.

Tuo pačiu konstatuotina, jog I. R. melagingai pranešus apie tariamą įvykį (smurtą artimoje aplinkoje) ir policijos pareigūnams į tokią informaciją reaguojant, buvo vykta į įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei I. R. melagingai nebūtų paskambinusi pagalbos telefonu ir nebūtų pranešusi apie tariamą smurtą. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo I. R. pranešimo buvo patirti nuostoliai, kuriuos sudaro išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 1,19 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33, 37, 174 straipsniais, 178 straipsnio 1 dalimi, 186 straipsniu, 187 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais, Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, 10 Eur (dešimties eurų) baudą; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnio, 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) baudą.

Įskaityti administraciniame sulaikyme I. R. išbūtą laiką, t. y. vieną parą, kuri prilyginama 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai, ir konstatuoti, jog likusi nesumokėta baudos dalis yra 84,68 Eur (aštuoniasdešimt keturi eurai šešiasdešimt aštuoni euro centai).

Įpareigoti I. R. atlyginti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 1,19 Eur turtinį nuostolį (Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnis 1 dalis).

Turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (Lietuvos Respublikos ATPK 341 straipsnis).

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16058274701.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.