Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1085-562/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
1S-1085-562/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rosita Patackienė (pirm.), Vitalija Norkūnaitė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
J. G.
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėja Rosita Patackienė Baudž. byla Nr. 1S-1085-562-2013

Teisėjas Lilija Tarčevskaja Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės, teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Mekonienei, gynėjui advokatui Juozapui Puškoriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo J. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. G. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 59-250 netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 104 str. 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 nutartimi J. G. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos , neatlikus 4 metų 11 mėnesių 9 dienų. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir J. G. pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. vasario 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. sausio 24 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2013 m. rugsėjo 22 d. Neatliktos bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo ir 8 dienos.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 59-250 nutarė netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu nuteistasis J. G. apskundė jį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. G. skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 59-250 netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad šiuo metu yra atlikęs 2/3 laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis pažymi, kad nors yra 61 metų ir blogos sveikatos, tačiau dirba, mokosi. J. G. atkreipia dėmesį, kad jis bausmės atlikimo metu nuobaudų neturi, už gerą darbą ir elgesį du kartus skatintas. Nuteistasis bendrauja su artimaisiais. Nuteistasis nurodo, kad jam reikalinga operacija, kurios įkalinimo vietoje atlikti negalima.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės (LR BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Kolegijos nuomone, nors J. G. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, yra pagrįsta.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad J. G. yra motyvuotas prasmingam užimtumui, dirba jam pasiūlytą darbą, mokosi staliaus specialybės, yra įgijęs siuvinių gamintojo specialybę, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, baustas nebuvo, už gerą elgesį ir stropų darbą skatintas 2 kartus padėka. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. J. G. dalyvavo adaptacijos, pataisos, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje, yra lankęs „Įžanginę grupę“ ir išklausė priklausomybių tematikos kursus. Pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (27 balai). Nuteistasis J. G. bendrauja su seserimis bei broliais telefonu, laiškais. Nuteistasis yra išsiskyręs, su buvusia žmona ir vaikais bendrauja retai, nes jie gyvena Rusijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina teigiamą J. G. paskirtos bausmės poveikį, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgtina į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, likusios neatliktos bausmės dalį. Nuteistasis J. G. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nužudymą, kuris sukėlė neatstatomų pasekmių, t. y. kito asmens gyvybės atėmimą, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo ir 8 dienos. Taigi nuteistojo atliktos bausmės dalis nėra adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Neabejotinai, šios nurodytos aplinkybės yra ypač svarbios darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Be to, iš asmens bylos medžiagos matyti, kad J. G. atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio reikalavimus nuteistasis pažeidė, todėl buvo grąžintas atlikti likusią neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas rodo, jog nuteistasis neįvertino jam parodyto pasitikėjimo. Kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas ir patenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai.

Pažymėtina, kad galutinį sprendimą – taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, ar ne, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, priima teismas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu J. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Aukštesnės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra 61 metų, blogos sveikatos, tačiau dirba, mokosi, bausmės atlikimo metu nuobaudų neturi, už gerą darbą ir elgesį du kartus skatintas, bendrauja su artimaisiais, tačiau nagrinėjamu atveju šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis J. G. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis yra teisėta, nuteistojo J. G. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Rosita PatackienėTeisėjai Vitalija NorkūnaitėArūnas KisieliusNuorašasTeisėja Rosita Patackienė