Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui K. D., atstovaujamam kuratorės E. D., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Iš vaiko gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 87) matyti, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė K. J., o duomenys apie tėvą nenurodyti. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, jog K. J. šiuo metu niekur nedirba (b. l. 151-154). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinio apskaitos skyriaus pažymos apie pajamas matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio K. J. viso buvo išmokėta 1597,80 Eur išmokų (b. l. 83). VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės vardu nuosavybės teise per paskutiniuosius 5 metus įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra (b. l. 84, 149). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo D. seniūnijos pažymos matyti, jog kartu su ieškove be sūnaus A. J. kartu gyvena ir kitas sūnus – E. J. (b. l. 81). Ieškovė transporto priemonių neturi (b. l. 147).

10. Atsakovas K. D. SODROS duomenimis nedirba (b. l. 23, 155). Nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 148, 150). Šiuo metu atsakovui yra paskelbta paieška, kaip pasislėpusio nuo bausmės atlikimo (b. l. 29, 32, 37). Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2018 m. sausio 10 d. duomenimis, K. D. slapstosi Peru, iki šiol jo surasti nepavyko ir paieška vykdoma toliau (b. l. 37).

Dėl vaiko tėvystės nustatymo

11. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė teigia, kad jos sūnaus A. J. tėvas yra atsakovas K. D.. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Analogiška nuostata nustatyta yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 straipsnyje, jog kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės, emocinius ir socialinius ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

12. Šioje byloje DNR ekspertizės atlikti nėra galimybės, kadangi atsakovo faktinės gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko net ir po paieškos procedūros. Byloje yra duomenų, jog atsakovas K. D. slapstosi Peru. CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo - pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Esminis šioje byloje yra nepilnamečio vaiko interesas ne tik žinoti savo kilmę, bet ir gauti materialinį išlaikymą iš savo biologinio tėvo, kas leistų efektyviau ir plačiau užtikrinti nepilnamečio A. J. poreikių tenkinimą. Vaiko interesai prioritetiniai ir negali būti ignoruojami.

13. Kaip matyti, bylos nagrinėjimas užsitęsė iš esmės ir dėl atsakovo paieškos procedūros, atsakovo buvimo vieta iki šiol nėra nenustatyta, jos nurodyti negalėjo ir teismo posėdžio metu apklausta atsakovo motina kuratorė E. D.. Taigi, konstatuotina, kad teismas ėmėsi visų jam prieinamų priemonių atsakovo buvimo vietai nustatyti ir užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą, nedalyvaujant atsakovui. Šiuo atveju, kontstatavus, kad bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui yra būtina, nes jo dalyvavimo teismo posėdyje užtikrinti nėra galimybės ir tai yra būtina nepilnamečio vaiko interesais, ji nagrinėtina iš esmės be atsakovo, o dalyvaujant jo kuratoriui. Manytina, kad atsakovo kuratoriaus dalyvavimas teismo procese nepažeis atsakovo teisių ir atsakovo šeimos nario dalyvavimas padės įgyvendinti atsakovo teises civiliniame procese.

14. Tokiu būdu sprendimas byloje priimtinas remiantis byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visuma, įvertinus jų objektyvumą ir patikimumą, įrodomąją reikšmę byloje reikšmingiems faktams nustatyti. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, t. y. pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes dėl jos ir atsakovo bendravimo, tame tarpe ir intymaus bendravimo, t. y. nurodė, kad 2006 m. vasaros atostogas, dar būdama moksleivė, ji praleido viešėdama pas savo pusseserę Kelmės r., ten ji susipažindino su K. D.. Jiedu pradėjo draugauti, kelis mėnesius palaikė artimus ryšius ir netrukus ieškovė pastojo. Tai sužinojęs ieškovės tėvas A. J. dukrą parsivežė į savo sugyventinės D. Š. namus T.. Vėliau dar kurį laiko ieškovė su atsakovu bendravo, tačiau maždaug po 5 mėn. nėštumo santykiai tarp jos ir atsakovo nutrūko. K. D. nutraukė bet kokius ryšius su ja, nebesidomėjo nei nėštumu, nei jau gimusiu sūnumi. Kuratorė atsakovo motina E. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006 metais sūnus buvo Lietuvoje ir galėjo bendrauti su ieškove, bet tiksliai pati tokių aplinkybių konkrečiai patvirtinti negali. Nors kuratorė E. D. konkrečiai negalėjo patvirtinti ieškovės ir atsakovo draugystės ir jų turėtų intymių santykių, tačiau patvirtinto, kad pagal jos matytas berniuko A. J. nuotraukas, berniukas yra panašus į jos sūnų, t. y. K. D.. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Inga Šimaitienė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad vaikas labai panašus netgi į močiutę - E. D..

15. Ieškovės atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdžio metu teigė, kad yra duomenų, jog atsakovas paskutiniu metu per socialinius tinklus yra susisiekęs su ieškove ir prašė vaiko - sūnaus nuotraukos, o tai tik įrodo, kad atsakovas žino apie savo vaiką, t. y. žino, kad vaikas yra jo ir šį vaiką pripažįsta kaip savo. Teismas sprendžia, kad byloje atsakovo tėvystę patvirtinantys įrodymai yra patikimi, pakankami, abejonių nekelia, atitinka vienas kitą, prieštaravimų tarp įrodymų nėra. Taigi, ieškovės ieškinyje nurodytos įvykių aplinkybės, susijusios su vaiko pradėjimu, kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas K. D. yra ieškovės sūnaus A. J. tėvas. Atsakovo kuratorė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius apie atsakovo tėvystę, nepateikė, taigi ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo yra pilnai įrodytas ir šia apimtimi tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas K. D. yra vaiko A. J. tėvas (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

16. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nepilnametis vaikas A. J. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

17. Pripažinus atsakovą K. D. nepilnamečio vaiko A. J. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

18. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo K. D., teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas kiekvienam vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.198 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Ieškovė teikė teismui paskaičiavimus ir ieškinyje nurodytais paaiškinimais įrodinėjo, kad minimaliems mokyklinio amžiaus sūnaus A. J. poreikiams tenkinti išleidžia apie 380 Eur kas mėnesį. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas K. D. turėtų lygia dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, t. y. skirti kas mėnesį po 190 Eur.

19. Ieškovė pateikė pajamų išlaidų suvestinę, kurioje nurodyta, jog išleidžia per mėnesį vaiko maistui - 150 Eur; maisto papildams ir vaistams apie 15 Eur; išlaidoms higienos ir švaros reikmenims apie 15 Eur; būsto išlaikymo išlaidoms - 20 Eur; drabužiams ir batams apie 55 Eur; lavinimo priemonėms apie 30 Eur; pramogoms, kultūriniams renginiams apie 20 Eur; transporto išlaidoms apie 20 Eur; atostogoms, kelionėms - 30 Eur; nenumatytoms išlaidoms - 25 Eur. Teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų byloje aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad išlaikymo suma, kurią šalys šiuo metu yra pajėgios skirti savo nepilnamečiam vaikui ir kuria būtų užtikrinami vaiko poreikiai, nėra aiškiai per didelė ir iš esmės atitinka ieškovės nurodytą 380,00 Eur sumą. Konstatuotina, kad abi šalys neturi savo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių. Ieškovė pateikė rašytinius duomenis, kad ji be nepilnamečio A. J., augina kitą sūnų E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė turėtų kokių nors rimtų sveikatos problemų. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Inga Šimaitienė teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovė ieškosi darbą, bylos nagrinėjimo metu dar neturėjo duomenų ar ji jau dirba ar ne, taip pat teigė, kad ieškovė gyvena su draugu, kuris gauna pakankamai geras pajamas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas šiuo metu turi rimtų sveikatos problemų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovo kuratorė E. D. teisme nurodė, jog jos duomenimis, atsakovas kitų išlaikytinių, apart A. J., neturi.

20. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo iniciatyva išreikalautų papildomų duomenų, daro išvadą, kad atsakovas K. D. yra palyginti jauno ir darbingo amžiaus, nors ir šiuo metu slapstosi nuo bausmės atlikimo, tačiau, spręstina, kad jis turi galimybę dirbti, galimai ir šiuo metu jis užsienyje ir dirba, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo dalis sūnaus A. J. išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nustatyta, kad daugiau nei 10 metai ieškovė iš esmės viena vykdė įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų. Todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas, priteisiant iš atsakovo K. D. išlaikymą A. J. po 190,00 Eur kas mėnesį periodinių išmokų, mokamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 376 straipsnis, CK 3.192 straipsnis, 3.208 straipsnis).

21. Nepilnamečio vaiko A. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina vaiko motina ieškovė K. J..

22. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

24. CPK 376 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Nors tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą, visgi pabrėžtina, jog už ieškinio reikalavimo ribų teismas turėtų išeiti tik nustatęs tam rimtą pagrindą, t. y. kad vaiko interesai ir poreikiai pagal šalių reikalavimus užtikrinti nebus ir tik išeidamas už ieškinio ribų teismas gali užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nei ieškovė, nei jos atstovas advokatas savo ieškinio (ieškinio reikalavimų) netikslino ir išvados duodančios institucijos atstovas šį klausimą paliko spręsti teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėtinu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės yra užsitęsęs (dėl atsakovo paieškos, dėl ieškovės nuolatinės gyvenamosios vietos keitimo); į tai, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteistas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 19 d.), o sprendimas priimamas praėjus 2 metams nuo kreipimosi į teismą dienos, sprendžia, jog nagrinėtinu atveju nėra pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, nes priteisus nepilnamečiam vaikui išlaikymą nuo 2016 m. spalio 19 d., vaiko interesai ir poreikiai bus pilnai užtikrinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-3406-13345 ieškovei K. J. 12 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 85-86). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-1260-8116 ieškovei K. J. 12 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 97-98). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (2.19)NTP-7-5671, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 252,06 Eur (b. l. 164-165). Todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisina 252,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinas ir 126,00 Eur žyminis mokestis: 51,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (190 Eur x 12 mėn. x 3 proc.); 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą (dėl tėvystės nustatymo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 43,62 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl patenkinus ieškinį visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 43,62 Eur, priteistinos valstybei iš atsakovo, kaip bylą pralaimėjusios šalies (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 392 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad vaiko A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvas yra atsakovas K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) o A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra atsakovo K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vaikas.

Nepilnamečio vaiko A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) nuo bylos iškėlimo teisme priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. spalio 19 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 252,06 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 6 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 126,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 00 centų) žyminį mokestį ir 43,62 Eur (keturiasdešimt tris eurus 62 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.