Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Nomedos Jakuškaitės 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-18860-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausioji specialistė N. Jakuškaitė 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu nustatė, kad G. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2025 m. rugsėjo 16 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ne stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 153 punktą.

G. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

G. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės N. Jakuškaitės 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskirtą baudą arba pakeisti nutarimą – sumažinti paskirtą baudą iki pusės sankcijoje nustatytos minimalios baudos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis, gavęs pranešimą dėl galimo administracinio nusižengimo, parašė detalų paaiškinimą, kuriuo paneigė kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, t. y. nurodė adekvačias priežastis, dėl kurių automobilis Mercedes-Benz buvo priparkuotas būtent taip, kaip buvo užfiksuota, juolab parkavimo vieta priklauso vidinio kiemo teritorijai, transporto priemonė niekam netrukdė, nekėlė jokių nepatogumų ir grėsmių eismui.

G. S. skunde abejoja, kad Vilniaus miesto savivaldybė deramai pasirūpino, kad stovėjimo vieta, kurioje buvo užfiksuotas jam priklausantis automobilis, atitiktų visus saugumo reikalavimus ir dydžio standartus; ši vieta bylai reikšmingą dieną nebūtų užpilta žvyru ir nebūtų jokių kliūčių automobiliui pastatyti; būtų patogiai ir saugiai pasiekiama. Jei pareiškėjo automobilis būtų tilpęs į stovėjimo vietą, asmuo, kuris informavo apie jo galimai padarytą administracinį nusižengimą, automobiliu būtų užstatęs G. S. transporto priemonę be galimybės išvažiuoti, nes aptariama stovėjimo vieta yra aklavietėje. Po nagrinėjamo įvykio pareiškėjas išvalė stovėjimo vietą nuo kliūčių ir jo transporto priemonė buvo iš karto piktybiškai užstatyta. Daroma išvada, kad šiuo atveju dėl nagrinėjamos situacijos yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Pareiškėjo teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo didinti jam baudą dvigubai už galimai padarytą administracinį nusižengimą, nes jis per metus nėra turėjęs administracinių nuobaudų už analogiškus administracinius nusižengimus. Jis yra profesionalus vairuotojas, turintis 25 metų vairavimo stažą, dirba (duomenys neskelbtini) ir žino, kas yra teisingas automobilio parkavimas ir saugumas keliuose.

Institucija nepateikė atsiliepimo į G. S. skundą.

III. Teismo išvados

G. S. skundas netenkinamas.

Pareiškėjas G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo 2007 m. gyvena daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo vidiniame kieme esančios automobilių stovėjimo vietos neatitinka projekte nustatytų tokių vietų. Pasak pareiškėjo, nėra aišku, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai neįgyvendino savo funkcijų, kad automobilių stovėjimo vietos būtų padarytos pagal projektą. Nėra aišku, kodėl šalia automobilių stovėjimo vietų nebuvo padarytas geltonos spalvos horizontalusis ženklinimas, kad draudžiama statyti transporto priemones. Pasak pareiškėjo, aptariamame daugiabučiame name yra keli nepatenkinti gyventojai, kurie nuolat skundžia kaimynus. Jis yra profesionalus vairuotojas, dirba su saugumu, todėl niekad nestatys automobilio, kad šis trukdytų eismo dalyviams ir eismui. Be to, jis turi pasirūpinti, kad jo automobilio niekas neužblokuotų, nes jam naktį reikėjo išvažiuoti. G. S. akcentavo, kad bylai reikšminga automobilių stovėjimo vieta nėra naudojama (yra ūkinės paskirties vieta), joje ar per dvi automobilių stovėjimo vietas būna visko sumesta (pavyzdžiui, žvyro), todėl netelpa transporto priemonė. Daugiabučio namo vidiniame kieme trūksta automobilių stovėjimo vietų, todėl automobiliai yra įvairiai statomi.

Atsakydamas į teismo klausimus, G. S. pripažino, kad bylai reikšmingu laiku jam priklausantis automobilis buvo pastatytas ne siaurų ištisinių horizontaliojo ženklinimo linijų ribose. Kita vertus, tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo žvyro. Tuo metu, kai pastatė automobilį, kitų laisvų automobilių stovėjimo vietų nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad daugiabutis namas turi 320 butų, o nemokamų vietų yra vos 25, kitos vietos yra mokamos. Jis nesikreipė į daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką dėl papildomo ženklinimo įrengimo vidiniame kieme. Toje pačioje vietoje kiti taip pat stato automobilius.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Skundžiamu nutarimu G. S. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ne stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose, taip pažeidė KET 153 punktą.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl administraciniam nusižengimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Taigi šiuo atveju asmeniui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

KET 153 punkte nurodyta, kad, jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad G. S. priklausantis automobilis Mercedes-Benz bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo pastatytas ne stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose. To neginčija ir pats pareiškėjas. Kita vertus, G. S. nesutinka su jo nubaudimu, nes, pareiškėjo teigimu, jis nurodė objektyvias priežastis, kurios lėmė jo transporto priemonės pastatymo būdą.

Visų pirma pasakytina, kad ANK 590 straipsnis reglamentuoja pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Tuo metu pagal to paties straipsnio 2 dalį, administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.

Nagrinėjamu atveju šioje byloje administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta gavus asmens pranešimą dėl G. S. galimai padaryto administracinio nusižengimo. Taigi administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškėjo pradėta laikantis ANK nuostatų. Šiuo atveju neturi reikšmės, dėl kokių priežasčių asmuo informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie G. S. galimai padarytą administracinį nusižengimą.

G. S. tiek skunde nurodo, tiek skundą nagrinėjant teisme akcentavo, kad daugiabučio namo vidiniame kieme esančios automobilių stovėjimo vietos neatitinka projekte nustatytų tokių vietų. Teismas pažymi, kad automobilių stovėjimo vietų įrengimo atitikimas / neatitikimas parengtam projektui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. G. S., turėdamas tam tikrų pretenzijų dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo bylai reikšmingoje vietoje, turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar kitą kompetentingą instituciją, kad būtų išspręstas jam rūpimas klausimas. Kita vertus, kol yra nustatytos automobilių stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, automobiliai turi būti statomi laikantis KET, t. y. tokių stovėjimo vietų ribose. Todėl G. S., matydamas, kad automobilį yra itin sudėtinga pastatyti konkrečioje automobilių stovėjimo vietoje laikantis KET, turėjo apskritai nestatyti transporto priemonės, o ne tai daryti ne stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose. Skundą nagrinėjant teisme, pareiškėjas taip pat nurodė, kad nėra aišku, kodėl šalia automobilių stovėjimo vietų nebuvo padarytas geltonos spalvos horizontalusis ženklinimas, kad draudžiama statyti transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. S. turi teisę kreiptis tiek į daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką, tiek į Vilniaus miesto savivaldybę, kad daugiabučio namo vidiniame kieme būtų įrengtas papildomas horizontalusis ženklinimas. Minėtos aplinkybės nepaneigia G. S. padaryto administracinio nusižengimo.

Pasak G. S., bylai reikšmingą dieną, automobilio stovėjimo vieta buvo užpilta žvyru, todėl tai taip pat trukdė jam pastatyti tinkamai transporto priemonę. Pažymėtina, kad pareiškėjas, matydamas, kad automobilio stovėjimo vietoje yra papildomų kliūčių (pavyzdžiui, užpilta žvyro), galėjo apskritai nebandyti joje statyti automobilio, tačiau jis pasielgė priešingai. G. S. skunde nurodytos aplinkybės, kad jo automobilis buvo pastatytas vidinio kiemo teritorijoje, transporto priemonė niekam netrukdė, nekėlė jokių nepatogumų ir grėsmių eismui, neturi įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui, nes KET turi būti laikomasi ir daugiabučių namų vidinių kiemų teritorijose, o, kaip minėta, administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, laikomas pavojingu vien dėl pačios veikos padarymo, nėra reikšminga, ar juo keliama grėsmė arba daroma žala eismo saugumui. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuotinai žinoma, kad Vilniaus miesto daugiabučių namų vidinių kiemų teritorijose yra sudėtinga su automobilių stovėjimo vietomis, nes jų paprastai yra mažiau, nei automobilių, kuriais disponuoja asmenys. Kita vertus, asmuo, pamatęs, kad nėra laisvų automobilių stovėjimo vietų ar dėl kokių nors priežasčių negalima automobilio pastatyti stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose, turi ieškoti kitų vietų, kur galėtų automobilį pastatyti laikantis, o ne pažeidžiant KET.

G. S. skunde taip pat teigia, kad, jei pareiškėjo automobilis būtų tilpęs į stovėjimo vietą, asmuo, kuris informavo apie jo galimai padarytą administracinį nusižengimą, automobiliu būtų užstatęs G. S. transporto priemonę be galimybės išvažiuoti, nes aptariama stovėjimo vieta yra aklavietėje. Kita vertus, ši aplinkybė nepateisina pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo. Pasak G. S., jis po nagrinėjamo įvykio pareiškėjas išvalė stovėjimo vietą nuo kliūčių ir jo transporto priemonė buvo iš karto piktybiškai užstatyta. Šiame kontekste pasakytina, kad G. S. dėl kito vairuotojo veiksmų turėjo teisę kreiptis į policiją ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamus pareigūnus, kad būtų įvertinti tokie kito vairuotojo veiksmai. Pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui taip pat neturi reikšmės, kad kiti vairuotojai stato automobilius toje pačioje vietoje ne stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose. Šiuo atveju yra sprendžiamas būtent G. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, o kitų asmenų galimai daromi administraciniai nusižengimai nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad G. S. automobilis bylai reikšmingu laiku ir vietoje stovėjo pažeidžiant KET 153 punktą, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, teigti, kad šiuo atveju dėl nagrinėjamos situacijos yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nėra teisinio pagrindo. Vien pareiškėjo nesutikimas su jo nubaudimo nėra pakankama aplinkybė naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo 30 iki 90 Eur.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skundžiamu nutarimu G. S. buvo paskirtas ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis – 60 Eur.

G. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Priešingai, nei skunde nurodo G. S., skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatyta minėta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. S. 2024 m. gruodžio 31 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 24244983078) su administraciniu nurodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas 2025 m. sausio 30 d. sumokėjo pasiūlytą 30 Eur dydžio baudą (b. l. 41). Kita vertus, nepraėjus vieneriems metams nuo baudos sumokėjimo, G. S. 2025 m. rugsėjo 16 d. padarė šioje byloje įrodytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Abu šie administraciniai nusižengimai nustatyti tame pačiame – ANK 417 – straipsnyje. Todėl pareiškėjo šioje byloje padarytas administracinis nusižengimas laikytinas pakartotiniu ANK 40 straipsnio prasme ir pagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. ANK nereikalauja, kad nustatant tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padaryti administraciniai nusižengimai pagal faktines aplinkybes būtų visiškai analogiški.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. S. ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, dažniausiai už KET pažeidimus. Jis po šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo taip pat buvo nubaustas įspėjimu pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį (b. l. 37–48). Mažinti pareiškėjui paskirtą baudą nesudaro pagrindo tai, kad, pasak jo, jis yra profesionalus vairuotojas, turintis 25 metų vairavimo stažą, dirba (duomenys neskelbtini) ir žino, kas yra teisingas automobilio parkavimas ir saugumas keliuose.

Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad G. S. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. S., gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, turėjo teisę iki 2025 m. spalio 19 d. sumokėti siūlomą pusę ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos minimalios baudos – 30 Eur. Pareiškėjui nepasinaudojus tokia teise iki nustatyto termino, administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu, o Institucijos vyriausioji specialistė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, pagrįstai individualizavo G. S. baudą laikantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Remiantis tuo, kas nustatyta, tenkinti G. S. skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Institucijos vyriausiosios specialistės N. Jakuškaitės 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-18860-2025 paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Nomedos Jakuškaitės 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-18860-2025 palikti nepakeistą ir G. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.