Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. Š. ir J. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžio, kuriuo:

L. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (A. R. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

L. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (A. Š. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių.

L. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (M. M. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir subendrinta bausmė L. Š. nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-04-13 nutartimi nustatyta galutine subendrinta ir neatlikta bausme ir nustatyta L. Š. galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-10-16.

J. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant J. Š. per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta J. Š. galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. Š. per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda, kurią ji privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, į atliktą bausmę įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti O. Š. ir T. R., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu nenustatytu asmeniu, laisvėje esančiu O. Š., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent: 2013-09-02 apie 17.56 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai A. R. į jos fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu iš A. R. išviliojo jos vardu AB (duomenys neskelbtini) banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, po ko nenustatytam asmeniui, paskambinus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartu bausmę atliekančiam L. Š. bei paprašius surasti asmenų, kurie sutiktų pateikti savo banko sąskaitas, kad į jas būtų pervedinėjamos piniginės lėšos bei vėliau išgryninamos, L. Š., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris nenustatytas, paskambinus laisvėje esančiam O. Š. ir jį sukursčius daryti sukčiavimus, nurodžius surasti asmenis, kurie sutiktų pateikti savo banko sąskaitas, tam, kad į jas būtų pervedinėjamos piniginės lėšos, o vėliau išgryninamos, pastarajam sutikus ir suradus D. D. AB (duomenys neskelbtini) banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), ją telefonu padiktavus L. Š., o pastarajam D. D. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos numerį padiktavus nenustatytam asmeniui, po ko nenustatytam asmeniui, nenustatytoje vietoje, ten buvusio kompiuterio pagalba, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), naudojant internetą, 2013-09-02 laike nuo 20.11 val. iki 20.14 val., prisijungiant prie A. R. AB (duomenys neskelbtini) banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), iš jos į D. D. AB (duomenys neskelbtini) banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) per du kartus pervedus 2750 Lt, po ko D. D. O. Š. prašymu pinigus išgryninus (duomenys neskelbtini) esančiuose bankomatuose: 2013-09-02 per tris kartus bankomate, (duomenys neskelbtini), išgryninus dalį pinigų – 2550 Lt bei juos perdavus O. Š., o 2013-09-05 AB (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini), išgryninus 200 Lt, tokiu būdu, savo, nenustatyto asmens ir O. Š. naudai įgijo svetimą turtą – A. R. priklausančius 2 750 Lt (796,46 eurus).

Be to, L. Š. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu nenustatytu asmeniu, laisvėje esančiu O. Š., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent: 2013-09-09 apie 11.32 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai A. Š. į jos fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, po ko banko darbuotoju, iš A. Š. išviliojo jos vardu AB (duomenys neskelbtini) banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartu bausmę atliekančiam L. Š., į jo neteisėtai turėtą mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašius surasti asmenų, kurie sutiktų pateikti savo banko sąskaitas, kad į jas būtų pervedinėjamos piniginės lėšos bei vėliau išgryninamos, L. Š., telefonu, paskambinus laisvėje esančiam O. Š., ir jį sukursčius daryti sukčiavimus, nurodžius surasti asmenis, kurie sutiktų pateikti savo banko sąskaitas, tam, kad į jas būtų pervedinėjamos piniginės lėšos, o vėliau išgryninamos, pastarajam sutikus ir suradus T. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), ją telefonu padiktavus L. Š., o pastarajam T. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį padiktavus nenustatytam asmeniui, po ko pastarajam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ten turėto mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), jungiantis IP adresu (duomenys neskelbtini), naudojant internetą, 2013-09-09 laike nuo 12.01 val. iki 12.05 val., prisijungiant prie A. Š. AB (duomenys neskelbtini) banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) iš jos į T. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 3 000 Lt, bei pasikėsinant pervesti 3 500 Lt, tačiau pinigų pervesti nepavykus nukentėjusiajai A. Š. užblokavus sąskaitą, po ko L. Š. nurodžius O. Š. pinigus išgryninti ir O. Š. pinigus – 3 000 Lt, išgryninus T. G. duota, jo vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu būdu savo, nenustatyto asmens ir O. Š. naudai įgijo svetimą turtą – A. Š. priklausančius 3 000 Lt (868,86 eurus), bei pasikėsino įgyti svetimą turtą – A. Š. priklausančius 3 500 Lt (1 013,67 eurus).

Be to, L. Š. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu nenustatytu asmeniu, laisvėje esančiais: T. R. ir J. Š., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent: 2013-10-30 apie 15.46 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai M. M. į jos fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai prisistačius policijos pareigūnu, iš M. M. išviliojo jos vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, po nenustatytam asmeniui, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartu bausmę atliekančiam L. Š., į jo neteisėtai turėtą mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris nenustatytas, bei paprašius surasti asmenų, kurie sutiktų pateikti savo banko sąskaitas, kad į jas būtų pervedinėjamos piniginės lėšos bei vėliau išgryninamos, L. Š., telefonu, paskambinus laisvėje esančiam T. R. ir jį sukursčius daryti sukčiavimus, nurodžius surasti asmenis, kurie sutiktų pateikti savo banko sąskaitas, tam, kad į jas būtų pervedinėjamos piniginės lėšos, o vėliau išgryninamos, pastarajam sutikus ir suradus V. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), ją telefonu padiktavus L. Š., o pastarajam V. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį padiktavus nenustatytam asmeniui, po ko nenustatytam asmeniui, nenustatytoje vietoje, ten buvusio kompiuteriu, kurio IP adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, naudojantis internetu, 2013-10-30 laike nuo 16.05 val. iki 17.56 val., prisijungiant prie M. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), iš jos į V. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 3 990 Lt, po ko L. Š. T. R. nurodžius dalį pinigų – 1 000 Lt įmokėti „Top lažybų“ centre, (duomenys neskelbtini), 140 Lt nurodžius pasiimti T. R., dalį pinigų – 160 Lt perduoti V. T., po ko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodžius dalį pinigų – 2690 Lt perduoti J. Š. ir L. Š. šį nurodymą perdavus telefonu T. R., pastarajam prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), J. Š. perdavus 2 690 Lt, o pastarajai nenustatyto asmens nurodymu dalį pinigų – 495 Lt, 2013-10-31 persiuntus į S. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu savo, nenustatyto asmens, T. R. ir J. Š. naudai įgijo svetimą turtą – M. M. priklausančius 3990 Lt (1 155,58 eurus).

J. Š. nuteista už tai, kad ji, veikdama kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiais: nenustatytu asmeniu ir L. Š., laisvėje esančiu T. R., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent: 2013-10-30 apie 15.46 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai M. M. į jos fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai prisistačius policijos pareigūnu, iš M. M. išviliojo jos vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, po ko nenustatytam asmeniui, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartu bausmę atliekančiam L. Š., į jo neteisėtai turėtą mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris nenustatytas, bei paprašius surasti asmenų, kurie sutiktų pateikti savo banko sąskaitas, kad į jas būtų pervedinėjamos piniginės lėšos bei vėliau išgryninamos, L. Š., telefonu, paskambinus laisvėje esančiam T. R. ir jį sukursčius daryti sukčiavimus, nurodžius surasti asmenis, kurie sutiktų pateikti savo banko sąskaitas tam, kad į jas būtų pervedinėjamos piniginės lėšos, o vėliau išgryninamos, pastarajam sutikus ir suradus V. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), ją telefonu padiktavus L. Š., o pastarajam V. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį padiktavus nenustatytam asmeniui, po ko nenustatytam asmeniui, nenustatytoje vietoje, ten buvusio kompiuteriu, kurio IP adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, naudojantis internetu, 2013-10-30 laike nuo 16.05 val. iki 17.56 val., prisijungiant prie M. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), iš jos į V. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 3 990 Lt, po ko L. Š. T. R. nurodžius dalį pinigų – 1000 Lt įmokėti „(duomenys neskelbtini)“ centre, (duomenys neskelbtini), 140 Lt nurodžius pasiimti sau, dalį pinigų – 160 Lt perduoti V. T., po ko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui nurodžius dalį pinigų – 2 690 Lt perduoti J. Š. ir L. Š. šį nurodymą perdavus telefonu T. R., pastarajam prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), J. Š. perdavus 2 690 Lt, o pastarajai nenustatyto asmens nurodymu dalį pinigų – 495 Lt, 2013-10-31 persiuntus į S. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu savo, nenustatyto asmens, L. Š. ir T. R., naudai įgijo svetimą turtą – M. M. priklausančius 3 990 Lt (1 155,58 eurus).

Nuteistojo L. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatas, nes skundžiamu nuosprendžiu subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-04-13 nutartimi nustatyta galutine subendrinta ir neatlikta bausme ir nustačius jam galutinę subendrintą bausmę, teismas turėjo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką iki nuosprendžio paskelbimo 2015-10-16.

Nuteistosios J. Š. teigimu, jos parodymus patvirtino jos sūnus V. R., kuris apklausiamas teisme parodė, kad ji (J. Š.) jam sakė, jog jai skambino kažkoks M. ir paprašė, kad ji pervestų pinigus „ant larioko“. V. R. taip pat parodė, kad ji negalėjo suprasti, jog vyksta negeri reikalai, nes jei būtų supratusi, tai niekada gyvenime nebūtų to dariusi. Liudytojo V. R. nuomone, M. M. telefone rado jos numerį ir tuo numeriu pasinaudojo. Kiekvienoje įkalinimo įstaigoje yra pilna telefonų, paskambinus numerio neištrina, jis lieka telefone.

Nuteistoji J. Š. tvirtina, kad netgi analizuojant nuteistojo T. R. parodymus aišku, kad ji yra nekalta. T. R. paaiškino, kad jis jai perduodamas pinigus neaiškino, jog pinigai gauti neteisėtai ir nesakė, ką jai daryti su tais pinigais. Taigi niekas iš teisme apklaustų asmenų nenurodė, kad ji suprato ar galėjo suprasti, jog jai paduoti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Nei T. R., nei jai skambinęs M. neaiškino, kaip ir kokiu būdu yra gauti pinigai. Su nukentėjusiąja ji pati nebendravo ir neapgaudinėjo, todėl mano, kad jos veiksmai pripažinti nusikalstamais tik todėl, kad ji kalbėjo su jai paskambinusiu M. ir kad iš T. R. paėmė pinigus ir atliko tai, ką jai nurodė M. Nuteistosios J. Š. nuomone, iš skundžiamo teismo nuosprendžio nematyti, kuo remiantis daroma išvada, kad ji suvokė savo veikimo pavojingumą, numatė pavojingus padarinius ir to siekė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų L. Š. ir J. Š. apeliacinius skundus atmesti, nuteistoji J. Š. ir jos gynėja advokatė prašė nuteistosios J. Š. apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąją J. Š. išteisinti. Nuteistasis L. Š. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, tačiau papildomai nurodė, kad nepageidauja klausytis garso įrašų, saugomų prie bylos bei prašė sušvelninti jam už nusikalstamas veikas, padarytas A. R. ir M. M. atžvilgiu, paskirtas bausmes, o dėl nusikalstamos veikos, padarytos A. Š. atžvilgiu, jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų L. Š. ir J. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant L. Š. ir J. Š. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai L. Š. ir J. Š. pripažino kaltais ir nuteisė už jų atitinkamai padarytas ir jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes.

Iš nuteistosios J. Š. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jos pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Tvirtina, kad ji jokio nusikaltimo nepadarė, nesukčiavo, ja tiesiog pasinaudojo kiti asmenys, ji nesuprato, kad pinigai, kuriuos jai perdavė T. R. ir kuriuos ji persiuntė į S. D. sąskaitą, yra gauti nusikalstamu būdu, todėl nesuvokė savo veikimo pavojingumo. Iš nuteistojo L. Š. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis L. Š. nesutinka su skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendžio tik tam tikromis jam aktualiomis dalimis – nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios A. Š. atžvilgiu, taip pat nesutinka su jam už nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, L. Š. ir J. Š. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei šių veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 ir 5 d.) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Teismas išsamiai ištyrė nuteistųjų L. Š., O. Š., T. R., J. Š., nukentėjusiųjų A. R., A. Š., M. M., liudytojų D. D., T. G., V. T., J. R., V. R. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, rašytinę bylos medžiagą –2013-09-02 A. R. protokole - pareiškime, 2013-09-02 apžiūros protokole, 2014-06-25 AB (duomenys neskelbtini) banko rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-02 AB (duomenys neskelbtini) banko rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-10-07 AB (duomenys neskelbtini) banko rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-06 daiktų apžiūros protokole, 2014-01-21 (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-15 (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-11 daiktų apžiūros protokole, 2014-04-30 akistatos protokole, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 A. Š. protokole – pareiškime, 2013-09-26 AB (duomenys neskelbtini) banko raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-03-18 apžiūros protokole, 2013-10-31 M. M. protokole – pareiškime, 2014-04-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, 2013-11-06 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-08 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-26 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-08-05 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas aplinkybes ir kitus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, pagrįstai konstatavo, kad L. Š. ir J. Š. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą ir jų nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde L. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jo kaltę padarius nusikalstamas veikas grindė teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama L. Š. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei išvadą dėl L. Š. kaltės padarius jam inkriminuojamas veikas padarė tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis L. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jam dalyvaujant, neištyrė nei vieno iš penkių kompaktinių diskų, kurie saugomi pakete prie bylos, taip pat neištyrė vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota 2013-09-05 17.18 val. atlikta grynųjų pinigų operacija AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) (1 t. 126-128 b. l.), 2014-03-18 kompaktinio disko su garso įrašu apžiūros protokolo ir jame užfiksuotų duomenų (2 t. 108, 110-116 b. l.), nuotraukų (3 t. 41-43 b. l.), tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-03 teisiamojo posėdžio protokolo (6 t. 170-178 b. l.), teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant nuteistajam L. Š. ir jo gynėjai advokatei, buvo atliekamas rašytinių bylos įrodymų tyrimas. Proceso dalyviai, būdami susipažinę su bylos medžiaga, prašė teismo šį įrodymų tyrimą atlikti apsiribojant dokumentų pavadinimų išvardinimu, kas ir buvo atlikta. Teisėjui pasiteiravus, ar bus prašymų papildyti įrodymų tyrimą ar prašymų dėl daiktinių įrodymų tyrimo, nuteistasis L. Š. ar jo gynėja jokių prašymų teismui nepateikė, nuteistojo L. Š. gynėja advokatė tik uždavė klausimą pačiam nuteistajam. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis L. Š. pageidavo, kad būtų atliekamas įrodymų tyrimas, tačiau prašė tik iškviesti ir apklausti jo brolį O. Š., o, anot jo, pirmosios instancijos teisme neištirtų garso įrašų, saugomų prie bylos, nepageidavo klausytis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl neištirtų įrodymų yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal apeliacinius skundus, neturi pagrindo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nuteistųjų L. Š. ir J. Š. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 3 d., Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1 d., 3 d. nuostatas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą būtų objektyviai ar subjektyviai šališkas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistiesiems L. Š. ir J. Š. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nelaikytina šališkumu ir nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji L. Š. ir J. Š. betarpiškai realizavo visus jiems inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jų veikimą tyčia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistosios J. Š. apeliacinio skundo teiginius, kad ji jokio nusikaltimo nepadarė, nesukčiavo, ja pasinaudojo kiti asmenys, kad ji nesuprato, jog pinigai, kuriuos jai perdavė T. R. ir kuriuos ji persiuntė į S. D. sąskaitą, yra gauti nusikalstamu būdu, kad ji negavo jokių pinigų ir jokios naudos neturėjo, kad tai, jog yra sukčiaujama, ji suprato tik 2014 m., kuomet ją pradėjo kviesti į apklausas, vertina kaip jos gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 58 str., nuostatas, paskyrė jam bausmes už nusikalstamas veikas ir prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju paskirdamas nuteistajam L. Š. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. , 54 str., 58 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam L. Š. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos trys nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į L. Š. asmenybę – nusikaltimus įvykdė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, būdamas 12 kartų teistu, teistumui neišnykus, praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai L. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad L. Š. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi teigti, kad nuteistajam L. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra per giežtos nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. Š. nurodo, kad teismas nepagrįstai už nusikalstamą veiką, padarytą M. M. atžvilgiu, dėl kurios padarymo jis visiškai prisipažino, jam paskyrė griežtesnę bausmę nei už nusikalstamą veiką, padarytą A. Š. atžvilgiu, dėl kurios padarymo jis nepripažįsta savo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis L. Š. ir nurodo, kad jis dėl nusikalstamos veikos, padarytos M. M. atžvilgiu, pripažino savo kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio L. Š. prisipažinimo nepripažino jo lengvinančia aplinkybe ir neatsižvelgė į tai skirdamas L. Š. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai būtina spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nors L. Š. savo kaltę dėl M. M. epizodo pripažino bei pripažino aplinkybes, kad brolio prašė ir įgijo D. D. sąskaitą, taip pat iš esmės pripažino kaltę dėl A. R. epizodo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad platesnių įvykio aplinkybių nenurodė, parodymus teisme davė tik po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų, į tai, kad nenustatyta, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailėtųsi dėl to ką padarė, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 59 str.) šioje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pripažinti nuteistojo L. Š. prisipažinimą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neturi pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Š. prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką iki nuosprendžio paskelbimo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d. teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad joje nėra duomenų apie tai, kad L. Š. šioje baudžiamojoje byloje būtų taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), todėl šis L. Š. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajai J. Š. paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai J. Š. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad J. Š. už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo – yra mažesnė nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai J. Š. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, švelninti ją nėra teisinio pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantė skunde neginčija jai paskirtos bausmės. Nors nuteistoji J. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji yra pensininkė, jos darbo stažas 42 metai, ji visą gyvenimą sąžiningai dirbo, dėl nuolatinės įtampos žymiai pablogėjo jos sveikata, ji vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, nuolat jaučia įtampą, nerimą, negali susikaupti, tačiau šios nuteistosios nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme skiriant jai bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, be to, jos nemenkina nuteistosios kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jos baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jai paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas, skirdamas bausmes nuteistiesiems L. Š. ir J. Š. nepažeidė bausmės skyrimo taisyklių, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, kurios nėra per griežtos, yra tinkamai individualizuotos, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistųjų L. Š. ir J. Š. apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų L. Š. ir J. Š. apeliacinius skundus atmesti.