Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant kaltinamajam K. Š., jo gynėjui advokatui Valdui Andrijauskui, prokurorui Mariui Mauriui, nukentėjusiajai R. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 p., nurodantį, kad prieš <...> keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 107 p., nurodantį, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, 2011-06-02, apie 11⁰⁰ val., Šilutės m., Žemaičių Naumiesčio g., prie įvažiavimo į sodų bendriją ,,Dobilas“, automobiliu ,,Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš sodų bendrijos teritorijos kirto lygiagrečiai Žemaičių Naumiesčio gatvei einantį dviračių ir pėsčiųjų taką, nedavė kelio šiuo taku dviračiu važiavusiai R. G. ir pastarąją partrenkė, padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-06-02 automobiliu ,,Audi A6 Avant“ apie 5 km/h greičiu važiavo iš sodų bendrijos ,,Dobilas“ teritorijos link pagrindinio kelio. Iš sodų bendrijos ,,Dobilas“ išeinantį šalutinį kelią kerta pėsčiųjų ir dviračių takas, kuris eina lygiagrečiai pagrindinei Žemaičių Naumiesčio gatvei. Važiuodamas link pagrindinio kelio jokio dviračio nepastebėjo. Prie pagrindinio kelio sustojo ir praleido juo link Žemaičių Naumiesčio važiuojantį automobilį. Pravažiavus minėtam automobiliui jis ketino įvažiuoti į pagrindinį kelią ir važiuoti link Šilutės m. centro, tačiau tuo metu pastebėjo iš dešinės atvažiuojančią dviratininkę, kuri norėdama jį apvažiuoti pasuko į dešinę. Pravažiuodama dviračio pedalu užkliuvo už automobilio bamperio ir dėl to nuvirto nuo dviračio.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog eismo įvykis įvyko Šilutės m., Žemaičių Naumiesčio gatvėje, ties įvažiavimu į sodų bendriją ,,Dobilas“ (b. l. 8-9, 10, 11).

Transporto priemonės apžiūros protokolu nustatyta, kad dviratis ir automobilis ,,Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinti. Dviračio apgadintas kairės pusės pedalas, kairės pusės vairo rankena, galinis ratas, automobilio - priekinis bamperis ir variklio dangtis (b. l. 12-13, 14-15, 21-22, 23-24).

Specialisto išvada, ekspertizės aktu nustatyta, kad susidūrimo su dviratininke metu automobilis „Audi A6“ judėjo į priekį. Buvusioje kelio eismo situacijoje vairuotojo K. Š. veiksmai – važiuodamas iš sodų bendrijos link pagrindinio kelio nepraleido pėsčiųjų/dviračių taku važiavusios dviratininkės R. G., kas techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (b.l.40-44, 180-182).

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad dviračiu, Žemaičių g. esančiu dviračių taku, važiavo į sodų bendriją ,,Dobilas“. Kertant įvažiavimo į sodų bendriją taką pamatė iš sodų bendrijos išvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas žiūrėjo ne į jos, o į priešingą pusę. Supratusi, kad vairuotojas jos nemato ir norėdama išvengti susidūrimo, pasuko dešiniau, tačiau automobilis pasuko į jos pusę ir ją partrenkė.

Savo parodymus nukentėjusioji R. G. patvirtino ir akistatos su įtariamuoju K. Š. metu (b. l. 53).

Liudytojas I. G. parodė, kad jo mama R. G. važinėjo techniškai tvarkingu dviračiu, nes jis jį prižiūrėjo. Dviratis buvo su kojiniu stabdžiu. Po eismo įvykio dviratį bandė taisyti, tačiau nepavyko sutaisyti pedalų.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas O. V. parodė, kad apžiūrėjo eismo įvykio vietą ir transporto priemones. Dviratis buvo be rankinių stabdžių, o galiniame rate buvo mechanizmas, parodantis, kad dviratis yra stabdomas kojomis. Ar veikė šis stabdymo mechanizmas įvykio vietoje nebuvo galimybės patikrinti, kadangi dviratis buvo sugadintas, nesisuko jo pedalai. Analogiškai parodė ir liudytojas R. J..

Specialisto išvada, ekspertizės aktu nustatyta, kad R. G. eismo įvykio metu patyrė kairiojo žastikaulio distalinio (tolimojo) galo vidinio antkrumplio lūžį, galvos ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, kairiojo alkūnės sąnario ir kairiojo kelio sąnario odos nubrozdinimus. R. G. padarytas kairiojo žastikaulio vidinio antkrumplio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 62-63, 183-186).

Tokiu būdu, esant minėtiems duomenims kaip įrodymų sistemai, darytina išvada, kad

K. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. G. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šie reikalavimai nukreipti 2 subjektams – kaltinamajam ir draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE. Nukentėjusioji parodė, kad dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų – žastikaulio vidinio ankrumplio lūžio, galvos ir krūtinės ląstos sumušimų bei nubrozdinimų patyrė didžiulį fizinį skausmą, nepatogumus, sumažėjo jos darbingumas, patyrė dvasinius išgyvenimus. Autoįvykio metu buvo nepataisomai sugadintas jos dviratis, turėjo išlaidų medikamentams, įtvarui, patyrė nuostolių, nes būdama nedarbinga gavo mažiau pajamų.

Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta ir nurodo, kad savo civilinę atsakomybę jis buvo apdraudęs, todėl turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai turi atlyginti draudimo bendrovė į kurią civilinė ieškovė net nesikreipė.

Civilinis atsakovas „BTA Insurance Company“ SE prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi civilinė ieškovė nepateikė jokių duomenų apie turėtas išlaidas.

Pagal BPK 109 str., CK 6.263 str. 2 d. žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 str. reglamentuoja civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Transporto priemonė, kurią vairavo K. Š., įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 84). Sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas, numatyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmoka mokama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Nukentėjusiajai R. G. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ji po eismo įvykio gautos traumos buvo nedarbinga. Tiek įvykio metu, tiek po jo nukentėjusiajai teko kentėti aštrius skausmus. Padaryti sužalojimai jai sukėlė pagrįstus pergyvenimus dėl galimų traumos komplikacijų ateityje. Padarytos traumos kurį laiką susiaurino nukentėjusiajai įprastą bendravimo ratą, apribodama laisvę judėti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad R. G. prašoma priteisti 2000 Lt padarytai neturinei žalai atlyginti nėra per didelė, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl šios žalos atlyginimas priteistinas iš „BTA Insurance Company“ SE.

Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į byloje surinktus įrodymus bei proceso dalyvių pozicijas.

Byloje pateikti dokumentai bei kiti faktiniai duomenys rodo, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta ir turtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė materialinę žalą, nes nepataisomai buvo sugadintas jos dviratis, išleido pinigų pirkdama medikamentus, būdama nedarbinga negavo pajamų, nes susidarė skirtumas tarp jai mokėto atlyginimo ir iš „Sodros“ gautų išmokų.

Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji turi teisę į jai padarytos materialinės žalos atlyginimą, tačiau išnagrinėti šio nukentėjusiosios reikalavimo ir tiksliai apskaičiuoti šį atlyginimą neatidėjus bylos nagrinėjimo ar neišreikalavus papildomos medžiagos negalima, kadangi civilinė ieškovė šių savo teiginių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Byloje yra pateiktas kvitas pagrindžiantis išlaidas už įsigytą įtvarą, tačiau duomenų apie patirtus nuostolius dėl dviračio, ar susidariusio skirtumo tarp jai mokėto atlyginimo ir iš „Sodros“ gautų išmokų byloje nėra. Dėl to teismas BPK 115 str. 2 d. pagrindu pripažįsta nukentėjusiajai R. G. teisę į jos reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo patenkinimą, o šio reikalavimo dydžio klausimą perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka nėra baustas, charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskiriant prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 25 MGL dydžio (3250,00 Lt) bauda.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš „BTA Insurance Company“ SE R. G. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti R. G. teisę į jos reikalavimo atlyginti padarytą materialinę žalą patenkinimą, o šio reikalavimo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.