- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 2-2563/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Miraklas“
- Trečiasis asmuo
- "Aon Lietuva" AMLIN Corporate Insurance N.V. UAB MIRAKLAS, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Miraklas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo „Amlin Corporate Insurance N.V.“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Miraklas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 162 505,90 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui išmokėjus draudimo išmoką UAB „Samskip“, jam perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, šiuo atveju iš atsakovo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o jų nesant kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, ar turtines teises. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas arba tapti neįmanomas įvykdyti, nes ieškinio suma yra didelė, atsakovas vengia vykdyti prievolę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo 162 505,90 Lt vertės atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir turtines teises; nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, areštavo atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos; leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, kurio suma (162 505,90 Lt) yra didelė. Duomenų, kad atsakovas bus pajėgus įvykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą, nėra pateikta. Teismas pažymėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl ieškovo prašymą tenkino. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė vadovaudamasis ekonomiškumo principu – pirmiausia areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o tik nesant ar nepakankant šio turto, areštavo piniginės lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nepatenkinus atskirojo skundo, pakeisti nutartį – leidžiant atsakovui atsiskaityti su sutarties šalimis, kurios yra susijusios su atsakovu krovinių pervežimo ir/ar ekspedijavimo sutartiniais teisiniais santykiais. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio, kaip to reikalauja CPK 144 straipsnio 1 dalis, ieškovas pateikė ne visus būtinus dokumentus savo reikalavimams pagrįsti. Esant tik daliai draudimo sutarties neįmanoma objektyviai nustatyti ar buvo išmokėta draudimo išmoka laikantis visų polise numatytų sąlygų, todėl negalima įsitikinti, ar ieškovas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką ir, ar įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę.
2. Atsakovo ūkinė veikla yra pelninga. Pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, jog atsakovas 2012 metais turėjo 66 717 Lt grynojo pelno. Tai rodo, jog atsakovas yra aktyvus ūkinių teisinių santykių subjektas ir vykdo pelningą veiklą. Kad ir šiuo metu atsakovas pelningai vykdo ūkinę veiklą patvirtina atsakovo pridedama ataskaita už šiuo einamus metus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas realiai gali pakenkti teisėtiems atsakovo interesams.
Atsiliepimas
Ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
1. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovas nepateikė pakankamai argumentų ieškinio reikalavimams pagrįsti. Teismas, prima facie įvertinęs ieškinio pagrįstumą nusprendė, kad ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus ieškinys galėtų būti patenkintas. Ieškinio tenkinimo klausimas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Prie ieškinio yra pridėti sprendimai dėl draudimo išmokos išmokėjimo, mokėjimo pavedimų kopijos ir kiti draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinantys dokumentai ir tai, teismo nuomone, sudaro pakankamą faktinį ieškinio pagrindą.
2. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1385/2012).
3. Teismas pirmiausia areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, ir tik jų nesant areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Atskirajame skunde nurodoma, kad buvo areštuotos atsakovo piniginės lėšos, todėl šis faktas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto.
4. Atsakovas nurodo, kad jis pelningai vykdo savo veiklą ir 2012 metais turėjo 66 717 Lt grynojo pelno. Tuo tarpu ieškinio reikalavimo suma yra kone tris kartus didesnė nei metinis atsakovo pelnas. Tai pagrindžia aplinkybę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra didelė tikimybė, kad atsakovas nebus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą.
5. Atsakovas neturi jokio turto, išskyrus pinigines lėšas, kuriuo galėtų būti užtikrintas galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas. Iš antstolių, vykdančių 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, pateiktos informacijos yra žinoma, kad šiai dienai yra areštuota tik 30 000 Lt atsakovui priklausančių lėšų ir atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. Leidus atsakovui atsiskaitinėti su vežėjais ir kitais asmenimis, nebūtų galima atsekti piniginių lėšų judėjimo ir būtų sudaromos prielaidos atsakovui neteisėtai perleisti jo turtą ir užkirsti kelią ieškovo reikalavimo įvykdymui. Prašo netenkinti atsakovo prašymo leisti atsiskaitinėti su sutarties šalimis, kurios yra susijusios su atsakovu krovinių pervežimo ir/ar ekspedijavimo sutartiniais teisiniais santykiais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ginčo atveju teismas nustatė abiejų šių sąlygų egzistavimą, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Apelianto manymu, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, be to, nėra ir pagrindo išvadai, kad egzistuoja ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Ieškinį ieškovas reiškia CK 6.1015 straipsnio pagrindu, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškiniu ieškovas įrodinėja atsakovo atsakomybę už kilusią žalą. Toks reikalavimas materialine teisine prasme yra galimas, todėl įvertinęs ieškovo ieškinį, prie jo pridėtus įrodymus, teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Atsakovas nurodo, kad su ieškiniu nepateikti visi ieškinio reikalavimui pagrįsti būtini dokumentai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tarp šalių kilęs ginčas nėra nagrinėjamas. Ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu šalys gali teikti įrodymus, tikslinti reikalavimus, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Pasiruošimo bylos nagrinėjimo stadijoje teismas gali pasiūlyti šalims pateikti įrodymus, todėl reikalauti, kad kartu su ieškiniu būtų pateikti visi su ieškinio reikalavimu susiję įrodymai, nėra pagrindo. Jeigu atsakovas mano, kad ieškinys neįrodytas, tai patvirtinančius argumentus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį.
Apeliantas nurodo, kad jo pateikti duomenys apie bendrovės turtinę padėtį patvirtina, jog įmonė yra aktyvus ūkio subjektas ir veikia pelningai, todėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nėra. Iš pateiktos preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad praėjusiais finansiniais metais atsakovo pelnas siekė 66 717 Lt, o šiais metais – 19 695 Lt. Taigi apelianto pelnas yra kelis kartus mažesnis nei ieškinio reikalavimo suma, todėl vien ši aplinkybė paneigia atsakovo argumentą, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Iš preliminaraus balanso duomenų spręstina, kad atsakovas turi ilgalaikio turto tik už 8 873 Lt, o didžiąją turto dalį (451 439 Lt) sudaro debitorinės skolos. Taigi ir preliminarus balansas nesudaro pagrindo teigti, kad nėra ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1d., 337 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus atskirojo skundo reikalavimų panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir leisti jam atsiskaityti su sutarties šalimis, kurios yra susijusios su atsakovu krovinių pervežimo ir/ar ekspedijavimo sutartiniais teisiniais santykiais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliacinio proceso esmė yra pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo pareiškęs, teismas tokio prašymo nenagrinėjo, todėl nagrinėti šį klausimą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad pagal CPK 148 straipsnį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Tokį prašymą atsakovas gali pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.