Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-11-22 · Civilinė byla Nr. e2-6554-867/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
e2-6554-867/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00843-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Atsakovas
V. A.
Ieškovas
N. A.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6554-867/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00843-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1; 2.6.18.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant G. N., E. P.,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D. L.,atsakovei V. A., jos atstovei advokatei S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovei V. A. dėl 2017-08-02 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. LM-2527, nutraukimo, esant ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarė L. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti 2017 m. rugpjūčio 2d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. LM-2527, esant esminiam jos pažeidimui ir taikyti restituciją - grąžinti jai, nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą bei jame esantį teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotą sodo namelį, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės 100,00 Eur netesybas, 4 554,67 Eur nuostolių atlyginimą dėl nekilnojamajam turtui padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, aplinkybes, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ji atsakovei už 26 000,00 Eur pardavė žemės sklypą su jame esančiu pastatytu, tačiau neįregistruotu sodo nameliu. Pagal sutartį atsakovė pinigus už perkamą nekilnojamąjį turtą turėjo sumokėti iki 2018 m. liepos 31 d., tačiau iki šiol nėra atsiskaičiusi, nors nuosavybės teisės į parduotą nekilnojamąjį turtą atsakovės vardu yra įregistruotos nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Nurodo, kad iš atsakovės ji yra gavusi tik 860,00 Eur rankpinigių, kuriuos susitarė įskaičiuoti į perkamą turto kainą, todėl atsakovė už nupirktą nekilnojamąjį turtą jai yra skolinga 25 140,00 Eur. Ji ne kartą bandė susisiekti su atsakove, kad ši atsiskaitytu, tačiau atsakovė nereagavo į raginimus, todėl 2018 m. rugsėjo 7 d. ji atsakovei per notarą išsiuntė pranešimą, kuriuo ragino atsakovę atsiskaityti, nes priešingu atveju kreipsis į teismą. Atsakovė pati pripažino, kad pažeidė sutartie sąlygas, nes 2018 m. spalio 26 d. pervedė jai 1 040,00 Eur pavedime nurodydama, kad tai sutarties nutraukimo už žemės sklypą baudos likusi dalis, tačiau pačios sutarties notariškai iki šiol nenutraukė. Mano, kad yra pagrindas jos ir atsakovės sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį nutraukti ir taikyti restituciją, nes atsakovė pažeidė sutarties sąlygas ir pažeidimas yra esminis. Sutartimi buvo numatytos 2 000,00 Eur netesybos jei atsakovė laiku neįvykdys sutarties sąlygų. Atsakovė yra pervedusi 1 040,00 Eur netesybų ir yra sumokėjusi 860,00 Eur rankpinigių, todėl prašo iš atsakovės priteisti likusią nesumokėtą 100,00 Eur netesybų sumą. Nutraukus sutartį prašo taikyti restituciją, o kadangi nekilnojamajam turtui dėl kurio prašoma taikyti restituciją, tai yra žemės sklypui ir sodo pastatui yra padaryta žala, prašo iš atsakovės priteisti jos naudai 4 554,67 Eur žalos atlyginimą, tai yra sodo namelio remonto darbams ir žolės atsodinimui. Nors faktiškai šių nuostolių dar nėra patyrusi, tačiau taikius restituciją tokią žalą ji patirs. Tai, kad žala yra padaryta patvirtina antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuoti nekilnojamo turto sugadinimai, o žalos dydį įrodinėja lokaline sąmata, kurią apskaičiavo UAB „Gargždų rangos darbai“.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su ieškove buvo susitarta, kad už ginčo turtą bus sumokėta per metus laiko, nes šio turto pirkimui buvo bandoma gauti paskolą. Taip pat buvo susitarta, kad jei nebus sumokėta suma, ji ieškovei sumokės 2 000,00 Eur netesybas. Nurodo, kad iki sutarties sudarymo ji ieškovei sumokėjo 960,00 Eur avansą. Negavusi finansavimo ji ieškovę dar 2018 m. liepos 25 d. informavo apie tai, kad negalės nupirkti ginčo turto ir jos sutuoktinis 2018 m. spalio 25 d. ieškovei pervedė 1 040,00 Eur, todėl mano, kad yra visiškai sumokėjusi netesybas pagal sutartį. Nurodo, kad dar 2019 m. sausio mėnesį ji su ieškove buvo susitikusi ginčo turte ir ieškovei perdavė raktus nuo sodo namelio, ir nuo tada ieškovė faktiškai perėmė žemės sklypus ir jų valdymą. Paštu siuntė ieškovei sklypo dokumentus, tačiau ieškovė atsisakė juos priimti. Ji ne kartą ragino ieškovę nutraukti sutartį, tačiau ieškovė reikalauja 5 000,00 Eur nuostolių atlyginimo, o kadangi ieškovės prašoma sumokėti nuostolių suma nuolat kito, todėl ji nesutiko su ieškovės tokiais reikalavimais. Mano, kad reikalavimas dėl nuostolių yra nepagrįstas, nes visi sodo namelio remonto darbai buvo atlikti su pačios ieškovės sutikimu ir jos žinia. Neginčija ir pripažįsta, kad sutartis turi būti nutraukta, tačiau mano, kad sutartis turi būti nutraukta ne dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, o vadovaujantis sutarties sąlygomis, nes tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad sutartis turi būti nutraukta. Ieškovė nepagrįstai didina bylinėjimosi išlaidas reikšdama ieškiniu reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, nes dėl to tarp šalių nėra ginčo. Nurodo, kad faktiškai ginčo turtu ji nesinaudoja nuo 2018 m. liepos mėnesio, tai yra nuo to laiko kai baigėsi terminas sumokėti už perkamą turtą ir apie tai ieškovė buvo informuota, todėl galėjo laisvai naudotis žemės sklypais. Mano, kad pati ieškovė vengė įvykdyti notarinį sutarties nutraukimą ir dėl to kilo tarp jos ir ieškovės ginčas. Ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti sodo namelį, nes toks turtas pagal sutartį jai nebuvo perduotas ir nebuvo sutarties objektas, sutartimi buvo parduoti tik žemės sklypai, kuriuose nėra statinių. Kadangi ieškovės prašomas jai perduoti sodo namelis yra neįregistruotas ir nėra duomenų, kad jis yra teisėtai pastatytas, todėl sodo namelis negali būti civilinės apyvartos (nuosavybės) objektas ir ieškovė negali prašyti jo grąžinti taikant restituciją, nes restitucija gali būti taikoma tik žemės sklypams. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš jos 100,00 Eur sumos, nes ieškovei 2017 m. gegužės 28 d. ji sumokėjo 100,00 Eur avansą, 2017 m. liepos 18 d. - 860,00 Eur avansą, o 2018 m. spalio 25 d. ieškovei pervesta 1 040,00 Eur suma kaip likusi baudos dalis pagal sutartį ir ji visą sutartimi numatytą netesybų sumą, tai yra 2 000,00 Eur yra sumokėjusi. Nurodo, kad visi sodo namelio remonto darbai buvo atlikti su ieškovės žinia ir leidimu ir jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko, todėl deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Mano, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jai restitucijos pagrindu grąžintinų sklypų, kaip nekilnojamojo turto objektų vertė yra sumažėjusi, lyginant su verte buvusia iki sutarties sudarymo, nes byloje nėra jokių įrodymų apie sklypų būklę ir vertę iki jų pardavimo, todėl toks ieškovės reikalavimas turi būti atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Sodo namelis yra senos statybos, jame esantys baldai ir daiktai yra susidėvėję. Pirmo aukšto dalis medinių grindų buvo išpuvusios, nes buvo paklotos tiesiai ant grunto, todėl ji išlupo jas, išnešė lauk ir išbetonavo ir sudėjo naujas grindis, tai yra pagerino ieškovės turtą. Sodo namelio siena buvo išmontuota, tačiau taip tik pagerintas sodo namelis, nes atsirado didesnė erdvė ir pagerėjo namelio estetinis vaizdas ir namelio vertė nesumažėjo, o ieškovė už tai iš jos prašo priteisti 957,52 Eur. Mano, kad nepagrįstai prašoma už senas duris 232,68 Eur, nes senosios durys yra padėtos prie šiltnamio ir jų vertė tikrai nebuvo 232,68 Eur. Nepagrįstai prašo 563,69 Eur už medinius laiptus su turėklais, nes laiptai yra ir gali būti naudojami, juos tik reikia pernešti į ankstesnę vietą. Mano, kad nepagrįstai reikalaujama iš jos už pirmojo aukšto grindų perklojimą 181,04 Eur, nes ji išbetonavo pirmą aukštą ir paklojo laminatą už savo lėšas ir jai tai kainavo 300,00 Eur. Mano, kad ieškovė prašydama 455,95 Eur už kiliminę dangą ir 28,98 Eur už grindjuosčių tvirtinimą nori sodo namelį susiremontuoti jos lėšomis, nes kiliminė danga buvo visiškai nusidėvėjusi. Jokių išorės sienų ji nekeitė, todėl nepagrįstai prašoma priteisti už išorės sienų dailylentes. Nurodo, kad iš UAB „Gargždų rangos darbai“ lokalinės sąmatos nėra aišku kokiais statybos techniniais reglamentais, darbų ir medžiagų įkainiais buvo remiamasi, skaičiuojant sodo namelio būklės atkūrimo sąnaudas, be to neįvertintas sodo namelio nusidėvėjimas. Nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 1 265,66 Eur suma reikalinga žolės atsodinimui, nes žolė nėra sunaikinta, ją reikia tik nupjauti. Perkant žemės sklypus jie nebuvo užsodinti specialia veja, nes buvo paprastas žolynas, todėl mano žolės nupjovimui ir sutvarkymui pakanka 100,00 Eur.

Tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

2019 m. rugsėjo 27 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies reikalavimo atsisakymo, kuriuo atsisako reikalavimo dėl 100,00 Eur baudos, 63,69 Eur už laiptų turėklų įrengimą bei 167,69 Eur už grindjuosčių tvirtinimą ir toje dalyje ieškinio atsisako (II t. b.l. 1-2).

Ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 18 d. posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nori atgauti tokios būklės sodą kokį ji pardavė atsakovei, tai yra tvarkingą. Nurodė, kad atsakovė be jos leidimo ir sutikimo pradėjo daryti sodo namelio remonto darbus, ji atsakovei leido tik įsivesti vandentiekį, nes atsakovė namelyje ketino gyventi su vaiku, o ten vandens nebuvo. Pripažino, kad visą baudą pagal sutartį iš atsakovės yra gavusi. Paaiškino, kad sutartį bandė nutraukti notariškai du kartus, tačiau atsakovė neatvyko. Mano, kad pagrindinė žala yra padaryta žolei, nes ji nebuvo pjauta nuo 2017 metų ir jos sutvarkymas, atsodinimas kainuotų apie 2 500,00 Eur. Nurodė, kad sodo namelyje yra išgriauta siena pirmame aukšte ir iš dviejų patalpų padaryta vieną, išimtos durys, perdėtas laminatas pirmame aukšte, tačiau jį reikia perdengti, nes yra blogai sudėtas, perkelti laiptai, o antrame aukšte išmesta buvusi kiliminė danga. Visas sklypas yra užverstas statybinėmis medžiagomis. Kiliminė danga sodo namelyje buvo jau tuo metu kai ji 2012 metais įsigijo sodą ir tuo metu kiliminė danga buvo nusidėvėjusi apie 20 procentų. Pripažino, kad raktus iš atsakovės ji gavo 2019 m. sausio mėnesį, kai buvo nuvykusios į sodo namelį. Apie tai, kad sodo namelyje yra padaryti remonto darbai ji sužinojo tada, kai atsakovė neatsiskaitė ir jos buvo nuvykusios į vietą, tačiau negalėjo patekti į sodo namelį, nes atsakovė neturėjo raktų ir ji per langus pamatė, kad namelyje yra padarytos rekonstrukcijos. Mano, kad dėl atsakovės žolės nepriežiūros jos sklypo vertė yra ženkliai nukritusi ir šiuo metu žemės sklypo vertė yra apie 10 000,00 Eur.

Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad pagal skelbimą ji rado parduodamą sodą su nameliu ir sutarė su ieškovė, kad pirks jį už 26 000,00 Eur ir, kad už sklypą mokės dalimis per metus laiko. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį ji pradėjo remontuoti ir apie tai ieškovė žinojo ir pati sakė, kad rinkit čekius. Nurodė, kad išbetonavo pirmo aukšto grindis, nes medinės grindys buvo labai blogos būklės ir sudėjo laminatą, kuris banguojasi, nes jos sutuoktinis blogai sudėjo. Laiptų netrumpino, o tik pernešė į kitą vietą. Pripažino, kad išgriovė pertvarą ir padarė vieną bendrą kambarį, išbetonavo visą pirmą aukštą išskyrus virtuvę, o antrame aukšte padarė skylę ir perdėjo laiptus. Išėmė kilimą iš antro aukšto, nes buvo blogos būklės ir antrame aukšte pradėjo dėti grindis, tačiau nepabaigė, nes neužteko lentelių. Norėjo nutraukti sutartį, tačiau ieškovė vis keisdavo sumas už žolyno nepriežiūrą, nes norėjo atsodinti žolę. Iš sodo išsikraustė visiškai 2018 m. liepos mėnesį. Nusipirkus sodą buvo paprasta žolė ne veja. Pripažino, kad garažas netvarkingas dėl to, kad remontavo ir viską ten nešė, o po to kai kraustėsi nesutvarkė. Galėtų atstatyti laiptus ir sutvarkyti šiukšles, tačiau to nedaro, nes ieškovė vis tiek iš jos prašo žalos atlyginimo. Pripažino, kad sodo nebūtų pirkusi jei jame nebūtų buvusio namelio. Paaiškino, kad jos dabartinis vyras dar iki santuokos 2018 m. birželio mėnesį nusipirko kitą sodo namelį Vaiteliuose išsimokėtinai už tokią sumą, kurią jis turėjo sutaupęs. Tai, kad ieškovė leido atlikti remonto darbus gali patvirtinti jos dabartinio sutuoktinio mama, be to ieškovė leido iš namelio senus daiktus atiduoti kaimynams. Ji domėjosi kiek kainuotų žolės sutvarkymas ir tai kainuotų apie 100,00 Eur. Patvirtino, kad 2018 m. gegužės mėnesį jau žinojo, kad negaus kredito ir jau nebepirks sodo, o ieškovei apie tai pranešė tik 2018 m. liepos pabaigoje likus kelioms dienoms iki sutarties nustatyto termino. Aplinkos nebetvarkė, nes ieškovė vis prašė atsodinti žolę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK )140 straipsnio 1 dalis numato ieškovo teisę bet kurioje stadijoje atsisakyti ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų.

Ieškovės 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, tai yra dėl 100,00 Eur netesybų, 63,69 Eur nuostolių už laiptų turėklų įrengimą bei 167,69 Eur nuostolių už grindjuosčių tvirtinimą kiliminių dangų grindims, priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina, nes nenustatyta aplinkybių, jog ieškovės ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ieškovei procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė su atsakove sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. LM-2527 (toliau tekste -Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei pardavė ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas) už 26 000,00 Eur ir šią sumą atsakovė ieškovei turėjo sumokėti iki 2018 m. liepos 31 d. (I t. b.l. 7-16).

VĮ Registrų centro Nekilnojamoj turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenims nustatyta, kad ginčo turtas atsakovės vardu yra įregistruotas, nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d., draudžiant perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą bei nurodyta, kad už ginčo turtą yra įsiskolinimas, o nuo 2017 m. spalio 17 d. ginčo turtui buvo taikytas areštas (I t. b.l. 17-19).

Iš 2017 m. liepos 18 d. rankpinigių priėmimo – perdavimo akto nustatyta, kad atsakovė už ketinamą pirkti ginčo turtą ieškovei sumokėjo 860,00 Eur, kuriuos šalys susitarė išskaičiuoti iš ginčo turto kainos (I t. b.l. 20). Iš 2017 m. gegužės 28 d. rankpinigių priėmimo – perdavimo akto nustatyta, kad atsakovė už ketinamą pirkti sodo sklypą, esantį Pienių g. 21, Šnaukštų kaime, ieškovei perdavė 100,00 Eur ir ši sumai bus išskaitoma iš perkamo nekilnojamojo turto kainos, o ieškovė šią sumą gavo (I t. b.l. 103).

Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovės notariškai patvirtinto pranešimo, notarinio registro Nr. LM-2709 nustatyta, kad ieškovė siūlė atsakovei atvykti 2018 m. rugsėjo 25 d. 10.00 val. Į Klaipėdos rajono trečiąjį notarų biurą ir nutraukti sutartį, grąžinti jai ginčo turtą bei sumokėti jai 2 000,00 Eur baudą. Nutraukiant sutartį prašė sumokėti jai 5 000,00 Eur žalai atlyginti arba perduoti ginčo turtą tokios būklės, kokia ji buvo pasirašant 2017 m. rugpjūčio 2 d. sutartį. (I t. b.l. 22-24).

Iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroninėmis žinutėmis nustatyta, kad atsakovė 2018 m. liepos 28 d. pranešė, kad nebepirks ginčo turto bei vyko derinimas dėl to, kada bus einama pas notarą dėl sutarties nutraukimo (I t. b.l. 129-143).

Iš Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarės 2018 m. rugsėjo 26 d. liudijimo nustatyta, kad atsakovei 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo išsiųstas ieškovės 2018 m. rugsėjo 5 d. pareiškimas, notarinio registro Nr. LM-2709 ir atsakovė neatvyko 2018 m. rugsėjo 25 d. į Klaipėdos rajono trečiąjį notarų biurą (I t. b.l. 21).

Iš SEB banko 2018 m. spalio 26 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad V. A. ieškovei pervedė 1 040,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai sutarties nutraukimo už žemės sklypą baudos likutis (I t. b.l. 25, 104).

Iš Dengtų darbų akto nustatyta, kad viename iš ginčo žemės sklypų, tai yra (duomenys neskelbtini) esantis sodo namelis statytas iki 1993 metų, nes 1993 metais įvesta elektra (II t. b.l. 10-11).

Dėl reikalavimo nutraukti sutartį ir restitucijos taikymo.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susikalstė sutartiniai teisiniai santykiai kylantys iš nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, kurią ieškovė prašo nutraukti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi, sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į perkamą daiktą, o pardavėjas įgyja pirkimo – pardavimo sutartyje aptartą pinigų sumą.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Toks išaiškinimas reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi sutartimi nustatytos 26 000,00 Eur kainos už ginčo turtą, nors pagal sutarties nuostatas turėjo sumokėti iki 2018 m. liepos 31 d. Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek ir šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ginčo turtas atsakovės vardu buvo įregistruotas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d., tai yra nuosavybės teisė atsakovei į ginčo turtą perėjo nuo sutarties pasirašymo ir jos įregistravimo viešame registre, nes šalys buvo susitarusios, kad mokėjimas už parduotą ginčo turtą bus įvykdytas 2018 m. liepos 31 d. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė nori nutraukti sutartį, o yra kilęs ginčas tik dėl to kaip ir kokiu pagrindu turi būti nutraukta sutartis. Ieškovė prašo sutartį nutraukti tuo pagrindu, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, nes nesumokėjo sutartos kainos sutartyje nustatytu laiku, o atsakovė mano, kad sutartis turėtų būti nutraukta sutartyje nustatyta tvarka, tai yra notarine tvarka, nes tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo ir ieškovė be jokio pagrindo kreipėsi į teismą.

Šalių sudarytos sutarties VII. Nuostatos numatė, kad „ pirkėjui neatsiskaičius už nupirktą turtą pagal šią sutartį, šalys įsipareigoja nutraukti šią pirkimo – pardavimo sutartį. Tuo atveju šalys privalo grąžinti viena kitai visa, ką buvo gavusios pagal šią sutartį.“ Byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra šalių susirašinėjimas elektroninėmis žinutėmis bei pačių šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė 2018 m. liepos 28 d. informavo ieškovę, kad nebepirks ginčo turto, tai yra, kad nebemokės sutartimi nustatytos kainos ir tarp šalių vyko derybos dėl to, kaip ir kada bus nutraukta sutartis. Tiek ieškovė, tiek atsakovė bandė tartis dėl sutarties nutraukimo sutartyje šalių numatyta tvarka, tačiau šalims sutarties nutraukti nepavyko.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes akivaizdu, kad yra pagrindas nutraukti sutartį, nes atsakovė nėra įvykdžius sutarties sąlygų, tai yra sumokėjusi už ginčo turtą ir yra aiškia išreiškusi savo poziciją, kad ji nebenori pirkti ginčo turto, tačiau iki šiol atsakovės vardu yra įregistruotas ginčo turtas, o ieškovė nėra gavusi sutartos sumos už ginčo turtą ir neturi nuosavybės teisės į ginčo turtą. Jei tarp šalių nebūtų kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo kaip tvirtina atsakovė, šalys sutartį galėjo nutraukti ir po to, kai byla buvo užvesta teisme ar toje dalyje sudaryti taikos sutartį, tačiau šalys to nepadarė, todėl įvertinus šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius, į tai, kad neginčijamai nustatyta, kad atsakovė laiku nėra sumokėjusi sutartimi numatytos visos kainos, o pagal sutartį ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo jei atsakovė vėluoja sumokėti sutartyje numatytą kainą ilgiau kaip 7 dienas, į tai, kad šalims nepavyko taikiai išspęsti sutarties nutraukimo klausimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, nes laiku neatsiskaitė už ginčo turtą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir nutraukti 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą notarinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. LM-2527, pripažinus, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas.

Nutraukus sutartį tarp ieškovės ir atsakovės yra pagrindas taikyti restituciją. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikoma restitucija, todėl, jeigu pirkėjas buvo sumokėjęs nurodytą sumą pardavėjui, šis privalo ją grąžinti pirkėjui.

Atsižvelgiant į tai, kad nutraukus tarp šalių sutartį yra pagrindas taikyti restituciją, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei nors kokią dalį už ginčo turtą, yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)rajone bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone.

Ieškovė prašydama taikyti restituciją prašo įpareigoti atsakovę grąžinti jai ne tik sutartimi atsakovei perleistą ginčo turtą, bet ir sodo namelį, esantį viename iš ginčo žemės sklypų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pagal notarine tvarka patvirtintą sutartį ieškovė atsakovei pardavė ginčo turtą, tai yra ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone ir būtent toks turtas atsakovės vardu yra įregistruotas viešame registre. Šalys iš esmės pripažįsta ir neginčija, kad viename iš žemės sklypų, tai yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas sodo namelis, kuris nėra įregistruotas, tai kad viename iš ginčo žemės sklypų yra sodo namelis patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių protokolas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomas jai grąžinti sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini)rajone, nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, į tai, kad notarine sutartimi šis turtas atsakovei nebuvo parduotas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę šį turtą grąžinti, todėl ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei neįregistruotą sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 4323,29 Eur nuostolius.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovės prašo iš atsakovės priteisti 4323,29 Eur nuostolius už jai priklausančio turto sugadinimą, o atsakovė nesutinka, nes ieškovei yra sumokėjusi 2 000,00 Eur baudą kaip numatyta sutartyje.

Ieškovė reikalavimui dėl nuostolių priteisimo pagrįsti pateikė 2019 m. gegužės 31 d. antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 18, iš kurio nustatyta, kad vizualiai apžiūrėjus žemės sklypuose nenušienauta žolė, žemės sklype ir šiltnamyje matyti krūvos šiukšlių. Sodo namelio rytinės sienos išorės danga išsipūtusi, dalis dangos nukritusi ant žemės šalia sienos. Sodo namelio antrame aukšte dalinai sumontuota grindų danga (I t. b.l. 47-80). Iš UAB „Gargždų rangos darbai“ ieškovės užsakymu 2019 m. kovo mėn. paskaičiuotos lokalinės sąmatos nustatyta, kad sodo namelio remonto darbai ir žolyno atsodinimas, adresu Pienių g. 21, Šnaukštai, kainuotų 4 554,67 Eur (I t. b.l. 81-82). Iš atsakovės užsakymu UAB „REDANAS“ 2019 m. rugsėjo 12 d. lokalinės sąmatos nustatyta, kad darbų kaina su medžiagomis 1 725,04 Eur (I t. b.l. 180). Iš 2019 m. spalio 25 d. MB „Žalioji aikštelė“ situacijos įvertinimo akto Nr. 25102019-01 nustatyta, kad ieškovės užsakymu buvo apžiūrėtas objektas (duomenys neskelbtini)ir buvo vizualiai apžiūrėti žemės sklypai ir įvertinti darbai bei jų apimtis ir pateikta išvada, kad būtina naikinti 3 vnt. mažaverčių krūmų, 10 vnt. sergančius ir neturinčių vaizdo medžių rovimas, išvalyti šiltnamio gruntą su piktžolėmis, nupjauti žolę, išgenėti 4 vnt. vaismedžių ir 10 vnt. spygliuočių. Reikalingas pavasarinis žolės skarifikavimas ir tręšimas, esant blogam žolės augimui – atsėjimas vejos sėklos, šiltnamio grunto gerinimas (II t. b.l. 16-18) ir pateiktą šių darbų ir medžiagų atlikimo sąmata Nr. 25102019-01 bendrai 1 714,54 Eur sumai (II t. b.l. 19). Ieškovė kaip įrodymą pagrindžiantį, jog prieš parduodant ginčo žemės sklypai buvo tvarkingi pateikė foto nuotraukas darytas 2017 m. gegužės 13 d. (II t. b.l. 4-5).

Ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kokios būklės ir vertės buvo ginčo sklype esantis, neįregistruotas sodo namelis, tuo metu, kai ginčo turtas buvo parduotas atsakovei. Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nežino kokia buvo sodo namelio vertė parduodant ginčo turtą. Tai, kad namelis buvo geros būklės ir kaip jis atrodė iki parduodant ginčo turtą atsakovei iš esmės įrodinėjo tik liudytojų T. A., kuris yra jos sutuoktinis ir draugės V. K. parodymais. L. T. A. ir V. K. nurodė, kad šiuo metu sodo namelis yra prastos būklės, nes yra išgriauta pertvara, perkelti laiptai į kitą vietą, antrame aukšte išmesta kiliminė danga ir padaryta skylė perdangoje, nukritusios sodo namelio išorės daililentės. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji pradėjo remontuoti sodo namelį 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir pakeitė pirmo aukšto grindis, tai yra išbetonavo ir sudėjo laminatą, antrame aukšte padarė skylę ir perdėjo laiptus, išgriovė pertvarą ir padarė vieną bendrą, išmetė antro aukšto kiliminę dangą ir antrame aukšte pradėjo dėti grindis, tačiau nepabaigė ir išėmė duris.

Šalių sudarytoje sutartyje šalys numatė, kad atsakovei nesumokėjus sutartyje numatytos kainos už ginčo turtą šalys įsipareigoja nutraukti sutartį ir privalo vienas kitai grąžinti tokį turtą, kokį buvo gavusios prieš pasirašant sutartį.

Tarp šalių nėra ginčo, kad šiuo metu ginčo žemės sklypai yra apleisti, nes nėra nušienauta žolė bei tai, kad viename iš ginčo žemės sklypų esantis neįregistruotas sodo namelis yra pradėtas remontuoti ir nebėra tokios būklės, kokios buvo įsigyjant ginčo turtą ir taikius restituciją ieškovė patirs nuostolių.

Byloje nėra duomenų patvirtinančių kada buvo pastatytas neįregistruotas sodo namelis, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad elektra į sodo namelį buvo įvesta 1993 metais, tai yra namelis pastatytas prieš 26 metus. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad namelis yra nepritaikytas gyvenimui žiemą, nes nėra šildymo, vandentiekio, yra tik židinys, o kaip nurodė liudytoja L. U. sodo namelyje rudenį ir žiemą labai drėgna, nes garaže esanti duobė būdavo pilna vandens.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės. Nurodytos teisės normos esmė yra ta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, tai reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Ieškovei tenka pareiga įrodyti kokio dydžio žala yra padaryta jai iš atsakovės restitucijos pagrindu grąžintinam turtui, o ieškovei nepateikus rašytinių įrodymų, tai turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje žalos dydžio nustatymas ieškovės prašomu būdu reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sutvarkyti sodo sklypus ir sodo namelį, kad jie būtų tokios būklės kokius juos perėmė atsakovė iš ieškovės. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo atstatymo darbų sąmatomis, nurodydama, kad sąmatos paskaičiuotos pačiomis pigiausiomis medžiagomis. UAB „Gargždų rangos darbai“ atliktoje sąmatoje vien už žolės atsodinimą yra paskaičiuota 1 265,66 Eur suma, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ši įmonė turi kvalifikaciją reikalingą darbams susijusiems su apželdinimu ar aplinkos tvarkymu, priešingai iš viešoje erdvėje, tai yra UAB „Gargždų rangos darbai“ internetinės svetainės matyti, kad įmonė užsiima namų, butų įrengimo, remonto ir apdailos darbai. Iš MB „Žalioji aikštelė“ pateiktos darbų ir medžiagos sąmatos nustatyta, kad sodo sklypų sutvarkymo darbai kainuotų apie 1 714,54 Eur, tačiau į šią sąmatą yra įtraukti darbai ne tik su žolės sutvarkymu, bet vaismedžių bei krūmų rovimu ir genėjimu. Ieškovė ir jos sutuoktinis, kuris byloje apklaustas kaip liudytojas tvirtino, kad žolę būtina atsodinti, nes ji visiškai sunaikinta, tačiau šias nurodytas aplinkybes iš esmės paneigė liudytojas E. G., kuris patvirtino, kad žolės būklė yra prasta, tačiau apie realią jos būklę, ar būtina ją visiškai atsodinti bus galima spręsti tik nupjovus žolę. Iš MB „Žalioji stotelė“ pateiktos darbų ir medžiagų sąmatos nustatyta, kad žolės pjovimas kainuotų 250,00 Eur, vejos trąšos 49,00 Eur ir vejos skarifikacija ir tręšimas 115,00 Eur, tai yra viso apie 414,00 Eur žolės sutvarkymui. Kiek kainuotų nupjautos žolės išvežimas nėra galimybės nustatyti, nes pateiktoje sąmatoje numatyta, kad būtina išrauti 3 vnt. krūmų, 10 vnt. medžių ir 4 vnt. vaismedžių, 10 vnt. spygliuočių genėjimas bei šiltnamio grunto sutvarkymas, o visos biomasės išvežimas kainuotų 200,00 Eur plius 120,00 Eur transporto išlaidos.

Ieškovės teismui pateiktos foto nuotraukos darytos 2017 m. gegužės 13 d. tik įrodo, kad prieš parduodant ginčo turtas buvo prižiūrimas ir tvarkingas, tačiau neįrodo, kad ginčo žemės sklype buvo pasėta veja, o ne paprasta žolė. Akivaizdu kad, kuo ilgiau žolės neprižiūri jos būklė blogėja. Atsakovė nurodė, kad ji ginčo turtu nesinaudoja nuo 2018 m. liepos mėnesio ir apie tai informavo ieškovę, o nuo 2019 m. sausio mėnesio ieškovei yra perdavusi ir sodo namelio raktus.

Nustatyta, kad ieškovės UAB „Gargždų rangos darbai“ sodo namelio remonto - atstatymo darbai neįtraukus grindjuosčių tvirtinimo 167,79 Eur sumos nuo kurios reikalavimo ieškovė atsisakė reikalavimo ir be medinių laiptų įrengimo - 563,69 Eur, viso darbai kainuotų 2 138,05 Eur (paskaičiuota su PVM). Atsakovės teismui pateikta UAB „Redanas“ lokalinė sąmata, kurioje sodo namelio remonto - atstatymo darbai įvertinti 1 725,04 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kokios būklės buvo sodo namelis, į tai, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turto vertė ženkliai sumažėjo, į tai, kad sodo namelis yra statytas daugiau nei prieš 26 metus, o ieškovės pateiktoje UAB „Gargždų rangos darbai“ sąmatoje nėra įskaičiuotas nusidėvėjimas, į tai, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti padarytos žalos dydį, į tai, kad liudytojas T. A. nurodė, kad mediniai laiptai nėra sugadinti, o tik yra pernešti į kitą vietą ir, kad jie gali būti atgal atstatyti į ankstesnę vietą, į tai, kad atsakovė nuo 2018 m. liepos 28 d. ieškovei pranešė, kad nebeketina mokėti už ginčo turtą, į tai, kad ieškinys teisme buvo gautas tik 2019 m. liepos 16 d., nors pagal sutartį ieškovė ieškinį galėjo teikti per septynias dienas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis protingumo teisingumo kriterijais ir pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisti pusę jos prašomos sumos, tai yra 2 161,64 Eur (CK 6.263 straipsnio 1-2 dalys), o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Atsakovė nesutikdama su ieškovės prašomais priteisti nuostolius motyvuoja tuo, kad ji ieškovei yra sumokėjusi 2 000,00 Eur ir ši suma apima visus nuostolius, todėl neturi pareigos ieškovei mokėti daugiau. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, nes kaip patvirtina šalių sudaryta sutartis 2 000,00 Eur sumą atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti už tai, kad neįvykdė sutarties sąlygų, tačiau ši suma negali būti laikoma kaip ieškovės patirti nuostoliai už ginčo turtą, nes sutartimi šalys taip pat įsipareigojo, kad nutraukus sutartį atsakovė ne tik sumoka 2 000,00 Eur baudą, bet ir grąžina viena kitai tokios būklės turtą, koks jis buvo prieš pasirašant sutartį, o tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad šiuo metu turtas nėra tokios būklės, kokios jis buvo perduotas atsakovei ir tai, kad turto sutvarkymui bus reikalingos lėšos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 255,00 Eur žyminis mokestis, 117,17 Eur, išlaidos už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimą, 60,50 Eur už UAB „Gargždų rangos darbai“ sąmatos rengimą, 72,60 Eur už situacijos vertinimą MB „Žalioji aikštelė“ ir 1 100,00 Eur advokato pagalbai, viso 1 277,67 Eur.

Atsakovė pateikė prašymą ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius dėl 960,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 900,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 60,50 Eur sąmatos parengimą UAB „Redanas“.

Ieškovės ieškinį sudarė trys reikalavimai, tai yra dėl sutarties nutraukimo, kuris patenkintas 100 procentų, dėl restitucijos taikymo, kuris patenkintas iš dalies, tai yra apie 70 procentų ir reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, kuris patenkintinas 50 procentų, todėl darytina išvada, kad ieškovės ieškinys patenkintas 73 procentais, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti proporcingai patenkinto ieškinio daliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 933,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei iš ieškovės yra pagrindas priteisti proporcingai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 220,80 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti teismo pranešimą Valstybės Įmonei Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų panaikintas juridinis faktas apie civilinės bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis įregistravimas, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 20 d. pranešimą Nr. e2-6554-867/2018.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti ieškovės N. A. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 100,00 Eur netesybų, 63,69 Eur nuostolių už laiptų turėklų įrengimą bei 167,69 Eur nuostolių už grindjuosčių tvirtinimą kiliminių dangų grindims priteisimo nutraukti.

Nutraukti 2017 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro numeris LM-2527, pagal kurią ieškovė N. A. pardavė atsakovei V. A. (buvusi pavardė Navickaitė) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir ieškovei N. A. grąžinti nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)rajone.

Priteisti ieškovei N. A. iš atsakovės V. A. 2 161,64 (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt keturis centus) nuostolių atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei N. A. iš atsakovės V. A. 933,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt tris eurus) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei V. A. iš ieškovės N. A. 220,80 Eur (du šimtus dvidešimt eurų ir aštuoniasdešimt centų) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui pranešimą, kad būtų panaikintas juridinis faktas apie bylos iškėlimą susijusį su daiktinėmis teisėmis, kuris įregistruotas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 20 d. pranešimą Nr. e2-6554-867/2018.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė