- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-394-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- G. K., I. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-394-755/2018
teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01655-2017-4
2018 m. gegužės 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-384-724/2018 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams G. K. ir I. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. prašė priteisti iš atsakovų G. K. ir I. K. 550,28 Eur skolą, 405,01 Eur delspinigius, 428,45 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Nurodė, kad atsakovai pagal dvi paskolos sutartis iš jo pasiskolino 550,28 Eur. Skolą įsipareigojo solidariai sugrąžinti iki 2008 m. spalio 19 d. bei iki 2009 m. sausio 8 d., tačiau iki šiol negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai, atsakovams atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu nepateikus, 2018 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė J. V. solidariai iš atsakovų I. ir G. K. 550,28 Eur skolą, 101,25 Eur delspinigius, 428,45 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 079,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 21,55 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas iš 2008 m. rugpjūčio 19 d. rašytinės sutarties nustatė, kad ieškovas suteikė atsakovams 173,77 Eur paskolą, o atsakovai įsipareigojo skolą grąžinti iki 2008 m. spalio 19 d. ir už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėti delspinigius, kurie sudarys vieną procentą nuo negrąžintos skolos sumos. Iš 2008 m. spalio 8 d. rašytinės sutarties nustatė, kad ieškovas suteikė atsakovams 376,51 Eur paskolą, o atsakovai įsipareigojo skolą grąžinti iki 2009 m. sausio 8 d. ir už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėti delspinigius, kurie sudarys vieną procentą nuo negrąžintos skolos sumos.
5. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, ieškovas prisiimtus įsipareigojimus įvykdė – pinigus perdavė, atsakovai savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovų įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
6. Nurodė, kad rašteliu dėl paskolos atsakovai įsipareigojo ieškovui už kiekvieną uždelstą dieną solidariai mokėti 1 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos skolos sumos. Ieškovas sutartų delspinigių dydį sumažino iki 0,4 procentų. Teismo vertinimu, ieškovas atsakovams paskolino sąlyginai nedideles pinigų sumas, o jų negrąžinus, reikalauja, nors ir sumažintų, delspinigių, kurių suma yra beveik lygi paskolintos sumos dydžiui, be to, reikalauja ir palūkanų. Toks delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, todėl, vertinant reikšmingas bylai aplinkybes – prievolės vertę, laiką, praėjusį nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo, atsižvelgiant į teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis, tai, kad ieškovas užsiimta pinigų skolinimo ir skolų išieškojimo veikla, šiems atsakovams yra skolinęs pinigus ir anksčiau, tai, kad per laikotarpį nuo 2008 metų iki 2018 metų tik Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams yra pateikęs 289 ieškinius dėl skolų fiziniams asmenims išieškojimo, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimais, yra pagrindas delspinigių dydį sumažinti iki 0,1 procento už kiekvieną praleistą mokėti dieną, kas sudaro 101,25 Eur metinių delspinigių.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo iš dalies panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą už akių ir teismo nustatytą delspinigių sumą padidinti iki 405,01 Eur, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai patikslinti nepriteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismuose.
8. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl priteistos delspinigių sumos yra neteisėta ir nepagrįsta, nes prieštarauja įstatymui ir aukštesnės instancijos teismų praktikai. Reikšdamas ieškinį ieškovas pats sumažino paskolos sutartyje šalių sutartą delspinigių dydį nuo 1 procento iki 0,4 procentų, todėl teismui nebuvo pagrindo prašomą priteisti delspinigių dydį vertinti kaip aiškiai per didelį ir nepagrįstą bei dar kartą jį mažinti iki 0,1 procento. Šiuo atveju teismas, konstatavęs, jog netesybos yra aiškiai per didelės, nesiejo jų su konkrečiais prievolės šalių veiksmais, prievolės pobūdžiu, jos pažeidimu ir atsiradusiais padariniais, nenustatė kreditoriaus lupikavimo masto dėl įvertintų neprotingai didelių delspinigių aplinkybių.Patys atsakovai nerodė pastangų dėl prievolės įvykdymo, nesumokėjo net dalies skolos, neteikė teismui paaiškinimų dėl pareikšto ieškinio.
9. Teigia, jog teismas priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 13 d., kuri yra 2 dienomis vėlesnė, nei ieškovas kreipėsi (2017 m. rugsėjo 11 d.) į teismą, todėl ieškovas, kaip kreditorius, patyrė nuostolių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad 5 procentų dydžio procesinės palūkanos priteisiamos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju jos turėtų būti priteistos nuo kitos po ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 12 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybų dydį, iš esmės paneigė sutarčių laisvės principą, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų praktiką, netyrė ir neanalizavo aplinkybių, konkrečiai susijusių su ginčo faktine situacija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigius.
13. Pažymėtina, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. CK įtvirtintos aiškiai per didelių netesybų sąvokos turinys neatskleistas, todėl pagal formuojamą teismų praktiką, dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifą (teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008)), tačiau vertinant bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
14. Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai skolą įsipareigojo grąžinti solidariai pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d. sutartį iki 2008 m. spalio 19 d. ir 2008 m. spalio 8 d. sutartį iki 2009 m. sausio 8 d., mokant vieną procentą delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos skolos sumos (b. l. 5-8). Apeliantas ieškiniu prašė priteisti sumažintą dydį – po 0,4 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą mokėti dieną.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta ( CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, negrąžinta visa paskolos suma – 550,28 Eur, sutartimi atsakovai įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1 procento dydžio delspinigius. Paskola buvo trumpalaikė – suteikta atitinkamai dviem ir trim mėnesiams, tačiau atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą ieškovui jau daugiau kaip devynerius metus, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra labai ilgas. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog skolininkai neginčijo sutartyje aptarto netesybų dydžio, nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti sutartines netesybas, netgi nepateikė teismui paaiškinimų dėl jų atžvilgiu pareikšto ieškinio, nėra duomenų, jog kada nors būtų ginčiję savo sutartinius įsipareigojimus dėl netesybų dydžio, įrodinėję jo ydingumą, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos nėra aiškiai per didelės, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, atsakovai nėra sumokėję net dalies skolos ieškovui, nerodė ir nerodo pastangų dėl prievolės įvykdymo, tokiu būdu, patys didindami galimus nuostolius prisiėmė grąžintinos skolos sumos didėjimo riziką. Tai, kad ieškovas pateikė teismui daug ieškinių dėl skolų priteisimo, savaime nereiškia, jog šiuo konkrečiu atveju prašomas priteisti sumažintas, palyginus su sutartiniais delspinigiais, jų dydis yra aiškiai per didelis.
18. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti kelis kartus mažesnes netesybas, t. y. 0,4 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuodamas juos tik už šešių mėnesių laikotarpį (184 dienas), nors atsakovai neprašė taikyti senaties termino. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad 0,4 procentų delspinigių dydis, palyginti su negrąžintos paskolos dydžiu ir atsižvelgiant į jos negrąžinimo terminą, nėra neprotingai didelis, todėl priteistinų delspinigių dydį padidina nuo 101,25 Eur iki prašomų 405,01 Eur.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu, jog ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas būtent 2017 m. rugsėjo 13 d., kas yra laikoma civilinės bylos iškėlimo momentu (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apelianto skundo argumentas dėl neteisingai termino procesinėms palūkanoms skaičiuoti nurodymo atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keičiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš esmės patenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų pilna apimtimi.
21. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos patyrė 55,26 Eur (42 Eur žyminis mokestis, 1,26 Eur ieškinio paruošimo išlaidos, 12 Eur vertimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų (b. l. 9). Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį bei 70 Eur už advokato teisinę pagalbą parengiant procesinį dokumentą (b. l. 36). Visos šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinės dalies pirmą ir antrą dalis išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti pilnai.
Priteisti solidariai iš atsakovų I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,28 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 28 ct) skolos, 405,01 Eur (keturis šimtus penkis eurus 1 ct) delspinigių, 428,45 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 45 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 383,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 27,63 Eur (dvidešimt septynis eurus 63 ct) iš kiekvieno atsakovo ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidų“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.