- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- e2-8911-845/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03991-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- G. D. A., E. A.
- Trečiasis asmuo
- J. J.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams G. D. A. ir E. A. (E. A.) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo J. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal jo parengtą pasiūlymą, numatytą MB „Matininko darbai“ plane, nustatant, kad atsakovams G. D. A. ir E. A. priskiriama naudotis 15,89 kv. m. patalpos, pažymėtos plane raide B, o ieškovui ir trečiajam asmeniui - priskiriant naudotis patalpos dalimi, pažymėta raide A, 152,25 kv. m. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Palėpė/ Patalpa) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma tokiomis dalimis: V. P. – 134085495/148090000, G. D. A. – 4725/100000, E. A. - 4725/100000 ir J. J. – 1/14809. Pažymėjo, jog 2009 m. palėpės savininkai buvo sutarę dėl jos naudojimosi tvarkos tarpusavio susitarimu, tačiau šis susitarimas nebuvo įregistruotas viešajame registre, t. y. naudojimosi tvarka palėpe nustatyta nebuvo. Ieškovui tapus vienam iš palėpės bendrasavininkų, jis kreipėsi į kitus bendrasavininkius tikslu pasiekti susitarimą dėl palėpės naudojimosi tvarkos, pateikdamas du palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo variantus, tačiau palėpės bendrasavininkai – atsakovai su siūlomais naudojimosi tvarkos planais nesutiko ir pateikė savo pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuri nėra racionali ir maksimaliai atitiktų visų bendrasavininkių interesus. Pažymėjo, jog bendrasavininkas J. J. sutiko su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka. Kadangi atsakovai nesutinka su ieškovo pasiūlytu naudojimosi tvarkos planu, prašo teismo nustatyti palėpės naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos planą: ieškovui ir trečiajam asmeniui paskirti naudotis palėpės (pastogės) patalpa, pažymėta raide „A“ (plotą sudaro – 152,25 kv. m., iš kurių – 0,01 kv. m. nuosavybės teise valdomos dalies priklauso J. J., o 152,24 kv. m. – V. P.), atsakovams paskiriant naudotis patalpos dalimi, pažymėta raide “B”, kurios plotą sudaro 15,89 kv. m. Atkreipė dėmesį, jog bendrasavininkiui J. J. tenkanti nuosavybės teise valdoma turto dalis nėra išskiriama į atskirą objektą, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr.2VP-37222-967/2018, J. J. yra įpareigotas perleisti V. P. jo asmeninės nuosavybės teise valdomą 1/14809 dalį negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo vertinimu, nurodytas naudojimosi tvarkos planas labiausiai atitiktų proporcingumo principą, nustatyta tvarka būtų patogiausia visiems bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Pasak ieškovo, atsakovų siūlomas patalpos naudojimosi variantas pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio, teisėtus interesus ir neatitinka proporcingumo principo, kadangi pagal jų pasiūlymą iš esmės apribojamas ieškovo patekimas į jo nuosavybės teise valdomas patalpas, t. y. kraštinė patalpos dalis B (3,95 m.) iš esmės panaikina ieškovo galimybę patekti į dalį patalpos, kadangi „uždengia“ praėjimą, o patekti į patalpą, pažymėtą raide A, per 0,51 m. ertmę – objektyviai neįmanoma (praėjimas į patalpas reikalautų papildomų kaštų įrengiant praėjimą, taip nepagrįstai suteikiant atsakovams pirmenybę ieškovo atžvilgiu; taip pat nebūtų galimybės efektyviai išnaudoti patalpos dalies, tenkančios ieškovui, esančios su priėjimu prie lango, dėl jo neracionalaus ploto (2,3 x 3,95 kv. m.)). Tuo tarpu ieškovas, siūlydamas patalpų naudojimosi tvarkas, įvertino atsakovų išsakytus norus (pageidavimą turėti langą jiems tenkančioje naudotis patalpos dalyje), pirminio (2009 m.) susitarimo dėl palėpės naudojimosi tvarkos plane atsakovams priskiriamų patalpų vietą bei užtikrino, kad jiems paskiriamos naudoti dalies dydis atitiktų dalį, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise (atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 9450/100000 dalies palėpės, kas sudaro 15,889 kv. m. viso patalpų ploto), taip pat į ją lengva patekti iš laiptinės. Ieškovo vertinimu, jo pasiūlytas patalpos naudojimosi tvarkos planas geriausiai atitiktų visų bendraturčių teisėtus interesus ir lūkesčius bei užkirstų prielaidas kilti konfliktams ateityje. Papildomai nurodytina, kad naudojimosi tvarkos planas, kuriame išskiriama bendro naudojimosi dalis, pažymėta raide C, kurios plotas – 1,96 kv. m., galimai neužtikrintų konfliktų kilimo rizikos pašalinimo, taip pat reikalautų nuolatinio bendraturčių kooperavimosi ir bendradarbiavimo tiek naudojantis bendro naudojimo dalimi, tiek ir ją išlaikant, kai tuo tarpu ieškiniu prašomos nustatyti patalpos naudojimo tvarkos tenkinimo atveju bendrasavininkams būtų nustatomos konkrečios izoliuotos patalpos dalys, taip užtikrinant visų bendrasavininkų interesus naudotis atitinkamos patalpos dalimis atskirai, efektyviai (įėjimas iš laiptinės) ir ekonomiškai. Ieškovo teigimu, ši tvarka laikytina racionaliausia, tarnaujančia geresniam nuosavybės valdymui.
Atsakovai G. D. A. ir E. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neatsižvelgė į gyventojų poreikius, o siekia parduoti palėpę, prieš tai įrengęs vieno kambario butus. Paaiškino, jog atsakovai ketina įsirengti miegamąjį palėpėje kartu su tualetu, kuris būtų virš jų buto; toks išplanavimas palengvintų atsakovams vandens ir nuotekų tinklo prijungimą prie esamo kanalizacijos tinklo. Taip pat atkreipė dėmesį dėl laiptų, nurodant, jog spiraliniais laiptais dėl sveikatos būklės jie naudotis negali. Pažymėjo, jog ieškovo siūlomas variantas jiems visiškai netinka.
Tretysis asmuo J. J. atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovai ir tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai; atsakovai pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dviem mėnesiams dėl COVID-19; tuo tarpu trečiojo asmens neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.
Sprendžiant, ar yra faktinis pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, teismas pažymi, jog civilinė byla teisme buvo gauta 2020-02-11; byla dėl COVID-19 buvo sustabdyta 2020-04-02 nutartimi; bylos nagrinėjimas atnaujintas 2020-06-04 ir paskirtas 2020-08-27 parengiamasis teismo posėdis. 2020-08-25 teisme buvo gautas atsakovų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki pagerės situacija pasaulyje, nurodant, jog jie yra Švedijos piliečiai ir dirba Švedijoje, dėl COVID-19 jie negali atvykti į teismo posėdį. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, parengiamasis teismo posėdis įvyko ir teismas paskyrė teismo posėdį - 2020-10-15, suteikiant atsakovams pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu jų interesų atstovavimu; tačiau 2020-10-13 atsakovai vėl pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dviem mėnesiams dėl COVID-19, nurodant, jog jie patenka į rizikos asmenų grupę.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, svarbu pažymėti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47).
Atsiliepimas
Byloje esantys duomenys liudija, jog atsakovams ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai, atsakovai pateikė atsiliepimą bei įrodymus, kuriais jie grindė savo atsikirtimus į ieškinį. Taigi, atsakovai pateikė išsamius paaiškinimus dėl siūlomo ieškovo naudojimosi tvarkos nustatymo varianto, išdėstė savo poziciją, pateikdami savo siūlomą naudojimosi tvarkos variantą. Taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai, nes atsakovams buvo suteikta teisė komentuoti dėl ieškovo išdėstytos pozicijos ir pateiktų įrodymų. Be to, svarbu pabrėžti, jog atsakovai objektyviai turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu procese, pasinaudodami advokato ar jo padėjėjo paslaugomis, tačiau to nepadarė (teismas tam buvo suteikęs pakankamai laiko). EŽTT savo praktikoje yra akcentavęs, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93). Taigi laikymasis procedūrinių reikalavimų – šiuo atveju tinkamas pasirūpinimas savo interesų atstovavimu, siekis greitai ir operatyviai išnagrinėti bylą, nevilkinti bylos nagrinėjimo ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, - taipogi yra svarbus aspektas, sprendžiant ar nebus pažeista asmens teisė į teisingą teismą; tačiau tiek nacionalinis teisinis reguliavimas, teik tarptautinė teismų praktika suteikia teismui teisę nagrinėti bylas nedalyvaujant šalims, jei yra nesilaikoma CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. nustatytų reikalavimų: naudotis sąžiningai procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį ar pasirūpinti tinkamu atstovavimu, ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ieškovui neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovams ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog atsakovų teisė į teisingą teismą nebus pažeista (Europos Konvencijos 6 str. 1 d.).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, jog negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Palėpė) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma tokiomis dalimis: ieškovo – 134085495/148090000, atsakovės G. D. A. – 4725/100000, atsakovo E. A. - 4725/100000 ir trečiojo asmens – 1/14809. Taip pat iš Registrų centro išrašo matyti, jog ieškovas yra butų, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkas; tuo tarpu atsakovai, išskyrus nurodytas palėpės dalis, neturi nuosavybės į kitą nekilnojamąjį turtą (butą) name (duomenys neskelbtini); 2020-10-15 Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, jog butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. A. 2008-11-24 Dovanojimo sutarties pagrindu (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).
Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovas 2019-09-23 parengė neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planus, kuriuos išsiuntė atsakovams, tuo tarpu tretysis asmuo su jais sutiko, tai patvirtina pastarojo parašai. Iš naudojimosi tvarkos planų matyti, jog atsakovams buvo pasiūlyti du neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos variantai, aiškiai detalizuojant siūlomų dalių plotus ir jų lokalizacijas. Nurodyti planai buvo išsiųsti atsakovams (tai patvirtina 2019-11-20 ieškovo pareiškimas, 2019-12-09 liudijimas, išduotas notaro ir Lietuvos pašto siuntų duomenys).
Taip pat byloje nustatyta, jog 2009-07-07 buvo nustatyta pastogės, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka ir atsakovai su ja sutiko, o būtent su dalimi 27-1b, 13,99 m² ir bendro naudojimo dalimi 27-1c, 1,96 m², tuo tarpu J. J. ir D. J. buvo priskirta dalis 27-1a, 134,10 m². Nurodytas susitarimas nebuvo įregistruotas viešajame registre, todėl naudojimosi tvarka palėpe nėra nustatyta.
Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau CK 4.81 straipsnyje yra nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.
Nagrinėjamojoje byloje yra sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo.
Pažymėtina, kad nustatant naudojimosi daiktu tvarką, būtina vadovautis šiais kriterijais: 1) teisėtumo, 2) adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos ir proporcingumo; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo.
Ieškovas pateikė neįrengtos pastogės planą, parengtą MB „Matininko darbai“, kuriame nurodyta jo siūloma naudojimosi tvarka: A dalis, 152,25 m², kurią sudaro 0,01 m² J. J. ir 152,24 m² ieškovo, pažymėta 27-1, tuo tarpu B dalis, 15,89 m² – yra siūloma atsakovams.
Atsakovai taipogi pateikė neįrengtos pastogės planą, kuriame nurodyta jų siūloma naudojimosi tvarka. Analizuojant atsakovų tvarką nustatyta, kad atsakovai raudona spalva įvardijo „jų esamą butą“, (duomenys neskelbtini), o geltona – palėpės dalį, kuria pageidauja naudotis ir įsirengti savo miegamąjį; atsakovų prašomas palėpės dydis yra apie 16 m². Sprendžiant dėl atsakovų siūlomos pastogės naudojimosi tvarkos, teismas negali ignoruoti fakto, jog atsakovams butas, (duomenys neskelbtini), kurį jie įvardija kaip jų, nepriklauso nuosavybės teise, šio buto savininkė nuo 2008 m. yra A. A.. Taip pat sprendžiant dėl atsakovų pateiktos naudojimosi pastoge tvarkos, svarbu pabrėžti, jog pastarieji pasirinko tą pastogės dalį, kurioje nėra skliautų ir pažemėjimų, taigi, jie visiškai eliminavo iš savo siūlomo plano žemėjančias patalpas. Be to, iš atsakovų plano matyti, kad ieškovui, norint pateikti į jam siūlomas patalpas, lieka tik 0,51 cm ertmės patekimas.
Tuo tarpu analizuojant ieškovo pateiktą naudojimosi tvarką matyti, jog ji praktiškai atitinka 2009 m. Susitarimą, nes atsakovams priskirtina patalpų vieta (lokalizacija) yra analogiška; be to, ieškovo tvarka siekiama nustatyti konkrečias izoliuotos patalpos dalis, kad neliktų bendro naudojimo patalpų tikslu išvengti ginčų, susijusių su šių patalpų išlaikymu, ateityje. Taip pat iš patalpų plano matyti, jog palėpės aukštis yra apie 6 metrus, tuo tarpu tose vietose, kur yra patalpų pažemėjimai, aukštis yra apie 1,60 m. Teismo vertinimu, tai yra svarbi aplinkybė, sprendžiant, ar patalpos gali būti naudojamos efektyviai; objektyviai vertinant nurodytus aukščius, teismas sprendžia, jog net ir 1,60 m aukščio patalpos realiai gali būti panaudotos, juolab, kad iš atsakovų atsiliepimo nustatyta, jog jie norėtų įsirengti miegamąjį kambarį, taip pat patalpinti spintą, o pagal ieškovo siūlomą variantą tai yra įmanoma įgyvendinti. Taip pat iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog net ir žemėjančiose dalyse patalpos nėra pernelyg žemos, jog jų objektyviai nebūtų galima panaudoti. Svarbu pažymėti, jog iš ieškovo siūlomo plano matyti, kad jis turėtų dvigubai didesnį patekimą į patalpą (o ne 0,51 cm ertmę), be to, abi šalys naudotųsi žemėjančių patalpų dalimis ir tai būtų socialiai teisinga; atsakovams pateikimas į jiems siūlomas patalpas būtų užtikrintas iš laiptinės (atsakovai turėtų 1.00 metro skersmens praėjimą).
Be to, svarbu įvertinti ir racionalumo kriterijų sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Iš Registrų centro išrašo matyti, jog ieškovui nuosavybės teise name (duomenys neskelbtini), priklauso du butai: butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) namo aukšte ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) namo aukšte; nustatyta, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su neįrengta pastoge, o tai objektyviai suteikia ieškovui galimybę įsirengti papildomas patalpas virš jam priklausančio buto ir efektyviai jomis naudotis.
Taip pat pažymėtina, jog ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad nustatant naudojimosi tvarką jo siūlomuose planuose, jis atsižvelgė į atsakovų pageidavimus: pastarieji pageidavo turėti langą; iš plano matyti, jog atsakovams siūlomoje dalyje B yra langas; taip pat atsakovai pageidavo turėti patalpą, esančią virš jų dukrai priklausančio buto; tuo tarpu patalpa, pažymėta plane B, ir yra virš jų dukrai priklausančio buto.
Pažymėtina, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Iš ieškovo siūlomos naudojimosi pastoge tvarkos matyti, kad ieškovas įgytų teisę naudotis 152,24 m² dalimi, tretysis asmuo - 0,01 m² dalimi, o atsakovai - 15,89 m². Taigi, siūlomos dalys atitinka idealias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu ieškovo siūloma tvarka yra užtikrinami teisėtumo, proporcingumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
Išanalizavęs ir įvertinęs šalių pasiūlytas naudojimosi pastoge tvarkas, teismas sprendžia, jog ieškovo siūloma naudojimosi pastoge tvarka leistų šalims efektyviai įgyvendinti naudojimosi patalpomis tvarką, ieškovas naudotųsi patalpos A dalimi, o atsakovai – B dalimi; patalpos pagal savo lokalizaciją leistų šalims netrukdomai, izoliuotai naudotis atskiromis erdvėmis, suteikiant šalims privatumo ir užkertant konfliktų galimybę ateityje. Taigi, ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka teisėtumo reikalavimus, abiejų šalių interesus ir leidžia šalims pasiekti socialinę taiką.
Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo trečiojo asmens atžvilgiu (jam tenkanti nuosavybės teise valdoma turto dalis nėra išskirta į atskirą objektą), teismas įvertina aplinkybę, jog įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 nutartimi, civilinėje byloje Nr.2VP-37222-967/2018, tretysis asmuo J. J. buvo įpareigotas perleisti ieškovui jo asmeninės nuosavybės teise valdomą 1/14809 dalį negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, jog ginčo tarp ieškovo ir trečiojo asmens dėl ieškovo pasiūlytos naudojimosi tvarkos nėra, juolab, kad pastogės naudojimosi tvarkos planai yra pasirašyti trečiojo asmens.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamojoje byloje teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovų priteisia ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminį mokestį ir 574,75 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso – 649,75 Eur (CPK 98 str.). Ieškovas pateikė nurodytų išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, atstovės darbo ir laiko sąnaudas, taip pat į tai, jog prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, teismas jas pripažįsta protingomis ir priteisia lygiomis dalimis iš atsakovų.
Taip pat remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos 12,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti naudojimosi negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovo V. P., a. k.: (duomenys neskelbtini) parengtą MB „Matininko darbai“ planą, naudojimosi tvarką:
- ieškovas V. P., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir tretysis asmuo J. J., a. k. : (duomenys neskelbtini) naudosis patalpos dalimi, pažymėta raide A, 152,25 kv. m., kurią sudaro 0,01 kv. m J. J. ir 152,24 kv. m V. P.;
- atsakovai G. D. A., gim. : (duomenys neskelbtini) ir E. A., gim. : (duomenys neskelbtini), naudosis patalpos dalimi, pažymėta raide B, 15,89 kv. m.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. D. A., gim. : (duomenys neskelbtini) ir E. A., gim. : (duomenys neskelbtini), ieškovo V. P., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 649,75 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis Eur ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. D. A., gim. : (duomenys neskelbtini) ir E. A., gim. : (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,31 Eur (dvylika Eur ir 31 euro centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.