Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. S. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad norėjo iš kito kiemo parsivaryti mašiną ir ją pasistatyti. Ten nebuvo veidrodėlių ir nepastebėjo, kad prabraukė mašiną. Pastatė ir nuėjo namo. Tuo momentu neturėjo teisės vairuoti. Laikosi teises antrą kartą, buvo praradęs. Mašina neregistruota, be techninės apžiūros ir nepadrausta. Jis nesinaudojo ta mašina, tiesiog norėjo ją pastatyti. Gailisi, ne specialiai perbraukė. Aišku, blogai padarė. Nepastebėjo nieko, todėl nuėjo namo. Anksčiau avarijų neturėjo. Tyrėja jam sakė, kad jam skambino, bet jam nebuvo jokių skambučių, gali paimti duomenis iš operatoriaus. Automobilis priklauso jo patėviui. Prašo neapriboti jam galimybės toliau laikytis teises. Jis jau išsilaikė teorijos egzaminą, vasario mėnesį numatytas praktikos egzaminas. Jei jam būtų paskambinę iš karto, jis būtų atėjęs į vietą.

Jis savo automobilio nevalė. Automobilis buvo nuplautas, nes tą dieną jį buvo pasiėmęs iš serviso prieš nubraukdamas kitą automobilį, turbūt ir dulkės dėl to nubyrėjo. Kaip suprato, tai automobilio savininkas ne tą naktį pastebėjo, kad automobilis nubrauktas. Jis (A. S.) savo automobilį paliko ne gretimame kieme, o šalia to automobilio, naktį jis stovėjo ten, vėliau nubraukto automobilio savininkas jį patraukė, nes jis trukdė eismui, o jis (A. S.) savo automobilį ant gatvės paliko, o po to pervarė į kiemą, automobilis visą naktį ten ir stovėjo.

Nejautė smūgio, jeigu pajustų, tai nieko neslėptų, o bandytų susisiekti su savininku, būtų taip teisingiau negu slėptis. Automobilis nepadraustas, neregistruotas, be techninės apžiūros. Vairuotojo pažymėjimo neturi, dėl karantino vairavimo egzaminas persikėlė, tik jis ir liko. Buvo baustas praeitais metais, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Liepos mėnesį paskirtą 300 eurų baudą beveik sumokėjo, dalimis ją moka. Automobilį pardavė.

415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo faktą ir A. S. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:

- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. T. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. spalio 26 d., apie 20.30 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kieme, buvo apgadintas pranešėjo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas gretimame kieme rado VW BORA, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat apgadintas, matosi, kad bandyta valyti, tačiau apgadinimai neseni. Atvykus minėtu adresu S. P. paaiškino, kad nuo 2020 m. spalio 25 d. 17 val. iki 2020 m. spalio 26 d. 16.00 val. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti (duomenys neskelbtini), namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, priėjęs rado jį apgadintą. Ant užpakalinio bamperio ir užpakalinio kairės pusės sparno matėsi raudonos spalvos dažai. Ant VW BORA automobilio matėsi apgadintas užpakalinis kairės pusės bamperis ir užpakalinis kairės pusės sparnas (b. l. 2), bei teismo posėdyje I. T. duoti paaiškinimai, kad gavo pranešimą iš VPK OVS, kad yra apgadintas automobilis ir kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, buvo nurodyta, kad pasišalinęs automobilis yra raudonos spalvos. Atvažiavo, apžiūrėjo apgadintą automobilį, iš automobilio savininko paėmė paaiškinimą ir formino eismo įvykį, vėliau savininkas nurodė, kad gretimame kieme stovi galbūt pasišalinęs automobilis. Nuvažiavo prie jo, apžiūrėjo jį, pamatavo apgadinimų aukštį, plotį ir jie buvo panašūs, atitiko vienas kitą. Žinoma, kad galėjo pajusti, kad padarė apgadinimus. Pažeidėjo ieškojo, bet neprisimena, ar rado telefono numerį, greičiausiai, kad nebendravo;

- liudytojo A. G. (A. G.) teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad patruliuojant su I. T. gavo iš VPK OVS pranešimą, kad Viršuliškių mikrorajone, tikslaus adreso nepamena, buvo apgadintas automobilis ir kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi pareiškėjas, kuris paaiškino, kad paliko tvarkingą automobilį ir vėliau atėjęs pamatė, kad jis yra apgadintas, ant automobilio liko kito automobilio raudoni dažai ir kad tai gali būti VW Bora automobilis, kuris stovi kitame kieme. Jie pamatavo apgadinimus, aukštį, plotį ir nuvyko į gretimą kiemą, pareiškėjas parodė VW Bora automobilį, jie jį apžiūrėjo, pastebėjo apgadinimus, juos pamatavo, jų nuomone, jie atitiko. Nustatė, kam priklauso automobilis, bandė skambinti savininkui telefonu, tačiau jis neatsiliepė. Sunku pasakyti, ar vairuotojas galėjo pajusti, apgadinimai nežymūs. Sudarė eismo įvykio schemas, vieną – kur buvo pranešėjo automobilis, o kitą – kur buvo VW Bora automobilis. Ten gretimi kiemai, apie 150-200 metrų. Neprisimena, ar atrodė, kad tas raudonos spalvos automobilis valytas;

- eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3-4);

- papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose aprašyti automobiliams VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai. VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinis bamperis. BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinis bamperis (b. l. 5);

- S. B. (buv. P.) rašytinis paaiškinimas, kad 2020 m. spalio 25 d., apie 17.00 val., paliko savo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučių kiemuose, (duomenys neskelbtini). Kitą dieną po darbo pastebėjo, kad automobilis buvo apgadintas, tačiau jokio raštelio apie padarytą žalą nerado, nes kitas vairuotojas galimai pasišalino iš įvykio vietos. Tą dieną dėmesį patraukė VW BORA, raudonos spalvos. Pranešė policijai, paskui nusprendė kaltininko ieškoti pats. Spalio 26 d., maždaug 20 val., prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), aptiko panašų automobilį VW BORA, raudonos spalvos, su atitinkančiais pagadinimai (b. l. 6), bei teismo posėdyje S. B. duoti paaiškinimai, kad spalio 25 d. maždaug apie 17-18 val. į vakarą, pastatė savo automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, vietoje, kurioje iš esmės jis niekam netrukdė, neužstatė pravažiavimo. Spalio 26 d. automobiliu važiavo į darbą, išėjęs iš darbo šviesiu paros metu pamatė, kad automobilio vairuotojo pusė yra apgadinta. Grįžęs namo į Viršuliškes pastatė automobilį ir išsikvietė policiją, kad užfiksuotų įvykį. Matė raudonos spalvos dažus ant savo automobilio galinės dalies, prieš iškviečiant policiją susisiekė su buto savininku pasiklausti, galbūt jis kažką iš kaimynų pažįsta, kas turi raudonos spalvos automobilį, tačiau jis paaiškino, kad su kaimynais nebendrauja. Tuomet susiskambino su namo pirmininku, tačiau paaiškėjo, kad vaizdo kamerų nėra. Kieme matė du raudonos spalvos automobilius, juos apžiūrėjo, tačiau nieko neaptiko. Vėliau išėjo kaimynas, jam papasakojo situaciją ir jis patarė apeiti aplinkinius kiemus, paieškoti automobilio, kadangi raudonos spalvos automobilių nėra tiek daug. Apėjęs kiemus viename jų aptiko raudonos spalvos automobilį su panašiais apgadinimais, atvažiavo policija ir jie vietoje padarė automobilių nuotraukas, pamatavo apgadinimų aukštį ir jie atitiko. Mano, kad vairuotojas turėjo pajusti, kad kliudė automobilį, nes buvo nemažas plotas apgadintas. Aptikęs, kad automobilis yra apgadintas, nerado jokio raštelio, niekas nesikreipė į policiją, tai pats kreipėsi į policiją ir buvo užfiksuotas įvykis. Aplinkybės keistos buvo, nes visas automobilis buvo neseniai plautas ir buvo pasidengęs lengvu dulkių sluoksniu, esu nufilmavęs tą dalyką, matėsi, kad apgadinimas sutapo ir yra šviežias, automobilio VW Bora glaistas atitrupęs, įtaria, kad buvo valyta. Žalą įvertino ir atlygino draudimas, apie 260 eurų;

- S. B. laiškas, kuriame jis nurodo, kad nuostolio dydis yra 255,49 Eur (b. l. 11);

- įvykio vietos nuotraukos bei UB „Lietuvos draudimas“ sudaryta žalos sąmata, kurios suma sudaro 309,14 Eur su PVM (b. l. 12-15).

KET 14 punktas nurodo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės; KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip; KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai; KET 226 punktas, be kita ko, nurodo, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama motorinėms transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Bylos duomenys, t. y. liudytojų paaiškinimai, eismo įvykio schemos, nuotraukos, patvirtina, kad A. S. vairuodamas automobilį nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį, šį apgadindamas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus. A. S. savo kaltę iš esmės pripažino, t. y. kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir apgadino kitą automobilį, taip pat, kad automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be techninės apžiūros ir neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka; tačiau teigė, kad nepajuto sukėlęs eismo įvykį. Vis tik atsižvelgus į tai, kad A. S. automobilis po eismo įvykio buvo pastatytas kitame kieme, į paties A. S. per pirmą teismo posėdį duotus paaiškinimus, kad jis automobiliu niekur nevažiavo, tik parsivarė prie namų, bei per antrą posėdį nurodytas minėtam paaiškinimui prieštaraujančias aplinkybes, t. y. kad prieš įvykį plovė automobilį autoservise; į tai, kad įvykio metu neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones, kas galėjo įtakoti sprendimą pasišalinti iš eismo įvykio vietos; ir nors padaryti kitos transporto priemonės apgadinimai nėra dideli, o pats A. S. neigė valęs kontakto vietą, tačiau pripažino, kad tam tikrame plote nuo kontakto galėjo nubyrėti dulkės, darytina išvada, kad jis turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, todėl turėjo pareigą apie įvykį pranešti nukentėjusiam asmeniui arba policijai, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, kad, kaip teigia A. S., jis negavo jokio policijos skambučio, nes būtų atėjęs, nepanaikina jo atsakomybės, nes iš įvykio vietos jis pasišalino. Apibendrinant konstatuotina, jog įrodyta, kad A. S. iš eismo įvykio (kuris lėmė turto sugadinimą) vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus, taip pat įrodyta, kad vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotą nustatyta tvarka, be privalomosios techninės apžiūros, neturėdamas teisės vairuoti ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.