Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2009-03-13 · Byla Nr. N-444-4530-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2009-03-13
Bylos Nr.
N-444-4530-09
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-4530/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 52.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarties L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. vasario 5 d. surašė L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2006 m. rugsėjo 23 d., apie 9.15 val., tarp Zujūnų ir Buivydiškių kaimų, Vilniaus rajone, vairavo automobilį Audi 100 neturėdamas tam teisės, sukdamas į kairę nepraleido pagrindiniame kelyje jį lenkusio automobilio Mercedes Benz ir su juo susidūrė, taip apgadindamas abi transporto priemones ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59 ir 199 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2007 m. vasario 13 d. nutarimu L. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 500 litų baudą.

II.

L. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas 2007 m. vasario 13 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, jog dėl autoįvykio kaltas automobilio Mercedes Benz vairuotojas T. V., kuris automobilį vairavo neblaivus ir iš įvykio vietos pasišalino, o jis nubaustas nepagrįstai, nes autoįvykis ištirtas paviršutiniškai ir tendencingai. Pažymėjo, kad įvykio vietoje jam buvo grasinama, byloje esanti specialisto išvada nepagrįsta nei įvykio aplinkybėmis, nei įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, t. y. Institucijos nutarimu skirtą 500 litų baudą pakeitė įspėjimu. Teismas nustatė, kad autoįvykio metu L. K. buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie specialisto išvadoje įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šios priežasties buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. sausio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, jog iš baudžiamojoje byloje esančios 2007 m. sausio 8 d. specialisto išvados matyti, jog automobilio Mercedes Benz vairuotojui išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ir atlikinėjant lenkimo manevrą, automobilio Audi 100 vairuotojas nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kirsdamas automobilio Mercedes Benz judėjimo trajektoriją, pasuko į kairę, todėl Mercedes Benz automobilis dešiniu priekiniu kampu atsitrenkė į automobilio Audi 100 kairės pusės galinę dalį. Išvadoje teigiama, kad automobilio Audi 100 vairuotojas L. K. pažeidė KET 59, 199 punktų reikalavimus, o automobilio Mercedes Benz vairuotojo veiksmai neprieštaravo KET reikalavimams, t. y. pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio Audi 100 vairuotojo veiksmai. Teismas pabrėžė, jog netikėti specialisto išvada neturi pagrindo, nes jos pagrįstumą patvirtino ir L. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu, pagal kuriuos jį lenkiančio ar kito automobilio jis iš viso nematė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad L. K. buvo nubaustas pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose, tačiau nustačius, kad į eismo įvykio vietą atvykęs tirti autoįvykio vyr. patrulis S. Semaško tiesiogines pareigas atliko ne visiškai tinkamai (dėl to šiam paskirta tarnybinė nuobauda), L. K. yra nepilnametis bei remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, asmeniui taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir paskirta nuobauda švelnintina.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartimi, L. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti, o bylą grąžinti tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo. Apelianto manymu, teismo nutartis nepagrįsta. L. K. atkreipė dėmesį į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius automobilio Mercedes Benz vairuotojo kaltę dėl autoįvykio: Vilniaus rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnės I. Versockaitės 2006 m. rugsėjo 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, Vilniaus rajono policijos komisariato vyr. patrulio S. Semaško 2006 m. rugsėjo 23 d. tarnybinis pranešimas, pagal kurį automobilį Mercedes Benz vairavęs asmuo prisipažino sukėlęs autoįvykį, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Apelianto manymu, teismas privalėjo ištirti šias bylai reikšmingas aplinkybes ir teismo posėdyje apklausti minėtus pareigūnus kaip liudytojus, tačiau to nepadarė. Nurodo, jog 2007 m. sausio 8 d. specialisto išvada teismui turėjo išankstinę ir didesnę įrodomąją reikšmę, nors joje neatlikti jokie skaičiavimai ir nenurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, kad automobilis Mercedes Benz buvo pradėjęs lenkimo manevrą prieš pradedant automobiliui Audi 100 sukti į kairę. Teigia, jog į jo automobilį buvo atsitrenkta tada, kai jau buvo baigiamas posūkio į kairę manevras, be to, prieš sankryžą, kurioje įvyko autoįvykis, yra kelio ženklas Nr.550 „Gyvenvietės pradžia“ su užrašu „Buivydiškės", todėl automobilio Mercedes Benz vairuotojas privalėjo sumažinti greitį, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, to nepadarė, pažeisdamas KET 171, 172 ir 174 punktų reikalavimus. Kritiškai vertintinas, apelianto manymu, ir specialisto teiginys, kad nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų apskaičiuoti transporto priemonių judėjimo greitį iki susidūrimo (iš autoavarijos schemoje užfiksuotų automobilių slydimo pėdsakų kvalifikuotas ekspertas, įvertinęs automobilių mases, trintį tarp kelio dangos ir padangų, galėjo apskaičiuoti minimalų greitį, kuriuo judėjo transporto priemonės iki susidūrimo). Atkreipia dėmesį į tai, jog specialisto išvada nėra kategoriška, teismo posėdžio metu jis prašė skirti papildomą autotechninę ekspertizę, tačiau teismas tokio prašymo netenkino suvaržydamas procesinę teisę teikti įrodymus.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartimi jį atmetė nustatęs, jog abejoti aiškiomis ekspertų išvadomis nėra pagrindo, priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir kilusių autoįvykio pasekmių nustatytas, papildomai apklausti liudytojus ir grąžinti bylą papildomam įrodymų ištyrimui nėra reikalinga. Dėl apelianto teiginio, jog KET pažeidė ir kitas autoįvykyje dalyvavęs vairuotojas, teismas nurodė, kad šio vairuotojo kaltė administracinio teisės pažeidimo byloje aptariamo pažeidimo padaryme nenustatyta, byloje jo atsakomybės pagal ATPK klausimas nenagrinėjamas.

IV.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2008 m. vasario 13 d. gautas L. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje Nr.N-525-144/2008. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2009 m. vasario 13 d. nutartimi jį tenkino, t. y. atnaujino procesą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartyje nurodyta, jog L. K. kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros 2008 m. sausio 30 d. specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad pagrindinė 2006 m. rugsėjo 23 d. įvykusio autoįvykio priežastis yra automobilio Mercedes Benz vairuotojo T. V. veiksmai, bei Valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ kelio ženklų išdėstymo schemą, iš kurios matyti, kad kelio atkarpoje, kurioje įvykio autoįvykis, greitis ribojamas iki 50 km/h. Atsižvelgiant į tokius duomenis, teisėjų kolegija konstatavo, jog pateiktais įrodymais paneigiamos ankstesniais teismų procesiniais sprendimai nustatytos aplinkybės, dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl L. K. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

L. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas L. K., numatė (pažeidimo padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija), jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Taigi iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą KET pažeidimą; antra, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo). Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog inkriminuotos veikos turinys užpildytas KET 59 ir 199 punktų pažeidimais, kurie, pagal pažeidimo padarymo metu galiojusią KET redakciją, numatė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės <....> (59 p.), sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje (199 p.).

Iš apeliacinio skundo ir prašymo atnaujinti procesą argumentacijos matyti, jog L. K. pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog ne jo veiksmai buvo autoįvykio kilimo priežastis, o kitokios išvados teismas priėjo nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes ir netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y. neigiamas Institucijos nutarimu nustatytas ir teismo procesiniuose dokumentuose atkartotas eismo įvykio kilimo mechanizmas grindžiant tai teismo pareigų įrodinėjimo procese (o būtent renkant ir vertinant įrodymus) netinkamu atlikimu.

Bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai (Audi 100 ir Mercedes Benz), kurių vairuotojai skirtingai aiškino įvykio kilimo aplinkybes, t. y. patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo nuosekliai tvirtino, kad važiavo nuo Zujūnų link Buivydiškių, kelyje kitų transporto priemonių nematė, todėl įjungęs kairįjį posūkio signalą ties sankryža su Tvenkinių gatve suko į kairę (šalutinį kelią), kai į automobilio galinę dalį atsitrenkė T. V. vairuojamas Mercedes Benz automobilis. Tuo tarpu nukentėjusysis aiškino, jog važiavo iš Zujūnų link Buivydiškių, prieš jį mažesniu nei jis greičiu važiavo automobilis Audi 100, norėjo jį aplenkti, tačiau šis, neparodęs posūkio signalo, kirto sankryžą ir suko į kairę, sustabdyti savo automobilio nespėjo dėl mažo atstumo ir kito vairuotojo manevro netikėtumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo L. K. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, pasirėmęs iš esmės baudžiamojoje byloje esančios 2007 m. sausio 8 d. specialisto išvados Nr.57-EĮ-0019(07) teiginiais, jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo Audi 100 vairuotojo pareigos sukant į kairę nelygiareikšmių kelių sankryžoje praleisti pagrindiniame kelyje jį lenkiantį automobilį nevykdymas (baudžiamoji byla Nr.57-1-1673-06 (toliau - ten pat) b. l. 63 -65). Pažymėtina, jog L. K. skunde pirmosios instancijos teismui kėlė abejones dėl specialisto išvados išsamumo, patikimumo, prašė teismo skirti autotechninę ekspertizę (b. l. 24), tačiau teismas asmens iškeltų abejonių neišsklaidė ir dėl jų nepasisakė, ekspertizės neskyrė. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog į bylą turi būti surinkta pakankamai įrodymų, jog neliktų jokių abejonių dėl asmens kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Taigi nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, buvo būtina ne tik detali byloje esančių įrodymų analizė, bet ir L. K. byloje keltų abejonių dėl specialisto išvados išsamumo pašalinimas apklausiant minėtą specialistą ar skiriant ekspertizę, arba gaunant pakartotinę specialisto išvadą. Būtent pastarojo dokumento gavimo pagrindu ir atnaujintas procesas šioje byloje.

Pažymėtina, jog specialisto išvada (paaiškinimai) yra leistina įrodinėjimo priemonė (ATPK 256 str. 2 d.), tačiau joks įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl ir specialisto išvada vertintina kitų įrodymų kontekste pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Išanalizavus pateiktą 2008 m. sausio 30 d. specialisto išvadą matyti (b. l. 68 - 81), jog šio ekspertinio tyrimo rezultatas iš esmės skiriasi nuo 2007 m. sausio 8 d. specialisto išvados ir yra akivaizdžiai išsamesnis: išvada rengta ilgiau nei pusė metų (2007 m. sausio 8 d. išvada – 4 dienas), ji pagrįsta detaliais techniniais skaičiavimais, sudarytu masteliniu eismo įvykio vietos planu, patį tyrimą atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros profesorė, habilituota daktarė, turinti 45 metų mokslinio-ekspertinio darbo stažą ir eismo įvykio teismo eksperto kvalifikaciją (2007 m. sausio 8 d. išvada parengta skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos darbuotojo). Taigi 2008 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis yra automobilio Mercedes Benz vairuotojo veiksmai, t. y. važiuodamas greičiu, viršijančiu leistiną maksimalų 50 km/h greitį, lenkė priekyje pagrindiniu keliu važiuojantį ir jau sukantį į kairę automobilį Audi 100 ir su juo susidūrė. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog tokia išvada padaryta laikant, jog įvykio vieta - Buivydiškių gyvenvietės ribos, kur maksimalus leistinas greitis ribojamas iki 50 km/h. Išvadoje nurodyta, jog išeities daviniai paimti iš tyrimui pateiktos objektyvios Vilniaus rajono policijos komisariato medžiagos, tačiau joje tokia aplinkybė (leistinas iki 50 km/h greitis) nefiksuotas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios autoavarijos vietos schemoje kelio ženklas Nr.550 nenurodytas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole to taip pat nėra, 2006 m. rugsėjo 26 d. darytose eismo įvykio vietos nuotraukose tokio kelio ženklo nematyti, atitinkamai sudarytame autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede plane pažymėtas eismo įvykio vietoje leistinas iki 90 km/h važiavimo greitis (ten pat b. l. 8 - 16). Taigi, vien ta aplinkybė, jog kelio ženklas Nr.550 pažeidimo padarymo dieną turėjo stovėti prieš avarijos vietą pagal kelią prižiūrinčios Valstybinės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ pateiktą kelio ženklų išdėstymo schemą (b. l. 85 - 86), nereiškia, jog toks ženklas iš tiesų buvo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija 2008 m. sausio 30 d. išvados teiginiais dėl automobilių susidūrimo mechanizmo, kiek tai liečia neva nukentėjusiojo viršytą leistiną greitį (specialistės skaičiavimu Mercedes Benz važiavo apie 72,7 km/h greičiu), nesiremia, tačiau šiuo atveju kertinė iš atlikto tyrimo išvesta išvada yra ta, jog Audi 100 vairuotojas posūkį į kairę pradėjo anksčiau nei Mercedes Benz vairuotojas pradėjo lenkimo manevrą, t. y. apeliantas jau buvo kirtęs ašinę kelio liniją (b. l. 78, 80). Taigi iš čia darytina išvada, jog L. K. nepažeidė KET reikalavimo sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, duoti kelią transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje, nes jokia transporto priemonė prieš pradedant manevrą - posūkį į kairę - jo vairuojamo automobilio nelenkė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl pastarojo veiksmų kilo eismo įvykis, o tarp KET 59 punkto pažeidimo (ką pripažįsta pats apeliantas) ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių tiesioginio priežastinio ryšio nėra.

Pažymėtina, jog tokia pozicija išsamiai pagrįsta 2008 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje nustačius transporto priemonių deformacijas, automobilių apgadinimų pobūdį (atsitrenkta į automobilio Audi 100 galinę kairę dalį), susidūrimo vietą (priešpriešinė eismo juosta, apie 1,3 metrų atstumu nuo ašinės kelio linijos skersinių kelio metmenų atžvilgiu ir apie 4,5 metrų atstumu, neprivažiavus šalutinio kelio artimesniojo krašto tęsinio menamos linijos sankryžoje išilginių Buivydiškių gatvės metmenų atžvilgiu – b. l. 80). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog apelianto kaltės nebuvimą netiesiogiai patvirtina ir byloje esantys duomenys apie nukentėjusiojo elgesį tuoj po įvykio (tarnybiniuose pranešimuose fiksuota, jog vairuotojas buvo girtas, buvo bandoma klaidinti dėl vairavusio asmens tapatybės, transporto priemonė po eismo įvykio patraukta, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino – ten pat b. l. 1, 7).

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės normos buvo pažeistos, todėl priimti neteisingi procesiniai sprendimai - Institucijos 2007 m. vasario 13 d. nutarimas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis -naikintini, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono policijos komisariato 2007 m. vasario 13 d. nutarimą Nr.E679844, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą L. K. atžvilgiu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius