Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat jis nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta (su 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu) 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 2 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 2 d.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, padarė išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam L. S. nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. S. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

8. Bylos duomenimis L. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Taip pat turės galimybę įsidarbinti. L. S. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šiuos ryšius vertina. Atvykęs į pataisos namus nuteistasis įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2018 m. gruodžio 10 d.), darbinę veiklą tęsia ir šiuo metu. Nuteistasis dalyvavo pataisos įstaigoje vykdomose programose, aktyviai dalyvavo įvairiose renginiuose, užsiėmimuose, varžybose, yra skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

9. Kaip minėta šios nutarties 6 punkte, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 51 balas, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šią išvadą visų pirma patvirtina nuteistajam nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos balo pokytis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis L. S. rizika nusikalsti pakartotinai nuo 2020 m. sausio 13 d. padidėjo nuo 49 balų iki šiuo metu nustatyto 51 balo. Be to, nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (25 balai), bet ir dinaminiai (26 balai) veiksniai, taigi nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį, riziką gali ženkliai sumažinti.

10. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę svarbu ir tai, kad L. S. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis teistas keturis kartus (du kartus už plėšimą, disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu platinti ir šių medžiagų platinimu nepilnamečiams, neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, viešosios tvarkos pažeidimą), o tai rodo, kad nuteistasis nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o labiau sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors ankstesni teistumai, kaip ir padarytų nusikaltimų sunkumas, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju vienas iš nuteistajam nustatytų riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių yra susijęs su informacija apie teisės pažeidimus, todėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių. Analizuojamu atveju, kaip minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos korekcija mažinimo linkme nebuvo nuosekli – tiek mažėjo, tiek didėjo ir šiuo metu yra vidutinė. Be to, L. S. elgesys pataisos įstaigoje taip pat nebuvo pavyzdingas – 2020 m. vasario 25 d. nuteistajam skirta nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą (nuteistasis teigia, kad dėl šią nuobaudą jis yra apskundęs administraciniam teismui, duomenų apie tai, kad šios nuobaudos paskyrimas būtų pripažintas nepagrįstu, bylos medžiagoje nėra), taip pat panaikinta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nors nuobauda šiuo metu negalioja (buvo panaikinta prieš terminą), po to nuteistasis dar vieną kartą buvo paskatintas, tačiau įvertinus L. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2018 m. lapkričio 2 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą (nuo 2020 m. birželio 2 d.).

11. Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pastangas koreguoti savo elgesį ir taisytis, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nevykdo ir vienos iš individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Nuteistajam sudarytame plane, be kitų priemonių, buvo numatyta nedaryti teisės aktų pažeidimų. Tačiau L. S. šios priemonės, kai matyti iš aukščiau aptartų duomenų, nevykdė. Aptartos aplinkybės, vertinant jas kartu su informacija apie ankstesnius teistumus, jau taikytą lygtinio paleidimo institutą bei BK 92 straipsnio nuostatas, leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, o jo elgesio korekcija dar nėra tokia pakankama, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje.

12. Skunde akcentuojamas šeiminės aplinkybės (yra vedęs, turi mažametę dukrą) taip pat aplinkybės, susijusios su pataisos įstaigoje taikomais ribojimais dėl COVID-19 viruso, nėra pagrindas nuteistojo skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurie atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytas šio instituto taikymo sąlygas (pagrindus), tačiau vertinamu atveju, kaip nustatyta, L. S. šių sąlygų (pagrindų) neatitinka. Dėl nuteistojo deklaruojamo siekio rūpintis savo šeima, nepilnametės dukros ugdymu ir auklėjimu, pažymima, kad šios nuteistojo akcentuojamos šeiminės, taip pat ir su darbine veikla susijusios, aplinkybės, egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (nuteistasis buvo vedęs, kaip pats teigė, dirbo), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio L. S. nesustabdė. Todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima, ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip pakankamai reikšmingas faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią L. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija, pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.