Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. S. už tai, kad jis 2013 m. kovo 26 d., 12.00 val., Kauno rajone, ties Piliuona, Nemuno upėje ant ledo žvejojo draudžiamu užkabinamuoju būdu, t. y. staigiais užkertamaisiais judesiais. Tokiu būdu buvo sugavęs du karšius ir vieną karpį, žuvys buvo mechaniškai sužalotos į šonus. Apžiūrėjus žuvų galvos srityje sužalojimų rasta nebuvo, žuvys paleistos atgal į upę. Tuo R. S. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14) 10.1 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 87 str. 3 d.

Kaip byloje nustatyta, pažeidėjas žvejojo išsikirtęs eketę, dėl kurios pločio jokių užkertamųjų žvejybinių judesių atlikti negalėjo, nes bet kokį valo judėjimą, siekiant „užkirsti“ žuvis, būtų stabdęs eketės kraštas, ir vienintelė galimybė sugauti žuvį su jo turėta meškere buvo įprastiniu būdu įleisti valą su kabliuku į vandenį laukiant užkimbančios žuvies. Be to, Institucijos atsiliepime paminėta, jog R. S. žvejojo „pusiau gulėdamas“, taigi jis neišvengiamai rankomis rėmėsi į ledą pozai išlaikyti, dėl to užkertamieji rankų judesiai buvo išvis neįmanomi. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nesuabejojo Institucijos išvada dėl mechaniškai sužalotos žuvies. Tokia išvada yra tik pareigūno V. G. iš akies nustatytas vertinimas, tačiau ne faktas. Žuvis galėjo būti sužalota dėl ligos ar kitų priežasčių. Svarbu ir tai, kad pagal įstatymą nėra baudžiama už paties žuvų sužalojimo faktą, kadangi šiuo atveju sugautos kilograminės žuvys galėjo būti sužalotos į ledo kraštą, jas traukiant iš eketės, taip pat jos galėjo būti sužalotos pačiu ištraukiamuoju teleskopiniu kabliu traukiant jas iš vandens paviršiaus. Be to, tai, kad V. G. nerado organiniuose karšio/karpio audiniuose padarytos mikroskopinės skylutės nuo kabliuko, tai dar nereiškia, kad tų skylučių nebuvo ir žuvys buvo sužvejotos draudžiamuoju būdu. Skunde pažymima, kad sužalotų žuvų nuotraukos objektyviai patvirtina tik sužalojimo faktą, o visi kiti įrodymai, susiję su vienu šaltiniu - pareigūnais V. G. ir T. K., nepatvirtina žvejybos užkertamuoju būdu fakto. Taigi pirmos instancijos teismas nepagrįstai, neištyręs byloje surinktų duomenų ir jų visapusiškai neišanalizavęs, padarė išvadą, kad R. S. padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 87 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

R. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas R. S., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. S. kaltės pagal ATPK 87 str. 3 d.

Apelianto versija, kad jis draudžiamu užkabinamuoju būdu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis nežvejojo, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, ir pagrįstai vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Nustatyti, ar asmenys žvejoja teisėtai ir kokius tam naudoja įrankius ar būdus, Institucija gali vykdyti specialius reidus, stebėti žvejojančių asmenų veiksmus ir pan. Taigi vieni iš pagrindinių įrodymų tokios kategorijos bylose būtent ir yra pareigūnų užfiksuoti neteisėtai žvejojančių asmenų veiksmai vandens telkinyje. Teismo posėdžio metu apklausti aplinkos apsaugos inspektoriai V. G. ir T. K. parodė, kad 2013 m. kovo 26 d., vykdydami reidą, stebėjo žvejų veiksmus ir matė, kad du žvejai (R. S. ir R. M.), pusiau gulėdami ant puto polistirolo lapų, akivaizdžiai gaudė žuvį staigiais rankų judesiais, užkirsdami meškeres į viršų, siekdami žuvis sugauti už bet kurios kūno dalies, t.y. draudžiamu užkabinamuoju būdu. Vienas iš žvejų, kaip vėliau paaiškėjo R. M., sugautą žuvį nešdavo į krantą ir slėpdavo krūmuose, tuo tarpu R. S. pagautą žuvį dėjo į plastikinį maišelį, kurį laikė nuo savęs atokiau, apie 30 metrų atstumu. Minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad patikrinimo metu rastos draudžiamu užkabinamuoju būdu sugautos žuvys (du karšiai ir vienas karpis) buvo mechaniškai sužalotos. Žuvies sužalojimo faktą taip pat patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 7-9). Šie įrodymai paneigia apelianto teiginį, kad jis žuvį sugavo leistinu būdu, t.y. už žiaunų. Liudytojų V. G. ir T. K. teisme nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina pažeidimo vietos ir stebėjimo vietos schema (b. l. 4), tarnybinis pranešimas (b. l. 3). Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų duotais parodymais, nes jie atliko tarnybines pareigas, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų duoti parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje esančius duomenis. Pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, kaip teigiama skunde, o objektyvūs įrodymai, svarbūs nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Skundo argumentai dėl inspektorių parodymų prieštaringumo grindžiami subjektyviu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimu, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra įrodytas mechaninis žuvies sužalojimo faktas, kadangi kabliukas nebuvo surastas, o žuvies sužalojimai galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių – ligos ar žuvis traukiant iš eketės, nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia patį užkabinamąjį žvejybos būdą, nes ne žuvies sugavimas, o būtent toks žvejybos būdas yra pavojingas dėl galimų pasekmių žuvų ištekliams. Svarbu nustatyti, kad asmuo žvejojo užkabinamuoju būdu, t.y. siekė kabliuku ar kabliu pagauti žuvį už bet kurios kūno vietos, išskyrus galvą. Nagrinėjamu atveju žvejybos draudžiamu užkabinamuoju būdu faktas šioje byloje yra įrodytas aukščiau aptartų įrodymų visetu. Aplinkybė, kad sulaikymo metu nebuvo surastas kabliukas, šiuo atveju neturi įtakos pažeidimo pagal ATPK 87 str. 3 d. kvalifikavimui, kadangi tiek inspektoriaus V. G. tarnybiniame paaiškinime, tiek apklausos teisme metu, jis nurodė, kad jam artėjant prie R. S., šis nukando meškerės valą ir meškerę įdėjo į kuprinę, vietoj jos išsitraukė kitą, mažesnę meškerę. Taigi žvejybai draudžiamu užkertamuoju būdu naudotas kabliukas nebuvo surastas tik dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad byloje esančių įrodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti, pirmos instancijos teismo neatsižvelgta į jo prašymą dėl su juo žvejojusių liudytojų apklausos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pateikti turimus įrodymus, kviesti liudytojus, teikti paaiškinimus ir prašymus šioje byloje nebuvo pažeistos. Teisme atsisakyta apklausti liudytojus M. D. ir E. J. pagrįstai, kaip asmenis, nebuvusius įvykio vietoje ir neturėjusius galimybės matyti pažeidimo, tačiau buvo apklaustas kartu su pažeidėju žvejojęs jo tėvas. Apygardos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o įrodinėjimo procesas nėra begalinis. Įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų įrodymų pagrindu padaryti neabejotiną išvadą, kad pažeidėjas žvejojo draudžiamu užkertamuoju būdu. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant paskirti mažesnio dydžio baudą, atsižvelgus į sunkią pažeidėjo finansinę padėtį.

ATPK 87 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su draudžiamų žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimu. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo R. S. asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, R. S. paskirta administracinė nuobauda - 700 litų bauda su meškerės su mediniu kotu, inercinės ritės, valo ir svorio su kabliuku konfiskavimu, kurios dydis yra lygus sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, tikrai nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga, priešingai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. ir 30² str. reikalavimų ir yra tinkamai individualizuota. Nors prašymą sumažinti nuobaudą R. S. grindė sunkia finansine padėtimi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl apygardos teismas nemato jokio teisinio pagrindo švelninti R. S. tinkamai paskirtą administracinę nuobaudą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. S. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.