Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2022-12-29 · Administracinė byla Nr. eI3-142-283/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-29
Bylos Nr.
eI3-142-283/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00242-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Giedrė Kairienė
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, NMA prie ŽŪM
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-142-283/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00242-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 29 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Kairienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui V. M. dėl negrąžintų paramos lėšų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovo V. M. (toliau – ir atsakovas, ir V. M.) priteisti 65 839,58 Eur negrąžintos paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 ir 15.1 punktais, pradedant 2021 m. sausio 13 d. nuo 65 839,58 Eur negrąžintos skolos iki paramos lėšų visiško susigrąžinimo kalendorinės dienos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad V. M. 2012 m. kovo 22 d. pateikė paraišką Nr. 2ŽM-KP-12-1-005684-PR001 (toliau – ir Paraiška), kuria siekė gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Atsakovas 2012 m. gegužės 18 d. buvo patvirtintas paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Miško želdinimo ir žėlimo projektą Nr. 46 (9,22 ha veisiamo miško ploto, iš kurio 6,84 ha – želdinamas plotas; toliau – ir Projektas). Atsakovui 2012 m. gegužės 21 d. išsiųstas Nacionalinės mokėjimo agentūros informacinis pranešimas Nr. KP-(12.195)-Pa-1301 dėl patvirtinimo paramos gavėju.

Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) pažymą Nr. A-5K-01-28 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“, kurioje buvo nurodyta, jog atsakovo vykdomas Projektas vertinamas „blogai“, nes neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede nurodyto „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, veisiamų miško želdinių ir žėlinių tankio bei rūšinės sudėties.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad Projekto įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės (2012 m. sausio 26 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-57; toliau – Įgyvendinimo taisyklės), o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197 punkte numatytos sankcijos taikomos, nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir prisiimtų įsipareigojimų, pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. atsakovui išsiuntė paklausimą Nr. S-KP-0322405 ir paprašė pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių Valstybinės miškų tarnybos specialistai, atlikę patikrą jo įveistame miške, nustatė neatitikimus. Nacionalinė mokėjimo agentūroje 2020 m. balandžio 7 d. buvo gautas atsakymas, registracijos Nr. GDP-1125, kuriame atsakovas nurodė, jog sodinukų nykimui didelę įtaką turėjo grambuolių lervos, besiformuojančios smegduobės ir žemas gruntinio vandens lygis. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2020 m. balandžio 23 d. Valstybinei miškų tarnybai išsiuntė paklausimą, registracijos Nr. BRK-1607, kuriuo paprašė atlikti pakartotinę patikrą vietoje ir pateikti informaciją apie atsakovo nurodytų aplinkybių įtaką miško želdinių tankio vertinimui ir rūšinės sudėties pasikeitimui bei įvertinimą, ar visame įveistame miško plote yra nustatyti neatitikimai. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. balandžio 28 d. buvo gautas Valstybinės miškų tarnybos atsakymas, registracijos Nr. BR5.2-8275, kuriame nurodyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros specialisto 2019 m. spalio 25 d. pažyma Nr. A-5K-01-28 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ buvo išduota, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 ir 9 priedų reikalavimais ir Miško želdinimo ir žėlimo projektu; želdinių kokybė bloga visame želdomame plote; galimai neigiamų gamtinių faktorių (grambuolio lervų, žemo gruntinio vandens lygio, smegduobių) įtaka įveisiant mišką turėjo būti numatyta rengiant miško želdinimo projektą; Valstybinės miškų tarnybos specialistai, atlikdami miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, gamtinių faktorių įtakos želdinių tankiui ir rūšinei sudėčiai nevertina.

Nacionalinė mokėjimo agentūra paaiškino, kad 2020 m. gegužės 6 d. pareiškėjui buvo išsiųstas papildomas paklausimas Nr. KP-538 (10.6.1), kuriuo paprašyta pateikti jo nurodytų gamtinių faktorių įtaką miško želdinių tankio blogam vertinimui ir rūšinės sudėties pasikeitimui įrodančius dokumentus bei paaiškinimą, dėl kokių priežasčių apie šių veiksnių daromą neigiamą įtaką, dėl kurių nebuvo įmanoma laikytis prisiimtinų įsipareigojimų, nebuvo informuota Nacionalinė mokėjimo agentūra, ir kodėl šių veiksnių įtaka nebuvo numatyta rengiant Projektą. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gegužės 11 d. atsakovas pateikė atsakymą su papildomais dokumentais, reg. Nr. GDP-1474, GDP-1476, GDP-1479, GDP-1491. V. M. savo atsakyme nurodė, kad 2015 m. buvo nurodyta dalį sodinukų atsodinti ir pridėjo sodinukų pirkimo PVM sąskaitas faktūras iš valstybės įmonės Biržų miškų urėdijos (2015 m. balandžio 10 d., Nr. BMU 00049427 ir 2015 m. balandžio 28 d., Nr. BMU 00049753), pinigų priėmimo kvitus (2015 m. balandžio 10 d., USA Nr. 8934100 ir 2015 m. balandžio 29 d., USA Nr. 8934208), 2015 m. balandžio 27 d. miško sodmenų pardavimo-pirkimo sutartį Nr. PS-39. Atsakovo teigimu, sodinant sodinukus į tas pačias vietas buvo pastebėtos grambuolių lervos, o prieš įveisiant mišką, domėtasi Lietuvoje esančia literatūra, tačiau informacijos, kaip apsisaugoti nuo grambuolių lervų, nebuvo niekur rasta, teikiant Projektą buvo žinoma, kad žemė, kurioje veisiamas miškas, patenka į karstinį regioną, tačiau numatyti, kur atsivers tuštuma, pasak atsakovo, neįmanoma. Atsakovas pateikė 2020 m. naujai atsivėrusių karstinių įgriuvų fotonuotraukos ir Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma, kad žemės sklypas, kuriame įveistas miškas, patenka į karstinį regioną. Atsakovo teigimu, sodinukų nykimui didelę įtaką turėjo 2016, 2017, 2018 metais iškritęs mažas kritulių kiekis ir žiemos be sniego. Atsakovo nuomone, daugelis sodinukų atsigaus, jei bus lietingi metai, nes ta, kad susiformuotų miško paklotė ir atsigautų žemė, atsakovo vertinimu, reikia apie 30 metų. Atsakovas nurodė jog jis stengėsi, kad ąžuolų sodinukai būtų išsaugoti: kiekvieną sodinuką apsaugojo individualiomis apsaugos priemonės, o visą veisiamą plotą aptvėrė 2 metrų aukščio tvora ir pateikė tvoros fragmento fotonuotraukas; kiekvienais metais mulčiavo žolę, esančią sodinukų tarpuose. Atsakovas paaiškino, kad apie numatytų reikalavimų nesilaikymą Nacionalinės mokėjimo agentūros neinformavo, nes daugelis sodinukų nebuvo žuvę, jie buvo gyvybingi, tik pažeistomis šaknimis, tačiau 2019 metų spalio mėnesį Valstybinės miškų tarnybos specialistai atlikę patikrą nurodė, kad visi ąžuoliukai žuvę. Atsakovo nuomone, teikdamas Paraišką jis negalėjo numatyti šiltėjančio klimato, grambuolių lervų, karstinių įgriuvų ir netinkamo dirvožemio neigiamos įtakos sodinukų augimui.

Nacionalinė mokėjimo agentūra paaiškino, kad atsakovo nurodytų aplinkybių nelaikė force majeure aplinkybėmis, dėl kurių sankcijos galėtų būti netaikomos, todėl miško želdinių ir žėlinių tankiui neatitikus projektuotos visame sklype ir Valstybinė miškų tarnybai įvertino blogai, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 67.6.2 punktu, buvo nuspręsta susigrąžinti visą išmokėtą 66 330,32 Eur paramos sumą. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė sprendimą Nr. KP_11_19 dėl V. M. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo (toliau – ir Sprendimas). Apie priimtą Sprendimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. BRK-4329 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su Sprendimu, 2020 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrių (toliau – LAGK), kuris 2021 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 21R4-12 (AG4-89/22-2021) atsakovo skundą atmetė (toliau – LAGK sprendimas). Minėtas LAGK sprendimas apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, todėl atsakovas privalo grąžinti apskaičiuotą paramos sumą. Pažymėjo, kad LAGK priėmus sprendimą, atsakovas dėl grąžinamos paramos sumos išdėstymo dalimis nesikreipė, visos paramos ar jos dalies negrąžino, aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

Atsiliepimas

V. M. pateiktu atsiliepimu prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymą atmesti. Atsakovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjos prašymas neturi aiškaus teisinio pagrindo, todėl turėtų būti netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas priteisti negrąžintas paramos lėšas ir metines palūkanas už pavėluotas grąžinti paramos lėšas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad V. M. 2012 m. kovo 22 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką Nr. 2ŽM-KP-12-1-005684-PR001 paramai gauti pagal 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pareiškėjo pateikta Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. gegužės 21 d. informaciniu pranešimu Nr. KP-(12.195)-Pa-1301 atsakovas buvo informuotas apie jo patvirtinimą paramos gavėju.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. lapkričio 29 d. gavo Valstybinės miškų tarnybos pažymą Nr. A-5K-01-28 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“, kurioje nurodyta, kad V. M. priklausančiame 9,22 ha sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), veisiamų miško želdinių ir žėlinių tankio ir rūšinės sudėties atitikimo projektuotai įvertinimai yra „blogai“, bendras vertinimas – „blogai“.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Įgyvendinimo taisyklių 12 punktas nustatė, jog paramos gavėjai įsipareigoja 15 metų vykdyti kartu su paramos paraiška pateiktą Projektą, vadovaudamiesi miškų ūkio veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis nuostatomis. Šių taisyklių 55 punktas nustato, kad paramos gavėjas iki šeštųjų metų pabaigos (kai želdinių rūšinėje sudėtyje, nurodytoje Projekte, vyrauja minkštieji lapuočiai) arba iki aštuntųjų metų pabaigos (kai želdinių rūšinėje sudėtyje, nurodytoje Projekte, vyrauja spygliuočiai ir (arba) kietieji lapuočiai) po miško įveisimo privalo pateikti pažymą apie miško želdinių/žėlinių kokybės įvertinimą; jeigu miško želdinių rūšinėje sudėtyje minkštųjų lapuočių yra daugiau kaip 50 proc., jų kokybė vertinama penktaisiais arba šeštaisiais metais po miško įveisimo; jeigu miško želdinių rūšinėje sudėtyje spygliuočių ir (arba) kietųjų lapuočių yra daugiau kaip 50 proc., jų kokybė vertinama septintaisiais arba aštuntaisiais metais po miško įveisimo; šią pažymą išduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) rajonų agentūrų (nuo 2012 m. sausio 1 d. – Valstybinė miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio) valstybiniai miškų pareigūnai, vadovaudamiesi RAAD (nuo 2012 m. sausio 1 d. – Valstybinė miškų tarnyba) nustatyta tvarka; pažyma Nacionalinei mokėjimo agentūrai privalo būti pateikta iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos. Įgyvendinimo taisyklių 67.6. 2 punktas nustato, kad tuo atveju, kai miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis želdinių kokybės vertinimo 5-8 metais neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede nurodyto „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma, o jei nepageidaujami (neprojektuoti) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas. Be to, ginčo laikotarpiu galiojusių Administravimo taisyklių 197 punkte numatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsižvelgusi į Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis, 2020 m. vasario 28 d. atsakovui siuntė paklausimą Nr. S-KP-0322405 ir paprašė pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių jo įveistame miške buvo nustatyti neatitikimai. Atsakovas 2020 m. balandžio 7 d. pateiktame atsakyme, registracijos Nr. GDP-1125, nurodė, kad sodinukų nykimui didelę įtaką turėjo grambuolių lervos, besiformuojančios smegduobės ir žemas gruntinio vandens lygis.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2020 m. balandžio 23 d. Valstybinei miškų tarnybai išsiuntė paklausimą, registracijos Nr. BRK-1607, kuriuo paprašė atlikti pakartotinę patikrą vietoje ir pateikti informaciją, kiek įtakos miško želdinių tankio vertinimui ir rūšinės sudėties pasikeitimui turėjo atsakovo nurodytos aplinkybės, ir ar visame plote yra nustatyti neatitikimai. Valstybinė miškų tarnyba 2020 m. balandžio 28 d. parengtame atsakyme, registracijos Nr. BR5.2-8275, nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros specialisto 2019 m. spalio 25 d. pažyma Nr. A-5K-01-28 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ buvo parengta, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 ir 9 priedų reikalavimais ir Projektu; bloga želdinių kokybė nustatyta visame želdomame plote; V. M. nurodytų galimai neigiamų gamtinių faktorių (grambuolio lervos, žemas gruntinis vandens lygis, smegduobės) įtaka įveisiant mišką turėjo būti numatyta parengtame Projekte; valstybinės miškų tarnybos specialistai, atlikdami miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, gamtinių faktorių įtakos želdinių tankiui ir rūšinei sudėčiai nevertina.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2020 m. gegužės 6 d. V. M. išsiuntė papildomą paklausimą Nr. KP-538 (10.6.1) ir paprašė pateikti jo nurodytų gamtinių faktorių įtaką miško želdinių tankio blogam vertinimui ir rūšinės sudėties pasikeitimui įrodančius dokumentus bei paaiškinti, dėl kokių priežasčių apie šių veiksnių neigiamą įtaką, dėl kurių nebuvo įmanoma laikytis prisiimtinų įsipareigojimų, nebuvo informuota Nacionalinė mokėjimo agentūra, bei kodėl šių veiksnių įtaka nebuvo numatyta rengiant miško želdinimo projektą.

Atsakovas 2020 m. gegužės 11 d. pateiktame atsakyme su papildomais dokumentais, registracijos Nr. GDP-1474, GDP-1476, GDP-1479, GDP-1491, nurodė, kad 2015 m. buvo nurodyta dalį sodinukų atsodinti; sodinant sodinukus į tas pačias vietas buvo pastebėtos grambuolių lervos; prieš įveisiant mišką domėjosi Lietuvoje esančia literatūra, tačiau informacijos, kaip apsisaugoti nuo grambuolių lervų, niekur nerado; teikiant Projektą buvo žinoma, kad žemė, kurioje veisiamas miškas, patenka į karstinį regioną, tačiau neįmanoma numatyti, kur atsivers tuštuma; sodinukų nykimui didelę įtaką turėjo 2016, 2017, 2018 metais iškritęs mažas kritulių kiekis ir žiemos be sniego; atsakovo teigimu, daugelis sodinukų atsigaus, jei bus lietingi metai, o kad susiformuotų miško paklotė ir atsigautų žemė, reikia apie 30 metų; atsakovas dėjo pastangas, kad ąžuolų sodinukai būtų išsaugoti: kiekvieną sodinuką apsaugojo individualiomis apsaugos priemonės, o visą veisiamą plotą aptvėrė 2 metrų aukščio tvora, šiam faktui patvirtinti pateikė tvoros fragmento fotonuotraukas; kiekvienais metais mulčiavo žolę, esančią sodinukų tarpuose; Nacionalinės mokėjimo agentūros neinformavo, nes, atsakovo vertinimu, daugelis sodinukų nebuvo žuvę ir jie buvo gyvybingi, tik pažeistos jų šaknys; 2019 m. spalio mėnesį Valstybinės miškų tarnybos specialistai atliko patikrą ir nurodė, kad visi ąžuoliukai žuvę; teikdamas Paraišką, atsakovas negalėjo numatyti šiltėjančio klimato, grambuolių lervų, karstinių įgriuvų ir netinkamo dirvožemio neigiamos įtakos sodinukų augimui.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija, jos priimtas sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o šių taisyklių 7.1.1 punktas numato, jog vykdomoji institucija, nagrinėjamu atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 67.6.2 punktu, nusprendė susigrąžinti visą išmokėtą 66 330,32 Eur paramos sumą, kurią sudaro 31 912,70 Eur dydžio miško įveisimo išmoka, 28 471,55 Eur dydžio penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokos, mokėtos 2013–2017 metais, ir 5 946,07 Eur dydžio prarastų pajamų kompensavimo išmokos, mokėtos 2013–2019 metais.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 12, 55, 67.6.2 punktais, Administravimo taisyklių 197 punktu, 2020 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. KP_11_19 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“. Apie priimtą Sprendimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. BRK-4329 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Atsakovas, nesutikęs su Sprendimu, skundu kreipėsi į LAGK, kuri 2021 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 21R4-12 (AG4-89/22-2021) V. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

V. M., nesutikęs su LAGK sprendimu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-841-872/2022 jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus pasiekti Projekto tikslus, tuo pačiu prisiėmė ir su tuo susijusią rizikos dalį. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybių, sutrukdžiusių V. M. įgyvendinti paramos sąlygas, byloje nenustatyta, o tai reiškia, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių nebuvo įgyvendinti paramos tikslai. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. KP_11_19 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti tiek jį, tiek ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 21R4-12 (AG4-89/22-2021). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-841-872/2022 nėra pakeistas ar panaikintas, todėl yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos K. T. 2001 m. liepos 12 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimus); administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2615-629/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1746-525/2021 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje taikomo precedento reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio ginčą, konstatavo, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti paramos lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas; šiame sprendime, be kita ko, yra nurodoma grąžintinų lėšų suma bei jų (grąžintinų lėšų) susidarymo priežastys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau nurodytoje nutartyje konstatavo ir tai, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas bylose dėl skolos ir palūkanų priteisimo nėra vertinamas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros priimto Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-841-872/2022. Taigi, Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. KP_11_19 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“, kuriuo grindžiamas byloje nagrinėjamas prašymas dėl paramos išmokos grąžinimo, nenuginčytas, yra galiojantis ir yra V. M. pareigą sugrąžinti paramos lėšas nustatantis individualus administracinis aktas bei pagrindas iš jo susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas. Be to, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-841-872/2022 konstatavus, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtu Sprendimu pritaikyta V. M. sankcija – 66 330,32 Eur paramos sugrąžinimas – yra teisėta ir pagrįsta, nagrinėjamoje byloje Nacionalinės mokėjimo agentūros priimto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teisminę praktiką ir vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktu, daroma išvada, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas priteisti iš V. M. paramos lėšas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Byloje pateiktais duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktu, daliai skolos taikė grąžintinų lėšų įskaitymą. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, po atlikto lėšų įskaitymo grąžintinos paramos lėšų suma sudaro 65 839,58 Eur.

Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš V. M. priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 13 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip(14 punktas); jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 punktas); jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas (20 punktas).

Minėta, kad V. M. Sprendimą skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui, o nesutikdamas su LAGK sprendimu, jį skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-841-872/2022 pareiškėjo skundą atmetė.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybėmis ir teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad metinių palūkanų pagal Sprendimą iki vyko ginčas skaičiavimas buvo sustabdytas. Metinių palūkanų skaičiavimo sustabdymas nėra tolygus metinių palūkanų anuliavimui už visą laikotarpį, kurio metu nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punkto prasmę, metinių palūkanų skaičiavimo anuliavimas galimas tik teismui konstatavus, jog yra teisinis pagrindas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtą sprendimą.

Taigi, Vilniaus apygardos administraciniam teismui nusprendus, jog Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra teisėtas bei pagrįstas, V. M. turi prievolę sumokėti metines palūkanas, kaip yra nustatyta Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15.1 punkte t. y. praėjus 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo užregistravimo administruojančioje institucijoje iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytu terminu V. M. negrąžinus išmokėtos paramos sumos, pareiškėjai atsirado pagrindas pradedant 2021 m. sausio 13 d. skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos 65 839,58 Eur paramos lėšų sumos.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš V. M. 65 839,58 Eur paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas pradedant 2021 m. sausio 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki visos skolos grąžinimo dienos, yra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą patenkinti.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš V. M. 65 839,58 Eur (šešiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 58 euro centus) paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti paramos lėšas, skaičiuojamas pradedant 2021 m. sausio 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Priteistas paramos lėšas ir palūkanas V. M. privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2020 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. BRK-4329.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Giedrė KairienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė