Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2018-06-27 rašte priimto sprendimo atsisakyti pradėti administracinę procedūrą dėl triukšmo ir vibracijos taršos šaltinio valdytojo AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2018-05-28 Susisiekimo ministerijai pateikė skundą (reg. Nr.11-382), kuriame nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas (duomenys neskelbtini) vieno metro atstumu nutolęs nuo 201-ojo geležinkelio kelio/atkarpos, kuria ne mažiau kaip 10 kartų per parą juda pramoninės paskirties traukiniai, kurie kelia labai didelį triukšmą. Dėl traukinių keliamo triukšmo pareiškėja kiekvieną naktį prabunda, negali atsidaryti langų. Ties pačiu (duomenys neskelbtini) namu yra 201-ojo geležinkelio kelio atsišakojimas, kuris veda į uosto teritoriją. Judėdami traukiniai šiuo atsišakojimu sukelia cypimą, kuris girdimas nakties metu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl šios situacijos buvo suvirinę bėgių sandūras, taip pat pastatė garsą sulaikančias sieneles, tačiau šios priemonė situacijos nepakeitė. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 5 kartus matavo triukšmo ir vibracijos lygį ir visais atvejais buvo nustatyta, jog normos viršytos. Prašė Ministerijos, kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininkės, pradėti administracinę procedūrą dėl susidariusios situacijos (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-36).

Susisiekimo ministerija byloje ginčijamu 2018-06-27 raštu Nr. 2-9255 atsakė pareiškėjai į jos skundą, nurodydama, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl Susisekimo ministerija negali pradėti administracinės procedūros ir netenkino pareiškėjos prašymo. Taip pat pažymėjo, jog reaguoja į (duomenys neskelbtini) namų gyventojų skundus, susijusius su triukšmo ir vibracijos jiems poveikiu, tarpininkauja ir imasi iniciatyvos derinant klausimus dėl minėtų problemų sprendimo būdų. Ne kartą organizavo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių bendrovių, AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovų susitikimus. Pagal sutartinius suinteresuotų subjektų įsipareigojimus šiuo metu yra atliekamas turto, kaip pat ir esančio (duomenys neskelbtini) vertinimas, kurį baigus Klaipėdos savivaldybės administracijos sudaryta komisija, kuri vykdys fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančio turto visuomenės poreikiams išpirkimo procedūras (b.l. 38-40).

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Susisiekimo ministerijos kompetencijos apimties klausimas, t. y. ar atsakovė turėjo teisę (pareigą) priimti nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo.

Triukšmo prevencijos teisiniai pagrindai, triukšmo valdymo subjektų teisės, pareigos, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme (toliau – ir TVĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2016-11-01), o viešojo administravimo subjektų sistema, administracinės procedūros organizavimo pagrindai, asmenų teisės į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą turinys, asmenų ir viešojo administravimo subjektų teisės ir pareigos viešojo administravimo srityje buvo sureguliuotos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2018-04-02 iki 2018-07-16).

Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti šie triukšmo valdymo principai: 1) žmogaus apsauga nuo triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; 2) žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; 3) visuomenės informavimas; 4) veiklos, kuria siekiama, kad triukšmo problema būtų visuotinai suprasta, rėmimas; 5) valstybės parama valdant triukšmą. Pagal TVĮ 4 straipsnio 2 ir 4 punktus valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina ministerijos (tarp jų ir Susisiekimo ministerija) ir savivaldybių institucijos. Susisiekimo ministerijos kompetencija šioje srityje nustatyta TVĮ 9 straipsnyje, kuriame, be kita ko, numatyta, jog ministerija: atlieka ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir oro transporto keliamo triukšmo valdymą (1 dalis); sudaro ir tvarko ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina prevencijos ir mažinimo priemones (2 dalis); nustato pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama (3 dalis); teikia informaciją triukšmo valdymo klausimais (7 dalis). Savivaldybių institucijų kompetencija nustatyta TVĮ 13 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, be kita, ko: tvirtina aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus (4 punktas); nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (6 punktas); prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje (7 punktas). TVĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai: sudaro aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus (5 punktas); įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (6 punktas). TVĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad: 1) triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką; 2) išduodant leidimą statyti, statinių projektų sprendiniuose būtų numatytos teisės aktų nustatytos apsaugos nuo triukšmo priemonės, o užbaigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai. TVĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad triukšmo kontrolę atlieka šio įstatymo ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės ir savivaldybių institucijos. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatyta, kad asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka: 1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų gauti teisingą informaciją apie triukšmo lygius, triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą, leidžiamus triukšmo normatyvus ir planuojamų naudoti triukšmo šaltinių pavojingumą sveikatai; 2) dalyvauti vertinant planuojamos ūkinės veiklos, kurioje numatoma naudoti triukšmo šaltinius, poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai; 3) reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.

VAĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad: skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti) (15 dalis); asmeniu, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, be kita ko, laikomas asmuo, kuris yra padavęs skundą (24 dalis). VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal 20 straipsnio 1 dalies 8 punktą asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę gauti administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektas, jeigu pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, jog dėl skundo, adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo administravimo subjektas.

TVĮ ir VAĮ teisinį reguliavimą apibendrinus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytina išvada, jog pagal teisės aktų nuostatas joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai, o viešojo administravimo institucijos, tiek ministerija, tiek savivaldybių vykdomosios institucijos, gavusios asmens skundą VAĮ nustatyta tvarka ir terminais privalo jį išnagrinėti ir pagal savo kompetenciją priimti administracinės procedūros sprendimą dėl galimybės (būtinybės) konkrečiu atveju taikyti triukšmo valdymo priemones. Pažymėtina, jog Susisiekimo ministerijos ir savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencija dėl pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo kontrolės priklauso nuo to ar šie ruožai patenka į aglomeracijas (teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą). Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi dėl triukšmo (duomenys neskelbtini) esančiame bute.

Nurodyto teisinio reguliavimo ir kitų rašytinių įrodymų kontekste įvertinus pareiškėjos skundo turinį, darytina išvada, kad jis laikytinas skundu, paduotu VAĮ nustatyta tvarka, nes pateiktas pareiškėjai ginant teisę gyventi saugioje ir švarioje (be triukšmo ir vibracijos keliamos taršos) aplinkoje. Minėtas ginčas kyla viešojo administravimo srityje, nes pagal TVĮ valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina tiek Susisiekimo ministerija, tiek savivaldybių institucijos. Taip pat konstatuotina, jog Susisiekimo ministerija, gavusi pareiškėjos skundą privalėjo įvertinti ar jis priskirtas jos kompetencijai, o nustačiusi, jog skundo nagrinėjimas priskirtinas savivaldybės institucijai (namas (duomenys neskelbtini), t.y. aglomeracijoje) turėjo taikyti VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostatas, skundą perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei ir apie informuoti pareiškėją.

Taip pat pažymėtina, jog atsakovo 2018-06-27 rašte nurodytas argumentas, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra viešojo administravimo subjektas ir dėl šios priežasties atsisakoma pradėti administracinę procedūrą dėl pareiškėjos skundo, nagrinėjamu atveju laikytinas nereikšmingu. Kaip minėta, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas aiškinant su triukšmo valdymą ir kontrolę reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis yra reikšminga ne tai, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra viešojo administravimo subjektu, o tai, ar bendrovė identifikuotina kaip triukšmo šaltinio valdytojas. Tai, jog tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“, tiek kitos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančios bendrovės yra triukšmo šaltinio valdytojais galima spręsti iš bylos medžiagos (NVSC patikrinimo akto, Geležinkelio transporto triukšmo prevencijos priemonių plano, pasitarimo protokolo, b.l. 83,84,60-80).

Teismo nuomone, tokia situacija, kai Susisiekimo ministerija, gavusi pareiškėjos skundą (2018-05-28) po dvidešimt dviejų darbo dienų pateikia sprendimą, kuriuo atsisako pradėti administracinę procedūrą (kai toks sprendimas turėtų būti priimtas per 5 darbo dienas) neatitinka VAĮ 14 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo. Todėl pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas panaikinti Susisiekimo ministerijos 2018-06-27 raštą Nr. 2-9255 tenkintinas.

Pareiškėja prašo teismo įpareigoti Susisiekimo ministeriją pradėti administracinę procedūrą pagal pareiškėjos S. Š. skunde nurodytus motyvus. Šis pareiškėjos reikalavimas netenkintinas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismo sprendimu kaip neatitinkantis VAĮ įstatymo yra naikinamas skundžiamas Susisiekimo ministerijos sprendimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė pareiškėjos skundo nagrinėjimo procedūra lieka nepabaigta. Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija įpareigotina iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą ir pradėti dėl jo administracinę procedūrą arba, nustačiusi, jog skundas nepriskirtas jos kompetencijai, perduoti skundą nagrinėti kompetentingam subjektui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2018 m. birželio 27 d. raštą Nr. 2-9255 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.