- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-497-492/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- UAB “Baltijos statybinės mašinos”
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1601-640/2010 pagal ieškovo UAB “Baltijos statybinės mašinos” ieškinį atsakovui R. V. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB “Baltijos statybinės mašinos” 2007-06-18 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. V. 7 689 Lt nuostolių atlyginimo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-11-18 su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią pastarasis buvo priimtas dirbti UAB “Baltijos statybinės mašinos” mechaniku. Tą pačią dieną, t.y. 2005-11-18, su atsakovu pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurios priedą Nr. 1, atsakovui perduotos kuro kortelės “Lingės motelis Nr. 3” ir “Statoil Nr. 003” bei automobilis “Citroen Berlingo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį minėtomis kortelėmis leista pilti tik šiam automobiliui reikalingus degalus, t.y. dyzeliną. Atsakovo prašymu jis 2006-06-19 buvo atleistas iš darbo. Nutraukęs su ieškovu darbo santykius, atsakovas jo atstovui įteikė pasiaiškinimą, kuriame prisipažino, kad dirbdamas pas ieškovą savavališkai, neturėdamas tam leidimo ir pasinaudodamas jam patikėtomis kortelėmis, degalinėse pardavinėdavo benziną, už kurį atsiskaitydavo ieškovui priklausančiomis kortelėmis. Taip nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. už parduotą benziną gavo 6 351,47 Lt, kuriuos pasisavino, tačiau įsipareigojo atlyginti iki 2006-10-01. Sužinojęs apie nesąžiningus atsakovo veiksmus, ieškovas papildomai patikrino atliktus finansinius mokėjimus pagal pardavėjo UAB “Lietuva Statoil” jam pateiktas PVM sąskaitas - faktūras ir nustatė, kad nuo 2005-11-18 iki 2006-09-15 atsakovas UAB “Lietuva Statoil” degalinėse Vilniaus mieste savavališkai įgijo 2 330,22 litrus 95-ojo markės benzino, už kurį sumokėjo 6 516,10 Lt be PVM ieškovui priklausančia kreditine kuro kortele. Suma su PVM 7 689 Lt. Pagal fiksuotą video medžiagą nustatyta, kad atsakovas benziną pildavo tretiesiems asmenims į automobilį, ženklintą “taxi” firmos skiriamaisiais ženklais. Įsipareigojimo atlyginti nuostolius atsakovas neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad dirbdamas pas ieškovą, vadovavo mechanikų kolektyvui. Jo brigada aptarnaudavo ieškovo parduotą autotechniką, paslaugas teikė visoje Lietuvoje. Vykdydamas Ž. J. nurodymą, jam perduotą kortelę duodavo naudoti visiems tuo metu dirbusiems mechanikams. Atsakovas nebuvo supažindintas su kuro naudojimo instrukcija ir normatyvais. Kadangi ženkliai viršydavo darbo sutartyje sutartas darbo valandas, prašė apmokėti viršvalandžius, tačiau ieškovo atstovas Ž. J. atsisakė. Jis pasiūlė kuro kortelėmis kompensuoti neapmokamus viršvalandžius. Tokiu būdu ieškovo atstovas nuo 2006 m. suteikė teisę naudoti kuro korteles, kurios tapo ir atsiskaitymo už darbą priemone. Pareiškimo nutraukti darbo sutartį pateikimo dieną tiek Ž. J., tiek kiti darbuotojai atsakovui darė psichologinį spaudimą, dėl kurio jis parašė paaiškinimą dėl kuro naudojimo. Atsakovas pripažino, kad vieną kartą pylė kuro savo reikmėms ieškovo išduota kortele ir sutiktų ieškovui šiuos nuostolius kompensuoti. Ieškovas netinkamai atliko inventorizaciją, ją atliekant turėjo dalyvauti ir R. V. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo veiksmų nutrauktas, nesant pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo 7 689,00 Lt nuostolių atlyginimo, nes dalis šios sumos, t.y. 1 172,90 Lt yra PVM, kurį ieškovas turi teisę įskaityti su pardavimo PVM.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. V. 6 516,10 Lt žalos atlyginimo, 195 Lt žyminio mokesčio ieškovo UAB “Baltijos statybinės mašinos” naudai. Kitos ieškinio dalies netenkino. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų jo kaltei įrodyti baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, tačiau vien šis faktas neeliminuoja jo civilinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinys nepagrįstas. Byloje esantys įrodymai patvirtina (to neginčijo ir atsakovas), kad pastarasis pylėsi kuro savo reikmėms, apmokėdamas ieškovo išduota kortele. Šią išvadą teismas grindė ir inventorizacijos aktu bei PVM sąskaitomis faktūromis, iš kurių matyti, kad už kurą buvo atsiskaitoma atsakovui išduota kortele pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Kadangi ieškovas buvo pasirašęs su atsakovu visiškos materialinės atsakomybės sutartį, jam kilo pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą, naudojantis jo išduota kortele. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad kortele naudojosi kaip atlyginimu už dirbtus viršvalandžius. Atsakovas pats pripažino, kad pylė kuro savo reikmėms ir sutiktų tą dalį kompensuoti. Jis nepateikė įrodymų, kad pasiaiškinimą dėl žalos padarymo ir sutikimo ją kompensuoti pasirašė paveiktas psichologinio spaudimo. Atsižvelgiant į tai, jis turi atlyginti ieškovo patirtą žalą dėl atsakovo atsiskaitymų kortele, už kurią buvo atsakingas. Teismas nepriteisė dalies prašytų nuostolių, t.y. 1 172,90 Lt, nes ši suma yra pridėtinės vertės mokestis, paskaičiuotas nuo 6 516,10 Lt, kurį ieškovas turi teisę susigrąžinti pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinio netenkinti. Nurodė, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių darbų atlikimo aktų bei liudytojo Ž. J. parodymų matyti, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatitinka faktinių aplinkybių, t.y. atsakovo dirbtų viršvalandžių. Teismas nepagrįstai rėmėsi minėtais žiniaraščiais bei teigė, kad viršvalandžiai nebuvo dirbami. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius dokumentus bei liudytojų parodymus. Aplinkybę, kad darbuotojams buvo leidžiama pilti benziną patvirtina: 1) PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad benziną pylėsi ir kiti darbuotojai, 2) prieštaringi liudytojo Ž. J. parodymai, kuriais jis neigė davęs leidimą pilti benziną, tačiau patvirtino, kad tokie faktai buvo žinomi ir toleruojami, 3) iš baudžiamosios bylos duomenų sekanti išvada, kad R. V. išduotomis kortelėmis naudojosi ne tik jis, bet ir kiti darbuotojai. Paaiškinimą ir pripažinimą dėl įmonei padarytos 6 351,47 Lt žalos atsakovas galėjo duoti tik veikiamas psichologinio spaudimo, nes tai pripažinimas žalos, kurią padarė iš dalies ir kiti darbuotojai. Ieškinys grindžiamas 2007-02-27 inventorizacijos aktu Nr. 2007-02-01I bei 2005-11-18 visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, nors pateiktas inventorizacijos aktas neatitinka LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių reikalavimų (nedalyvavo materialiai atsakingas asmuo, teismui nepateiktas inventorizavimo apyrašo sutikrinimo žiniaraštis), o su apskaitos ir atsiskaitymo tvarka R. V. supažindintas nebuvo, vykdyti visiškos materialinės atsakomybės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neturėjo galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB “Baltijos statybinės mašinos” prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad apeliaciniame skunde be pagrindo kalbama apie R. V. baudžiamąją atsakomybę, nes baudžiamoji byla R. V. atžvilgiu nutraukta trūkstant kaltės įrodymų, tačiau tokio pobūdžio nutarimas nepašalina civilinės atsakomybės, civilinis ieškinys baudžiamajame procese nebuvo išnagrinėtas. R. V. vienašaliu sandoriu pripažino padaręs žalą ieškovui ir įsipareigojo ją atlyginti, todėl kiti įrodymai net nėra būtini. Atsakovas nepagrįstai teigia pripažinimą padaręs veikiamas psichologinio spaudimo. Tikėtina, kad jis realiai žinojo, kiek benzino pardavė tretiesiems asmenims ir kokią dėl šių veiksmų padarė žalą ieškovui. Apeliantas nepagrįstai mini pažeidimus atliekant materialinių vertybių inventorizaciją, nors iš tikrųjų ieškovas atliko dokumentinį patikrinimą. Neteisėtų veiksmų atlikimą R. V. teismo posėdyje pripažino iš dalies, o raštu, surašytu iki civilinės bylos nagrinėjimo, visiškai, taigi jis kaltas dėl šių veiksmų atlikimo, o priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos akivaizdus.
Atsakovo R. V. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Ieškovas UAB „Baltijos statybinės mašinos“ priėmė atsakovą R. V. į darbą mechaniko pareigoms, neterminuota darbo sutartis sudaryta 2005-11-18, tą pačią dieną su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jam perduotos materialinės vertybės - kuro kortelės “Lingės motelis Nr. 3” ir “Statoil Nr. 003” bei automobilis “Citroen Berlingo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (l. 4-7). Iš darbo atsakovas atleistas 2006-09-19.
Ieškovo sudaryta komisija nustatė, kad nuo 2005-11-18 iki 2006-09-19 atsakovas R. V. su kuro kortele Nr. 3 (UAB Lietuva Statoil) įpylė 2 330,22 litrų benzino, už kurį buvo sumokėta 7 689 Lt, tai užfiksuota 2007-02-27 inventorizacijos akte Nr. 200702-01I (l. 9). UAB Lietuva Statoil vaizdo įraše užfiksuota, kad atsakovas pila benziną į „taxi“ ženklu pažymėtą automobilį (l. 29). Apelianto argumentas, kad inventorizacijos aktas negali būti laikomas įrodymu byloje, nes inventorizacija atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių, yra atmestinas. Ieškovo sudarytos komisijos parengtas aktas laikytinas leistinu rašytiniu įrodymu byloje (CPK 197 str. 1 d.), kuris pagrįstas ieškovui iš UAB Lietuva Statoil pateiktomis sąskaitomis faktūromis (l. 11-27).
Pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė, dvišalė, pagal ją abi šalys (darbuotojas ir darbdavys) turi tam tikras teises ir pareigas (DK 256 str.). Kai reikalaujama materialinės žalos atlyginimo iš darbuotojo, su kuriuo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbdaviui tenka pareiga pagrįsti žalos dydį, įrodyti neteisėtus darbuotojo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atitinkamos žalos.
Nesutikdamas su inventorizacijos aktu, apeliantas turėjo pateikti jame užfiksuotas aplinkybes paneigiančius įrodymus, tačiau jokių duomenų nepateikė, kuro kortelės panaudojimo konkrečią dieną tam tikroje degalinėje faktų neginčijo. Apeliantas, kuris yra sudaręs darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, siekdamas paneigti savo kaltę ir pareigą atlyginti visą ar dalį reikalaujamų nuostolių, turi pateikti įrodymus, paneigiančius jo kaltę, t.y. nurodyti tokius faktus, kurie patvirtintų, kad žalos atsiradimas nepriklausė nuo jo valios, ar kad darbdavys nebuvo sudaręs reikiamų darbo sąlygų ir tai reikšmingai lėmė nuostolių atsiradimą, ar kad dėl materialinės žalos padarymo yra atsakingi kiti asmenys.
Šalies argumentai
Apeliantas teigė, kad ieškovas iš jo reikalauja apmokėti už benziną, kuris buvo pilamas jo atostogų metu, kai kortelė buvo palikta kitiems įmonės darbuotojams, arba pilamas degalinėse Vilniuje, kai jis, remiantis pateikiamais darbų atlikimo aktais, buvo komandiruotas dirbti į kitus miestus. Tačiau šie apelianto argumentai nėra įrodyti. Byloje nėra duomenų apie atsakovui suteiktas atostogas, išvykas iš Vilniaus į kitus miestus kelioms dienoms ar dirbtus viršvalandžius, tokių apelianto nurodomų faktų nepatvirtina byloje pateikiami darbo laiko apskaitos duomenys nei darbų atlikimo aktai (baudž. bylos Nr. 10-1-70143-07 t. 2, l. 12-24, 25-35, 102-124). Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių konkrečius atsakovo kuro kortelių perdavimo faktus kitiems asmenims. Būdamas materialiai atsakingas, darbuotojas turi pareigą saugoti ir tausoti jam perduotas materialines vertybes, elgtis rūpestingai ir jam patikėto turto be teisėto pagrindo neperduoti kitiems asmenims. Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi atsakovas įsipareigojo tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, tai reiškia, kad negalėjo kitam darbuotojui perduoti jam patikėto turto negaudamas jokios ataskaitos. Priešingas elgesys laikytinas neatitinkančius materialiai įsipareigojusio asmens protingo ir sąžiningo elgesio standarto. Darbdavio nustatytos darbo sąlygos buvo pakankamos, kad atsakovas turėtų galimybę užtikrinti jam patikėtų kuro kortelių saugumą. Byloje nėra jokių duomenų apie darbdavio nurodymus atsakovui perduoti kuro kurtelę kitam darbuotojui, naudoti ją asmeninėms reikmėms ar kaip atlygį už viršvalandžius. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad darbdavys netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas sudarytoje su darbuotoju visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, yra niekuo nepagrįsti.
Liudytojais apeliaciniame skunde nurodyti asmenys – vyr. mechaniku dirbęs Ž. J., E. B. bei buhalterė N. R. nebuvo apklausiami, todėl jų parodymais grįsti sprendimo civilinėje byloje nėra galimybes (CPK 192 str.). Jei ir būtų vertintini ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo Ž. J. parodymai (baudž. bylos Nr. 10-1-70143-07 t. 1, l. 88-89, t. 2, l. 128-129), pažymėtina, kad jie nėra paneigiantys atsakovo kaltę dėl netinkamo pareigų pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį atlikimo. Kai nėra duomenų apie darbdavio teisėtus nurodymus, darbuotojas, neatsakingai perduodantis kitam asmeniui jam patikėtas materialines vertybes, veikia savo rizika. Kiekvieno darbuotojo pareiga atsakyti už jam patikėtas materialines vertybes yra individuali, todėl byloje neturėtų būti nagrinėjamos aplinkybės apie kitiems darbuotojams perduotas materialines vertybes ir atsakomybės jiems taikymą. Pažymėtina, kad iš atsakovo reikalaujama atlyginti už neteisėtai įgytą benziną, gi tiek jam, tiek kitiems mechanikams perduoti automobiliai buvo dyzeliniai (baudž. bylos Nr. 10-1-70143-07 t. 1, l. 70, t. 2, l. 52), taigi ir kuro kortelė teisėtai galėjo būti perduota kitiems asmenims tik dyzeliniams degalams įsipilti.
Ieškovas į civilinę bylą pateikė atsakovo R. V. 2006-09-19 pasiaiškinimą, kuriuo pastarasis pripažino, kad nuo 2006 m. kovo mėn. iki rugsėjo mėn. savavališkai pylė benziną atsiskaitydamas kreditine kortele 7003964044525003, įsipareigojo įmonei padarytą žalą – 6 351,47 Lt atlyginti.
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pasiaiškinimą jis pasirašė veikiamas darbdavio psichologinio spaudimo. Tačiau įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, nebuvo pateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 str., 178 str.), todėl, sprendžiant dėl atsakovo materialinės atsakomybės, sprendime pagrįstai remiamasi ir minėtu pasiaiškinimu.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, patvirtinančias ieškovui padarytų nuostolių dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo teiginiai apie tai, kad jis negali būti atsakingas dėl ieškovo reikalaujamų civilinėje byloje nuostolių, yra neįrodyti, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.