Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM ieškinį atsakovams A. T., R. T., S. T., A. T. dėl iškeldinimo iš tarnybinių patalpų ir pagal atsakovų A. T., R. T., S. T., A. T. priešieškinį ieškovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM dėl nuomos sutarties pripažinimo sudaryta ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis jau minėtu įsakymu dėl tarnybinės patalpos suteikimo A. T., 2000-03-31 su atsakovu buvo pasirašyta Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kuria tarnybinės patalpos atsakovui buvo išnuomotos jo darbo laikotarpiui Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. 2000-03-31 buvo pasirašytas tarnybinio buto perdavimo-priėmimo aktas.

2008-10-13 Departamento direktoriaus įsakymu atsakovas A. T. nuo 2008-10-15 buvo perkeltas į Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigas, t.y., pasikeitė jo darbo vieta. Atsakovui A. T. buvo pasiūlyta išsikelti iš užimamų tarnybinių patalpų ir patalpas perduoti departamentui. Departamentas 2010 m. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl A. T. ir jo šeimos narių iškeldinimo iš užimamų tarnybinių patalpų.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-01-05 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Departamentas, atsižvelgdamas į teismo motyvus ir argumentus bei susiformavusią teismų praktiką, sprendimo neskundė ir leido atsakovui, kol nėra nutrūkę tarnybos santykiai, gyventi tarnybiniame bute.

Departamento direktoriaus 2011-10-07 įsakymu atsakovas A. T. buvo perkeltas iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigų į Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojo pareigas, o 2013-03-29 departamento direktoriaus įsakymu A. T., vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 punktu, buvo atleistas iš Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigų.

Vidaus tarnybos statuto 47 str. 3 d. nustato, kad pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu tol, kol turi pareigūno statusą. Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo tarnybinę gyvenamąją patalpą atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Kadangi A. T. nedirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, o butas jam buvo suteiktas ryšium su tarnyba, jis ir jo šeimos nariai nebegali naudotis tarnybinėmis patalpomis ir jis bei jo šeimos nariai iš šių patalpų privalo išsikelti.

2013-04-23 A. T. buvo siųstas pranešimas, dėl sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš tarnybinių patalpų, tačiau į departamento pranešimus atsakovas ir jo šeimos nariai nereaguoja.

Be to, iškeldinimas yra nuomos sutarties nutraukimo pasekmė, todėl nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas nėra tapatūs nuomos teisės institutai. Taigi negalima iškeldinti, nesant nutrauktai 2000-01-31 gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, o ieškovas net neprašo nutraukti nuomos sutarties ar pripažinti ją negaliojančia. Jis nuomojasi butą nekomercinėmis sąlygomis, o savo ir savo šeimos poreikiams, sutarties sąlygų nėra pažeidęs, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti vienašališkai gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir taikyti jos nutraukimo pasekmes- jo ir šeimos narių iškeldinimą.

Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutarties sąlygos (turinys) turi būti aiškinamos prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies , t.y. jo naudai.

Nors ieškovui atleidus jį iš vidaus tarnybos, nutrūko ir tarnybiniai santykiai, tačiau jis iki šiol faktiškai nuomoja aptariamas gyvenamąsias patalpas ir moka nuomos mokestį. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta šalių konkliudentiniais veiksmais 2013-03-29 po tarnybos santykių pasibaigimo

Atsakovės R. T., S. T. ir A. T. į teismo posėdį neatvyko, tačiau joms žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas (38-39, 93-94 b.l.), o atstovė nurodė, kad pritaria atsakovų priešieškinio reikalavimui pripažinti, kad pasibaigus tarnybos laikui nuo 2013-03-30 tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, siekiant užtikrinti nepilnametės atsakovo dukters A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), teisę į būstą ir vaiko teisę turėti normalias gyvenimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

2000-03-28 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (toliau- Departamentas) direktoriaus įsakymu Nr. 33, trijų kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusas (7 b.l.).

2000-03-30 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus įsakymu Nr. 35 atsakovui- Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui A. T. suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), kuri patikėjimo teise priklauso Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM, o atitinkamiems pareigūnams buvo pavesta teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti Su A. T. tarnybinės gyvenamosios patalpos sutartį (8 b.l.).

2000-03-31 Departamentas su atsakovu sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos sutartį, sutarties 1 punkte nurodant, kad nuomotojas tarnybines gyvenamąsias patalpas suteikia nuomininkui jo darbo laikotarpiui Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (9-12 b.l.).

Atsakovą A. T. perkėlus į kitą darbo vietą – Panevėžį, į analogiškas pareigas, jo tarnybinių patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš šių patalpų klausimas buvo išspręstas 2011-01-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (22-26 b.l.).

2013-03-29 atsakovas Departamento direktoriaus įsakymu Nr. TE-96 buvo atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų, panaikinus pareigybę dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir nesutikus eiti jam pasiūlytų kitų pareigų.

Ieškovas atsakovo ir jo šeimos narių iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų pagrindą nurodo tą aplinkybę, jog atsakovas nebedirba Priešgaisrinėje apsaugos ir gelbėjimo tarnyboje.

Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, įrodinėja, kad pasibaigus tarnybos laikui nuo 2013-03-30 tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir jo atžvilgiu turi būti taikomos CK normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomą ir iškeldinimo pagrindus ne kaip iš tarnybinių patalpų.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia besikreipiančio į teismą asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Šalys neginčija, kad atsakovui buvo suteiktas butas atitinkantis tarnybinės gyvenamosios patalpos teisinį statusą.

2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, naujasis Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, tačiau įgyvendinamos jam galiojant. Pagal šio įstatymo 41 str. 4 d. naujojo Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios prievolių pabaigą, taikomos toms prievolėms, kurios pasibaigia įsigaliojus kodeksui. Šiuo atveju, esant ginčui dėl prievolės pasibaigimo, t.y. iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, bylos šalių patalpų nuomos teisiniai santykiai tęsėsi įsigaliojus naujajam CK. Todėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos ir iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ginčo santykius reglamentuoja 2000 m. priimtas ir 2000-07-01 įsigaliojęs CK.

CK 6.620 str. nurodyta, kada asmenys iškeldinami iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų- pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai). Tokiu būdu, tarnybinės gyvenamosios patalpos suteikimas ir teisė gyventi joje yra susiję su atitinkamu darbu (tarnyba). Tarnybinė gyvenamoji patalpa turi specifinį teisinį statusą. Todėl akivaizdu, kad iškeldinti atsakovą su šeima iš tarnybinių patalpų ieškovo nurodytu CK 6.620 str. pagrindu teisinis pagrindas yra, nes iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti tik esant vienai sąlygai- pasibaigus darbo sutarčiai ( tarnybai) ir dėl to pasibaigus tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai (CK 6.618 str.). Nustatyta, kad atsakovui, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, tarnyba pasibaigė 2013-03-29, todėl ieškovui atsirado teisinis pagrindas reikalauti, kad atsakovas išsikeltų iš tarnybinių patalpų. Dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos specifinio teisinio statuso, atsakovas, pasibaigus tarnybos laikui negali automatiškai tapti šios patalpos nuomininku, nes gyvenamosios patalpos statusas- tarnybinė gyvenamoji patalpa, nesikeičia. CK 6.618 str. 2 d. numato, kad gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu.

Pažymėtina, kad nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas nėra tapatūs nuomos teisės institutai. Nuomos sutarties nutraukimas tai sutarties šalių veiksmai, dėl kurių pasibaigia nuomos teisiniai santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąją patalpa, o iškeldinimas yra nuomos sutarties nutraukimo pasekmė, kai nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai ar šios sutarties nesudarius, atsisako ją patuštinti.

Sprendžiant atsakovo iškeltą klausimą dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, tai pažymėtina, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota, o jos termino pasibaigimo terminas apibrėžtas CK 6.618 str. 1 d. Šiame straipsnyje tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos terminas apibrėžiamas tokiomis sąlygomis: 1) turi pasikeisti darbo (tarnybos) pobūdis, arba 2) turi nutrūkti darbo santykiai su darbdaviu, arba 3) turi išnykti įstatymų nustatytos sąlygos.

Nutrūkus darbo santykiams su darbdaviu, baigėsi ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl pagrįstai ieškovas nereiškia reikalavimo dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo.

Kiti atsakovo nurodyti argumentai nėra reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl atsakovo ir jo šeimos narių iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų.

Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, iš atsakovo A. T. ieškovo naudai priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str. 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Iškeldinti A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) R. T. a.k. (duomenys neskelbtini) S. T. a.k. (duomenys neskelbtini) A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdomų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM.

Priteisti iš A. T. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM naudai 200 Lt žyminį mokestį.

Priteisti iš A. T. valstybei 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.