- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1740-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20917-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- J. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26932-1019/2019 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei J. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės J. P. priešieškinį ieškovui D. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. P., prašydamas:
1.1. šalių nepilnamečio vaiko J. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu;
1.2. priteisti iš atsakovės J. P. nepilnamečio sūnaus J. G. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovui;
1.3. nustatyti, kad atsakovė J. P. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. G. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas J. P. pateikė priešieškinį, prašydama:
2.1. nustatyti nepilnamečio vaiko J. G. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su atsakove ir priteisti bylinėjimosi išlaidas;
2.2. priteisti iš ieškovo D. G. nepilnamečio sūnaus J. G. išlaikymą nuo 2019 m. balandžio 25 d. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur iki J. G. pilnametystės, kas metus indeksuojant išlaikymo dydį, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad J. G. priteistą išlaikymą uzufrukto teise valdo atsakovė;
2.3. nustatyti tokią ieškovo D. G. bendravimo tvarką su nepilnamečiu J. G. iki J. G. sukaks dveji metai:
2.3.1. atsakovas turi teisę su sūnumi J. G. matytis ir bendrauti atsakovės gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę, t. y. kiekvienos savaitės vieną darbo dieną ir vieną savaitgalio dieną nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro. Ieškovui ir atsakovei susitarus, atsakovo susitikimų su J. G. dažnumas gali būti pakeistas;
2.3.2. atsakovas turi teisę vieną kartą per mėnesį likti ieškovės gyvenamojoje vietoje visą parą ir šį laiką netrukdomai bendrauti su sūnumi J. G.;
2.3.3. ieškovo ar jo tėvų (J. G. senelių) pasimatymai su J. G. gali vykti kitoje nei atsakovės gyvenamoji vieta vietoje vieną kartą per mėnesį, su sąlyga, kad į susitikimą su nepilnamečiu J. G. vyks atsakovė bei bus apmokėtos jos vykimo ir grįžimo išlaidos, jei tokios bus patirtos;
2.3.4. ieškovas neturi teisės pasiimti vaiko kasmetinėms atostogoms;
2.3.5. didžiųjų metinių švenčių metu (Šv. Velykų bei Šv. Kalėdų) ieškovas turi teisę atvykti į atsakovės gyvenamąją vietą ir praleisti su vaiku atsakovės gyvenamojoje vietoje pasirinktinai vieną šventės dieną;
2.3.6. J. G. gimimo dieną ieškovas turi teisę atvykti į atsakovės gyvenamąją vietą ir praleisti su juo laiką nuo 12 val. iki 19 val.;
2.3.7. kai J. G. sukaks dveji metai, ieškovo matymosi tvarka su J. G. bus nustatyta bendru ieškovo ir atsakovės susitarimu, atsižvelgiant į vaiko režimą, jo buvimo ugdymo įstaigoje, užsiėmimų laiką, prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į vaiko interesus. Ieškovas ir atsakovė kartu dalyvaus nepilnamečio sūnaus ugdyme. Jei ieškovui ir atsakovei nepavyks susitarti kitaip, ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi bus nustatyta teismo sprendimu pagal vienos iš šalių ieškinį;
2.4. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio sūnaus J. G. gyvenamąją vietą kartu su atsakove ir priteisti iš atsakovo D. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. G. po 250 Eur per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutarė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies:
3.1. nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove J. P.;
3.2. priteisti iš ieškovo D. G. laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo;
3.3. paskirti atsakovę J. P. nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Šalies argumentai
4. 2019 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas D. G. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti laikinąją ieškovo ir nepilnamečio vaiko J. G. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrautų su sūnumi J. G. kiekvieną dieną po 3 valandas neutralioje aplinkoje, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovė J. P. su vaiku apsigyveno savo motinos namuose ir neleidžia ieškovui susitikti su vaiku ir jį pasiimti. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, atsakovės draudimai matytis su vaiku ar leidimas retkarčiais vaiką lankyti tik atsakovės namuose neužtikrina saugios, vaiko interesus atitinkančios aplinkos sukūrimo, nepadeda kurti ir stiprinti tėvo ir sūnaus ryšio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo auklėjimas, rūpinimasis vaiko poreikiais yra netinkamas, keliantis vaikui neigiamus emocinius išgyvenimus, todėl turėtų būti nustatytas maksimalus vaiko tėvo ir vaiko, gyvenančio skyrium, bendravimas, o atsakovė turi sudaryti tam visapusiškas sąlygas. Atsakovė su vaiku lankosi prekybos centruose, masinio susibūrimo vietose, susitinka su draugais. Vaiko pasiėmimas neutralioje aplinkoje nereiškia, kad ieškovas vaiką pasiimtų į masinio susibūrimo vietas, o galimybė ieškovui vaiką pasiimti į savo namus ar pasivaikščioti į parką. Pagal rekomendacijas vaikas turi būti maitinamas kas 3–4 valandas, o atsižvelgiant į tai, kad vaikui jau beveik 5 mėn., jį jau galima pradėti primaitinti kietu maistu, todėl ieškovas galės pasirūpinti vaiku ir jį pamaitinti pats.
Atsiliepimas
5. Atsakovė J. P. prašė ieškovo D. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad ieškovui niekada nebuvo draudžiama ir trukdoma matytis su sūnumi. Ieškovas savo noru nutraukė bendravimą su sūnumi ir su juo nesimatė daugiau nei tris mėnesius. Prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka prieštarauja mažamečio sūnaus interesams ir akivaizdžiai pakenktų jo tinkamam fiziniam ir emociniam vystymuisi. Vaikas neturi jokio emocinio ryšio su ieškovu, todėl ieškovo reikalavimas paimti kasdien vaiką iš namų trims valandoms, neabejotinai sukels vaikui didelį emocinius išgyvenimus ir didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Vaikas pagal poreikį yra maitinamas motinos pienu, todėl vaiko atskyrimas trims valandoms yra objektyviai neįmanomas. Šiuo metu mažametis J. G. gyvena su atsakove jos tėvų namuose, todėl mažametis sūnus daugiausiai laiko praleidžia su motina ir seneliais, yra pripratęs prie jį supančios aplinkos ir emociškai prisirišęs prie žmonių, kuriuos mato kiekvieną dieną. Šaltuoju sezonu yra būdingos įvairių oro lašeliniu būdu plintančių virusų epidemijos, todėl mažamečio kūdikio išvežimas iš jo saugios aplinkos, yra nesuderinamas su vaiko interesais, nes kelia akivaizdžią grėsmę jo sveikatai.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad tėvai neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia vienam iš tėvų. Šalių sūnus dar kūdikis, kuris yra žindomas, todėl leidimas tėvui kasdien 3 valandoms pasiimti vaiką ir būti su juo neutralioje aplinkoje, galėtų sutrikdyti įprastą kūdikio dienos režimą (įprastai tokio amžiaus vaikai daug miega ir būdrauja gana trumpą laiką). Būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad ne kasdien oro sąlygos būna tinkamos tam, kad kelių mėnesių kūdikis galėtų lauke praleisti 3 valandas. Vaiko interesus geriausiai atitiktų, jei tėvai gebėtų pagarbiai ir protingai bendradarbiauti, o tėvui būtų sudaryta galimybė netrukdomam asmeniškai pabūti ir pažaisti su sūnumi motinos namuose, kai kūdikis nemiega ir/ar pasivaikščioti su vaiku lauke, parvežti berniuką namo pabudus, kad jis galėtų būti pamaitintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nutarė ieškovo D. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies – nustatyti ieškovo D. G. ir nepilnamečio vaiko J. G. laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas D. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. G. vaiko gyvenamojoje vietoje 4 kartus per savaitę po 2 valandas per dieną, atitinkamos dienos laikotarpiu nuo 10 val. iki 19 val. Konkretų bendravimo laiką ieškovas D. G. prieš 1 dieną turi suderinti su vaiko motina J. P. Tėvui turi būti sudaryta galimybė netrukdomai asmeniškai bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje ar šalia namų. Šalims susitarus, atsakovo susitikimų vieta ir dažnumas gali būti pakeistas.
8. Teismas nustatė, kad šalys gyvena skyrium, vaiko faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra su atsakove. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią jis bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną po 3 valandas neutralioje aplinkoje, įvertinus itin mažą šalių sūnaus amžių, galėtų sutrikdyti įprastą kūdikio dienos (poilsio, mitybos) režimą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė ir jos motina neįsileidžia jo į namus, yra priešiškai prieš jį nusiteikusios, kelia konfliktus, sudaro visas sąlygas, kad jis negalėtų lankyti jų namuose.
9. Teismas nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas yra 4 mėnesių amžiaus, yra žindomas motinos pienu, vaiko poreikiams užtikrinti svarbus dienos režimo laikymasis, todėl, siekiant užtikrinti tėvo ir sūnaus emocinio ryšio sukūrimą ir palaikymą, vaiko interesą būti auklėjamam abiejų tėvų, gauti iš abiejų tėvų rūpesčio bei dėmesį, nesant duomenų apie netinkamą ieškovo tėvo valdžios įgyvendinimą, turi būti nustatoma skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio šalių vaiko bendravimo tvarka, kuri būtų suderinama su vaiko dienos režimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, jo interesų užtikrinimą, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaiką.
10. Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir jos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į itin mažą vaiko amžių, teismo nustatoma tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų vaiko teisių ir teisėtų interesų, sudaranti laikiną galimybę ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir palaikyti su juo artimą ryšį, o vaikui reikalingą skyriumi gyvenančio tėvo paramą ir rūpestį iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas.
11. Teismas pažymėjo, kad tėvo bendravimo su vaiku laikinos tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria byla nėra išsprendžiama iš esmės. Iškilus būtinumui, bendravimo tvarka gali būti tikslinama vienos iš šalių prašymu, tačiau visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir šalims priimtiniausiu būdu. Šalys, teikdamos prioritetą vaiko interesams, privalo vengti ginčų, ypač vaiko akivaizdoje, nes abiejų šalių nepagarbus elgesys vienas kitam vaiko akivaizdoje yra nesuderinamas su tėvų pareigų vaikams tinkamu įgyvendinimu ir savaime preziumuoja vaikų interesų pažeidimą (CK 3.65 str., 3.161 str., 3.170 str., 3.175 str.; CPK 144–145 str., 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas D. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas neatsižvelgė, kad byloje nėra įrodymų, jog šalių kūdikis maitinamas motinos pienu. Pagal pasaulio medikų rekomendacijos vaikas turi būti maitinamas kas 3–4 valandas, o nuo 5 mėnesių vaiką jau rekomenduojama pradėti primaitinti kietu maistu. Teismas neįvertino, kad ieškovas gali pats pamaitinti kūdikį, kadangi vaikas maitinamas tiek pieno mišiniais, tiek ir pradedamas primaitinti kietu maistu Nuo 5 mėnesių prasideda sparti vaiko emocinė raida, vaikas mokosi sėdėti, vystosi kūdikio kalbėjimo gebėjimai, todėl tiesiog būtina su juo kuo daugiau bendrauti, sudaryti galimybę stebėti pro šalį einančius žmones, gyvūnus, gamtą.
12.2. Teismas neįvertino, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo bendravimas su vaiku darytų jam neigiamą įtaką, pažeistų jo teises ir interesus, ar jų neatitiktų, todėl teismas nepagrįstai nustatė itin minimalų bendravimą su vaiku.
12.3. Teismas, nurodydamas bendravimo su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje itin ilgą laiko tarpą nuo 10 val. ryto iki 19.00 val. vakaro po 2 valandas per dieną, neįvertino aplinkybės, kad atsakovei nepanorus vykdyti teismo nutarties, antstoliui bus apsunkintas ar/ir neįmanomas teismo nutarties pažeidimo konstatavimas, nes antstolis nuo 10.00 val. iki 17.00 val. turėtų stebėti atsakovės teismo nutarties vykdymo tinkamumą. Teismas turėjo nustatyti konkretų bendravimo su vaiku laiką.
12.4. Teismas, nepagrįstai nustatydamas bendravimo tvarką tik vaiko gyvenamojoje vietoje, neįvertino, kad vaikas neprivalo visą laiką būti namuose (tai kenkia vaiko sveikatai, normaliam vystymuisi), kad ieškovas su vaiku palaiko itin artimus šiltus tarpusavio ryšius, kad vaikas noriai bendrauja su ieškovu, rodo tam iniciatyvą, kad šiuo metu ieškovas yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 1 metai, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos visos sąlygos gyventi (lovytė, žaislai, higienos ir buitinės prekės, vežimėlis, automobilio kėdutė). Byloje neįrodyta, kad vaikui negalima lankytis masinio susibūrimo vietose. Atsakovė su vaiku nuolat lankosi prekybos centruose, masinio susibūrimo vietose, vežasi vaiką į susitikimus su draugais, laiką su vaiku leidžia kavinėse.
12.5. Teismas neatsižvelgė, kad 2019 m. liepos 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog atsakovė nėra linkusi derinti bendravimo laiko. Matymosi su vaiku laiką ieškovas priverstas derinti su atsakovės atstove. Atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo taip pat patvirtina, kad atsakovė nesutinka geranoriškai spręsti dėl bendravimo tvarkos. Konfliktiniai santykiai yra susiklostę ir su atsakovės motina, todėl skundžiama nutartimi nustatytas bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje niekada nebus vykdomas (CK 3.3 str., 3.65 str., 3.161 str., 3.170 str., 3.175 str.).
Atsiliepimas
13. Atsakovė J. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo D. G. atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Byloje esantys mažamečio J. G. ligos istorijos išrašai patvirtina, kad kūdikiui taikomas natūralus maitinimas. Motinos pieno pakeitimas vien pieno mišiniu gali sukelti itin neigiamas pasekmes kūdikio sveikatai, nes netinkamai parinktas pieno mišinys gali sutrikdyti kūdikio virškinimo sistemą. Kūdikis turi būti maitinamas pagal poreikį, o ne apelianto nurodytais laikotarpiais. Kūdikis bus primaitinamas, tačiau šis procesas vyks palaipsniui, siekiant išvengti nepageidaujamų alerginių reakcijų.
13.2. Ieškovas paskutinį kartą su vaiku matėsi, kai vaikui nebuvo dviejų mėnesių, todėl ieškovo reikalavimas kasdien paimti penkių mėnesių kūdikį iš jam įprastos aplinkos, atskirti nuo žmonių, prie kurių jis yra prisirišęs, neabejotinai sukels J. G. didelius emocinius išgyvenimus ir didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
13.3. Skundžiama nutartimi ieškovui yra leista laiką su vaiku leisti ne tik vaiko gyvenamojoje vietoje, bet ir gryname ore šalia namų. Atsakovė kartu su vaiku lanko mankštas, ketina pradėti lankyti vaikų baseiną ir kūdikių mokyklėles, tačiau tai yra specialiai kūdikiams pritaikytos vietos, kuriose yra visapusiškai užtikrintas vaikų saugumas bei rizika sveikatai yra minimali.
13.4. Vien tai, kad ieškovas yra įsigijęs vaiko lovytę ar vežimėlį neįrodo, jog ieškovas galėtų suteikti kūdikiui būtiną priežiūrą. Nuotraukos iš socialinių tinklų patvirtina, kad ieškovas, būdamas vaiko priežiūros atostogose, laiką leidžia kartu su draugais vakarėliuose, vartodamas alkoholį.
13.5. Nors ieškovas nori matytis su vaiku kiekvieną dieną, tačiau per 20 dienų nuo skundžiamos nutarties priėmimo nei karto neišreiškė noro pasinaudoti jam teismo suteikta teise pasimatyti su vaiku. Toks ieškovo elgesys akivaizdžiai parodo jo abejingumą vaiko atžvilgiu. Bendravimas su vaiku nutrūko ieškovo iniciatyva, kadangi jam niekas niekada netrukdė bendrauti su vaiku (CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną ieškovo bendravimo tvarką su mažamečiu vaiku, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.).
17. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
18. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 8 p. teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
19. Pagal CK 3.161 str. nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams.
20. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
21. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).
22. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo D. G. prašymą, nustatė jam teisę su vaiku J. G. bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje 4 kartus per savaitę po 2 valandas per dieną, atitinkamos dienos laikotarpiu nuo 10 val. iki 19 val. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad konkretų bendravimo laiką ieškovas D. G. prieš 1 dieną turi suderinti su vaiko motina J. P. Teismas pažymėjo, kad tėvui turi būti sudaryta galimybė netrukdomai asmeniškai bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje ar šalia namų. Šalims susitarus, atsakovo susitikimų vieta ir dažnumas gali būti pakeistas.
25. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, prašydamas nustatyti laikinąją ieškovo ir nepilnamečio vaiko J. G. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrautų su sūnumi J. G. kiekvieną dieną po 3 valandas neutralioje aplinkoje, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą.
26. Apeliacines instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamojoje nutartyje nustatytą tėvo ir sūnaus, kuris yra penkerių mėnesių kūdikis, laikiną bendravimo tvarką ir ieškovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką ir remdamasis tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, pirmosios instancijos teismas nustatė optimalią ieškovo su vaiku bendravimo tvarką, kurios keisti iš esmės nėra jokio objektyvaus pagrindo.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo ir jo mažamečio sūnaus bendravimo tvarką darbo dienomis, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo leisti jam bendrauti su mažamečiu sūnumi kiekvieną dieną po 3 valandas neutralioje aplinkoje, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į sūnaus gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikas gimė (duomenys neskelbtini), t. y. jis dar yra kūdikis. Šalių vaikas iš esmės nuo pat gimimo (po gimdymo šalys trumpą laiką gyveno kartu ieškovo bute) gyvena su atsakove jos tėvams priklausančiame name, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, motina tinkamai užtikrina sūnaus teisę ir interesus augti jaukioje, saugioje, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Byloje esantys šalių vaiko mediciniai išrašai patvirtina, kad šalių vaikas yra maitinamas motinos pienu pagal poreikį.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis ir po skundžiamos nutarties, kuri yra skubaus vykdymo, priėmimo išreiškė norą pasimatyti su vaiku. Akivaizdu, kad vaiko ir tėvo socialinis ir emocinis ryšys nėra susiformavęs, todėl tėvo bendravimas su vaiku kiekvieną dieną, nedalyvaujant atsakovei, kaip vaiko motinai, vaikui neįprastoje aplinkoje, sukeltų vaikui, kuris yra kūdikis, neigiamus emocinius išgyvenimus ir sutrikdytų dienos režimą (miego, maitinimosi).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo leidimas bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje nereiškia, kad ieškovui ir šalių vaikui negalima bendrauti lauke, esant palankioms oro sąlygoms. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, šalims susitarus, leido tėvo ir vaiko susitikimų vietą ir dažnumą pakeisti. Vadinasi, šalims susitarus, tėvas su vaiku gali bendrauti ne tik vaiko gyvenamojoje vietoje, bet ir kitose vietose, kurios nekelia rizikos vaiko sveikatai.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl ieškovo bendravimo su vaiku trukmės, turi būti įvertinta, jog ieškovas su vaiku nebendravo ilgą laikotarpį, jų socialiniai ryšiai nėra susiformavę, todėl vaiko ir tėvo bendravimui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bendravimo trukmė būtų nuosekliai didinama. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes atsižvelgė, leisdamas ieškovui su vaiku bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje 4 kartus per savaitę po 2 valandas per dieną, atitinkamos dienos laikotarpiu nuo 10 val. iki 19 val. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad nustatytas 9 valandų laikotarpis per dieną, kurio metu ieškovas turi teisę 2 valandas leisti kartu su nepilnamečiu vaiku jo gyvenamojoje vietoje, yra nekonkretus ir apsunkintų antstoliui fiksuoti bendravimo tvarkos pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje iš viso nėra nurodytos valandos, kuriomis jis pageidautų matytis su vaiku, todėl tokia nekonkreti bendravimo tvarka negalėtų būti nustatoma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad konkretų bendravimo laiką ieškovas prieš 1 dieną turi suderinti su vaiko motina J. P., jam turi būti sudaryta galimybė netrukdomai asmeniškai bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje ar šalia namų, šalims susitarus, atsakovo susitikimų vieta ir dažnumas gali būti pakeistas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo sąlygos sudaro apeliantui visas galimybes tiek susitikti su vaiku, tiek imtis veiksmų, siekiant užfiksuoti laikinai nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo sąlygas.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir pateiktos nuotraukos patvirtina šalių konfliktiškus santykius, kurių buvimas savaime nesudaro pagrindo nustatyti maksimalią bendravimo tvarką. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo patvirtinta laikina bendravimo galioja daugiau nei mėnesį, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kad apeliantas bendravo ar bandė bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis vaiko interesais, siekiant jo netraumuoti, nesukelti sveikatos problemų, yra tikslinga palikti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nes nuolatinė vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka bus nustatyta tik teismui iš esmės išnagrinėjus bylą.
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė grėsmės, jog, esant galiojančioms ir nepritaikius jo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimas gali būti neįvykdomas, ar, kad gali nukentėti šalių vaiko interesai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.3 str., 3.65 str., 3.156 str., 3.161 str., 3.170 str. 3 d., 3.175 str.; CPK 144–152 str., 178 str., 338 str.)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą.