- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-04-24
- Bylos Nr.
- e1-441-972/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- J. Z.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas (nurodomi paskutiniai teistumai): 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų arešto bausme, 2019 m. lapkričio 8 d. paleistas atlikęs arešto bausmę; 2) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme; 3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, 2020 m. rugsėjo 18 d. arešto bausmę atlikęs, 2020 m. gruodžio 22 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Z. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą: jis 2022 m. lapkričio 2 d., apie 24.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį delnu J. N. į kairę veido pusę, o šiai nukritus ant grindų, vieną kartą spyrė į dešinį šoną, tuo padarydamas jai IX, X šonkaulių priekinių galų lūžius dešinėje, taip sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, J. Z. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui: jis 2022 m. lapkričio 12 d., apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ištempė iš lovos J. N., šiai nukritus ant grindų, užsėdo ant jos ir tyčia sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiu jai į galvą bei į rankas, taip sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad J. N. buvo jo sugyventinė, jie kartu gyveno apie 7 metus. Pradžioje gyveno J. bute, po to pablogėjo jo mamos sveikata, tad nutarė su J. gyventi pas jo mamą bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jo dukrai, tačiau dukra šiame bute negyvena. Mamai mirus, su J. dviese toliau gyveno jo dukros bute, šiame bute jis gyvena iki šiol. J. paskutiniu metu pradėjo jam priekaištauti, jog jis susirado kitą moterį, kad yra jai neištikimas, pradėjo sakyti tos moters vardą, telefono numerį, klausinėti apie ją. Jis jokios kitos moters neturi ir nesupranta, kodėl J. prisigalvojo apie kitą moterį. Jis jai sakė, kad neturi kitos moters, kad jai yra ištikimas, tačiau ji vis jam priekaištavo, sakydama, kad jis meluoja. Tarp jų prasidėjo dažni žodiniai konfliktai, ir jis J. pasakė, kad jei jis jai yra toks blogas, tai tegul palieka jį, kad gali nebegyventi su juo. Kažkur prieš pusę metų J. susirinko visus savo daiktus iš jo buto ir išsikraustė į savo namus. Tačiau ji vėl pradėjo vaikščioti į jo namus. Ji ateina pas jį, pabūna kažkurį laiką, tai kelias dienas, tai savaitę laiko, po to pareiškia, kad eis pas save į namus, kad jai reikia persirengti, išeina iš jo namų ir kelias dienas nesirodo. Ką ji daro, kur ji būna, jis nežino. Po to vėl grįžta pas jį, vėl kažkokį laiką pagyvena ir vėl išeina kelioms dienoms iš jo namų. Ir taip tęsiasi jau pusę metų. Jie tai kartu gyvena, tai atskirai. Jis mano, kad jie dar vis yra sugyventiniai, nors J. gyvena pas jį ne visomis dienomis. Jei jis dabar neklysta, lyg tai spalio 28 d. (penktadienį) J. vėl atėjo pas jį ir pasiliko iki 2022 m. lapkričio 2 d., tą dieną jie su J. nutarė išgerti degtinės. Abu kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgėrė du butelius po 0,5 l talpos degtinės. Jis nuėjo miegoti, prabudo apie 22 val., J. namuose nebuvo. Kažkur apie 23 val. J.grįžo namo. Jis pradėjo jos klausinėti, kur ji buvo. J. sakė, kad buvo išvažiavusi į savo namus. Tarp jų vėl prasidėjo žodinis konfliktas, jie stovėjo vienas priešais kitą, ir jis nesusivaldęs sudavė jai vieną smūgį kairės rankos delnu į veidą, J. nukrito ant grindų. Tada jis jai vieną kartą spyrė į dešinįjį šoną. D. J. nemušė. Galimai spirdamas jai sulaužė šonkaulį. Greitosios pagalbos nekvietė, nes nemanė, kad jis jai sulaužė šonkaulį. Tai galėjo būti apie 24 val. Tą naktį J. namo nevažiavo, liko pas jį. Vėliau J. buvo grįžusi pas save į namus, paskui vėl pas jį atvažiavo. Jis negali pasakyti, kiek ji dienų pabūna pas jį, o kiek pas save.
Kas įvyko 2022 m. lapkričio 12 d., gerai nepamena. Kiek laiko tuo metu J. buvo jo namuose, nepamena. Pamena, kad su J. kelias dienas vartojo alkoholį, barėsi, kad ji vis laksto į savo namus, ji jam nuolat priekaištauja dėl kažkokios išsigalvotos moters. 2022 m. lapkričio 12 d. jis nuėjo į alaus barą, ten gėrė alų. Išėjęs iš baro į lauką parūkyti pamatė J., išeinančią iš parduotuvės. Po kažkurio laiko jis grįžo namo ir pamatė, kad J. yra girta, ant stalo stovi degtinės butelis. Tai buvo apie 15 val. Jie vėl pradėjo bartis. Tačiau jis nepamena, jog būtų mušęs J., kad jai kumščiais būtų sudavęs smūgius į galvą. To momento nepamena ir pasakyti, kad taip buvo ar nebuvo, negali. Galėjo būti, kad jis konflikto metu jai sudavė smūgius į galvą, neatmeta tokios galimybės, tačiau galėjo būti, kad ir nesudavė, o J. prisigalvojo. J. nuolat visko prisigalvoja, pvz., kad jis turi meilužę, nors iš tikrųjų taip nėra. Tačiau jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis labai gailisi, jog 2022 m. lapkričio 2 d. ir 2022 m. lapkričio 12 d. smurtavo prieš J. N., supranta, jog dėl tokių jo veiksmų J. patyrė fizinį skausmą bei sužalojimus. Pažada, kad daugiau tai nepasikartos. Pasižada atlyginti padarytą žalą. Sutinka, jog byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme ir jos dydžiu.
Nukentėjusioji J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog J. Z. yra jos buvęs sugyventinis, jie kartu gyveno ilgiau nei 8 metus, vedė bendrą ūkį, bendrai pirko maistą, taip pat bendrai mokėjo buto mokesčius, kartu taupė pinigus. Pradžioje jie gyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , o kai susirgo J. mama, išsikraustė gyventi pas jį. Mamai mirus, liko gyventi J. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jie gyveno dviese, bendrų vaikų nėra. Kai J. yra blaivus, jų santykiai yra geri, tačiau kai jis išgeria, prasideda žodiniai konfliktai, jis pradeda šaukti ant jos, keiktis, grasinti, jog užmuš, o taip pat pradeda ją mušti. Buvo parašyti pareiškimai į policiją dėl jos sumušimo, tačiau dažniausiai ji į policiją nesikreipdavo. Ji J. labai mylėjo ir viską jam atleisdavo, nenorėdavo, kad jį „pasodintų“. Tačiau nuo 2022 metų ji pradėjo įtarti, jog J. turi kitą moterį, bet J. viską neigdavo, meluodavo, kad kitos moters nėra. Ji matė, kad jis labai pasikeitė, vieną kartą net jį užtiko bute su kita moterimi. Jai pradedant apie tai kalbėti, J. pradeda šaukti ir vadinti ją necenzūriniais žodžiais, kad ji visko prisigalvoja. Jai pabodo, kad jis ją muša, ji nuolat būna su kraujosruvomis tiek ant veido, tiek ant kūno, be to, ji matė ir suprato, kad J. turi kitą moterį, todėl susirinko visus savo daiktus ir grįžo į savo namus. Tai buvo 2022 m. kovo mėn. Nuo to laiko jie gyveno atskirai ir jokio bendro ūkio nevedė. J. pradėjo jai skambinti ir prašyti grįžti namo. Ji jį labai mylėjo, todėl grįžo atgal pas J. Tačiau savo asmeninių daiktų pas jį nenusinešė. J, kai yra blaivus, elgiasi normaliai, būna, kad pradeda šaukti, bet nemuša, o girtas J. tampa agresyvus. Todėl grįžusi pas J., pagyvendavo pas jį apie savaitę ar dvi savaites ir grįždavo namo. Grįždavo dėl to, kad jai reikėdavo persirengti arba jis vėl būdavo girtas, ir ji bijojo, kad jis jos nesumuštų. Kažkiek laiko pabuvusi savo namuose, ji vėl grįždavo pas jį į namus. Taip ji ir vaikščiodavo nuo 2022 m. kovo mėn. Kol gyvendavo pas J., ji nupirkdavo maisto, tik nemokėdavo mokesčių už butą. Tačiau dabar nusprendė su juo nebegyventi. 2022 m. lapkričio 2 d. kartu su J. nutarė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgerti degtinės. Ji jau kelias dienas gyveno pas jį namie. Gėrė degtinę su sultimis. Ji išgėrė nedaug, o J. išgėrė nemažai. Ji žino, koks gali būti J. išgėręs, todėl nutarė važiuoti namo ir išvažiavo. Tačiau vakare nutarė grįžti pas J., norėjo pažiūrėti, ar jis neparsivedė kitos moters. Grįžo apie 23 val., o gal ir vėliau. J. buvo namie vienas. Jie kartu parūkė ir vėl susipyko, pykosi dėl jo neištikimybės. J. įsiuto, šaukė, kad ji viską išsigalvoja, ir delnu jai sudavė per kairiąją veido pusę, vėliau jai pamėlo kairioji akis. Ji nukrito ant grindų, ir J. jai spyrė į dešinį šoną. Smūgis buvo stiprus, tačiau ji policijos nekvietė, nes galvojo, kad skausmas praeis, negalvojo, kad lūžo šonkaulis. Tą naktį ji išvažiavo namo, tačiau po kelių dienų ji vėl grįžo pas J., nes jį mylėjo ir norėjo su juo gyventi. 2022 m. lapkričio 11 d. kartu su J. išgėrė degtinės. 2022 m. lapkričio 12 d. (šeštadienį) J. išėjo į darbą. Ji atsikėlė, o vėliau nuėjo į parduotuvę, nupirko sidro, galvojo, kad kai grįš J., kartu išgers, pavalgys. Grįžus namo iš parduotuvės, jai paskambino J., sakydamas „tai iš parduotuvės grįžai“. Ji suprato, kad jis turbūt yra pas kitą moterį ir ją mato. Kažkur po pusvalandžio, tai buvo gal apie 15.30 val., namo grįžo J.. Jis buvo girtas ir piktas. Ji jam pradėjo sakyti, kad jis buvo pas kitą moterį. J. pradėjo šaukti ant jos, miegamajame nuo spintelės numetė jos kvepalus, priėjo prie jos, ji tuo metu gulėjo lovoje, išvertė ją iš lovos, ji nukrito ant grindų. Jai gulint ant grindų, J. užsėdo ant jos ir pradėjo ją mušti kumščiais per galvą. Ji rankomis dengėsi veidą, tad smūgiai kliuvo ir į galvą, ir į rankas, jų buvo ne mažiau kaip 10. Ji išsilaisvino iš J. ir išbėgo iš namų. Kaip išėjo iš namų, nepamena, pamena, kad paliko buto raktą ir išėjo. Į policiją nesikreipė, nes nenorėjo. Kadangi jai vis skaudėjo dešinį šoną, darėsi sunku kvėpuoti, ji kreipėsi į šeimos gydytoją, po to ji buvo išvežta į ligoninę. Ligoninėje nustatė šonkaulio lūžį, plaučiuose aptiko oro ir skysčio. Tai nutiko po 2022 m. lapkričio 2 d. suduoto smūgio. Dėl 2022 m. lapkričio 12 d. sumušimo ji patyrė fizinį skausmą. Pas J. į namus negrįžo, nors jis jai ir skambino. Nuo 2022 m. lapkričio 12 d. ji pas J. daugiau į namus nevažiavo, su juo susitikusi nebuvo. Jai padaryta tiek fizinė, tiek moralinė žala, tačiau civilinio ieškinio ji J. nereiškia.
Iš 2022 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 16 d. 19.33 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kad 2022 m. lapkričio 16 d., apie 18.39 val. greitoji medicinos pagalba atvežė J. N., gim. (duomenys neskelbtini), moteris paaiškino, jog buvo sumušta savo sugyventinio 2022 m. lapkričio 12 d. Diagnozė: dešinės pusės X šonkaulio lūžis, trauminis pneumotoraksas, pacientė paguldyta į ligoninės chirurgijos skyrių. Susisiekus telefonu su J. N., ji nurodė, kad maždaug prieš dvi savaites ji namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo stipriai sumušta sugyventinio J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuo to laiko pradėjo skaudėti pilvo sritis, šonkauliai. 2022 m. lapkričio 12 d., apie 15.30 val. minėtu adresu ją vėl būdamas girtas sumušė sugyventinis J. Z.. Kadangi skausmas nemažėjo, ji kreipėsi į gydytojus ir dėl esamos diagnozės dabar yra paguldyta ligoninėje. Šiuo metu jos sveikatos būklė sunki, ji negali būti apklausiama. Taip pat J. N. nurodė, kad dėl minėtų sugyventinio sumušimų į policiją nesikreipė. Peržiūrėjus PRĮĮ sistemą, nustatyta, kad anksčiau dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1390/2022 (03) konstatuota, kad J. N. nustatyti IX, X šonkaulių priekinių galų lūžiai dešinėje, oras dešinėje krūtinplėvės ertmėje, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), tai kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. J. N. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis J. Z. 2022 m. lapkričio 2 d., apie 24.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas nesunkiai sužalojo J. N.. Jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Teismas taip pat pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis J. Z. 2022 m. lapkričio 12 d., apie 15.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas sukėlė fizinį skausmą J. N.. Jo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis abiem atvejais suvokė, kad smurtauja prieš kitą asmenį, kad tokiais veiksmais jį žaloja, sukelia jam fizinį skausmą, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptus į kito žmogaus sveikatą, byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai, kaltinamasis jų nėra atlyginęs. Kaltinamasis anksčiau teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs, yra darbingo amžiaus, nedirba. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos BK 138 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos arešto bausmės (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta tvarka. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Z. skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą. Prie ieškinio pateikti priedai patvirtina, jog nukentėjusiosios J. N. gydymo dėl J. Z. padaryto sužalojimo išlaidos sudaro 771,37 Eur. Kaltinamasis J. Z. civilinį ieškinį pripažino, ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo J. Z. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 771,37 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 143,92 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiajai J. N. išmokėtos ligos išmokos už laikino nedarbingumo laikotarpį, atlyginimo. Ieškinio reikalavimas taipogi yra pagrįstas, įrodytas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo J. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteistina 143,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 70 parų.
J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 50 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrintą bausmę J. Z. paskirti areštą 90 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Z. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Bausmę vykdyti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, J. Z. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).
Išaiškinti J. Z., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą.
Nuteistasis arešto bausme dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo J. Z. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteisti 771,37 Eur turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo J. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteisti 143,92 Eur turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.