Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-2687-535/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-10
Bylos Nr.: I3-2687-535/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00853-2021-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
Pareiškėjas: R. S. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Trečiasis asmuo: Lietuvos transporto saugos administracija
Advokatai: Mantas Mikalopas

Administracinė byla Nr. I3-2687-535/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00853-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjui R. S. S.,atsakovo atstovei Dianai Leitaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovams advokatui Mantui Mikalopui, Daivai Vilkelytei, Geniui Lukošiui, Gintarei Rastenei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. S. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – VDI) 2021-03-12 sprendimą Nr. SD-01-4703 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos prašymo suteikti sutikimą pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas“.

Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija) kreipėsi į VDI su 2021-02-24 raštu Nr. 15B-2136 „Dėl sutikimo pakeisti būtinąsias darbo sąlygas suteikimo“ pakeisti Administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąją darbo sąlygą – darbo funkcijų atlikimo vietą. VDI 2021-03-12 sprendimu Nr. SD-01-4703 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos prašymo suteikti sutikimą pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas“ nusprendė „suteikti sutikimą pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas“, pažymėjo, kad sprendimas priimtas VDI 2021-03-12 išvados Nr. 1VD-71 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos prašymo suteikti sutikimą pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas“ pagrindu.

Pareiškėjos nurodo, kad su VDI 2021-03-12 sprendime Nr. SD-01-4703 ir išvadoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, nesutinka, laiko juos nepagrįstais.

Pareiškėjas teigia, kad darbdavio nenoras ir atsisakymas pasirašyti tarp jo ir darbo tarybos susitarimą, kuris darbo tarybos pateiktas dar 2018 metais, Darbo kodekso (toliau – DK) 205 straipsnio 1 dalyje nustatytos darbdaviui pareigos, kasmet nuo 2018 metų imtinai teikti atitinkamą informaciją nevykdymas, struktūriniams pokyčiams pritarimo metu Pirmininko išlygos nurodymas, kad nebūtų atleistas nei vienas darbuotojas, nuolatinis darbdaviui rekomendacijų ir pasiūlymų teikimas, siekiant gerinti Administracijos darbuotojų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Pirmininkui būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimas yra susijęs su jo atstovavimu darbuotojams veikla ir priklausymu darbo tarybai bei aktyviais veiksmais. VDI išvadoje ar sprendime šių ir kitų aplinkybių, paminėtų Pirmininko 2021-02-27 rašte „Dėl nuomonės pateikimo“ su priedais, pateiktame VDI netyrė ir nevertino. Išvadoje surašytas vertinimas yra neobjektyvus ir neteisėtas, nes remtasi tik darbdavio pateiktais faktais, nevertinta Pirmininko tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, kuri laikoma susidorojimu ir todėl prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai.

Pareiškėjas nurodo, kad iš išvadoje pateiktų argumentų matyti, kad VDI, duodamas sutikimą pakeisti Pirmininko būtinąsias darbo sąlygas, nevertino ar darbdavio siekis pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas nėra susijęs su Pirmininko vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, Pirmininko nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos. Vadovaujantis Administracijos pateiktais argumentais, kurie nurodyti išvadoje, matyti, kad sutikimo pakeisti Pirmininko būtinąsias darbo sąlygas prašoma, remiantis aplinkybe, susijusia išskirtinai tik su efektyvesniu Administracijos valdymu ir racionaliu lėšų naudojimu, nurodant pagrindinį argumentą – nuo 2021 metų sausio mėnesio ženkliai pabrangusią Klaipėdos patalpų nuomą. Įvertinus viešai prieinamus duomenis, kad Klaipėdoje dirba apie 60 Administracijos darbuotojų, o keičiama darbo funkcijų atlikimo vieta iš Klaipėdos į Vilnių tik Pirmininkui, taip sudarant nelygias teises su kitais Klaipėdoje dirbančiais darbuotojais, akivaizdu, kad tai ne siekis sutaupyti Administracijos lėšas, o fiktyvus atliekamų funkcijų optimizavimas, kuriuo norima pabloginti tik Pirmininko būtinąsias darbo sutarties sąlygas ir jį diskriminuoti, kas laikoma susidorojimu.

Pareiškėjas teigia, kad Pirmininko darbo funkcijų atlikimo vietą pakeitus iš Klaipėdos į Vilnių, akivaizdžiai pablogėtų jo būtinosios darbo sutarties sąlygos, palyginus su ankstesnėmis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, nes jo gyvenamoji vieta yra Palangos mieste ir kiekvieną dieną vykti į naują darbo vietą Vilniuje arba keisti gyvenamą vietą, būtų finansiškai nenaudinga (bet koks asmuo, gaunantis analogiškas darbo pajamas ir gyvenantis Palangoje būtų priverstas atsisakyti dirbti naujoje darbo vietoje), todėl akivaizdu, kad toks Pirmininko darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimas yra darbdavio noras vėliau atleisti jį iš darbo darbdavio iniciatyva. Šį faktą patvirtina ir Administracijos direktoriaus 2021-03-15 pranešimas Nr. 11B-1051 „Apie darbo vietos pakeitimą“, kuriame nurodyta, kad „Nesutikus dirbti nurodytoje darbo vietoje, 2021 m. balandžio 15 d. Jūsų pareigybė bus panaikinta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 9 punktu Jūs būsite atleistas“. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas yra fiktyvus, nes iš tikrųjų siekiama Pirmininką atleisti iš darbo.

Pareiškėjas nurodo, kad pateikti darbuotojui, kaip silpnesnei šaliai lyginant su darbdaviu, neginčitinų įrodymų, kad būtinųjų darbo sąlygų pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla yra ypač sunku arba neįmanoma, todėl teisės aktų leidėjas, DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatose, įtvirtino pareigą būtent darbdaviui pateikti duomenis, iš kurių galima būtų vertinti, kad būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra galimai susijęs su Pirmininko atstovavimu darbuotojams veikla ir darbuotojo nediskriminuoja, t. y. nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės pirmininko diskriminacijos. Įvertinus šiame punkte paminėtas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad išvadoje esanti frazė „Argumentų, kad Darbuotojui planuojama keisti darbo sąlygas būtent dėl veiklos darbo taryboje, ar sąlygų keitimas susijęs su darbuotojų atstovavimo Darbo taryboje, nei darbuotojas, nei Darbo taryba nepateikė“ yra teisės aktuose nustatytos įrodinėjimo pareigos neteisėtas perkėlimas kitam subjektui. todėl toks VDI argumentas negali būti pagrindas išduodant sutikimą pabloginti Pirmininko būtinąsias darbo sutarties sąlygas bei gali būti pripažintas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Pareiškėjas skunde pateikia nekilnojamo turto nuomos palyginamasis kainas, taip pat aptaria Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo galimus variantus pasibaigus karantinui ir su tuo susijusias kelionių į Vilnių ir darbo vietos steigimą Vilniuje aplinkybes.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad VDI teiginiai, kad „keičiamos ne tik Darbuotojo, bet ir kitų Administracijos darbuotojų darbo vietos, todėl Darbuotojas negali būti dirbtinai privilegijuojamas kitų darbuotojų atžvilgiu“ akivaizdžiai parodo, kad VDI nusprendė suteikti sutikimą pakeisti Administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas remiantis argumentais, prieštaraujančiais galiojantiems teisės aktams, nes vadovaujantis DK 168 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, tik darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims valstybė įstatymu suteikė papildomas garantijas ir apsaugą nuo diskriminacijos, atsižvelgiant į užprogramuotą santykio tarp darbdavio ir darbuotojų atstovo priešiškumo pobūdį ab initio (iš pradžių), todėl įstatymu nustatytos Pirmininko atitinkamos privilegijos, negali būti pagrindas, siekiant išduoti sutikimą pabloginti Pirmininko būtinąsias darbo sutarties sąlygas.

Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei J. V. nuo 2021-10-30 priskirtos naujos darbo funkcijos – administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimas, o jos darbo funkcijų atlikimo vieta yra Klaipėda, J. Janonio g. 24, patvirtina tai, kad Administracija naikina administracinių bylų nagrinėjimo funkcijas Klaipėdoje fiktyviai, dirbtinai ir laikinai, siekdama atleisti Pirmininką, o administracinių bylų nagrinėjimo funkcijas vėl atnaujinti Klaipėdoje. Išvadoje nurodytos aplinkybės, kad minėta specialistė negalėtų atlikti tokių funkcijų yra nereikšmingos, nes prieigas prie Administracinio nusižengimo registro galima suteikti bet kuriuo momentu, ir teisės aktai nenustato privalomo teisinio išsilavinimo administracines bylas nagrinėjančiam asmeniui. Tai patvirtina aplinkybė, kad dalis Administracijos darbuotojų (inspektoriai, skyrių viršininkai ir kt.), neturinčių teisinio išsilavinimo, šiuo metu yra įgalioti nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir jas nagrinėja.

Pareiškėjas nurodo, kad išanalizavus Išvados turinį, kurio pagrindu priimtas sprendimas, akivaizdžiai matyti, kad jame tik perrašyti Prašymas, 2021-02-27 Pirmininko raštas „Dėl nuomonės pateikimo“ ir Administracijos raštu pateikti argumentai į 2021-02-27 Pirmininko raštą „Dėl nuomonės pateikimo“, nevertinant Sprendimo priėmimui būtinosios sąlygos – ar yra darbdavio pagrindas, siekiant akivaizdžiai pabloginti Pirmininkui būtinąsias darbo sutarties sąlygas ir panaikinti įstatymu numatytas garantijas, todėl VDI 2021-03-12 sprendimas Nr. SD-01-4703 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos prašymo suteikti sutikimą pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas“, kuris priimtas Išvados pagrindu, turi būti pripažintas neteisėtu.

Pareiškėjas teigia, kad darbdavys nepateikė duomenų, jog Pirmininko būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, kaip nustatyta DK 168 straipsnio 3 dalyje, todėl Lietuvos VDI sprendimas, kuriame nuspręsta „suteikti sutikimą pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas“, prieštarauja teisminei praktikai, priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas (1 t., b. l. 28-33).

Atsiliepimas

Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad VDI teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

Atsakovas aptaria Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teigia, kad priimdamas sprendimą, VDI teritorinis skyrius turi vertinti tik tai, ar darbdavio siekis atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį nėra susijęs su jo veikla atstovaujant darbuotojus. Tuo tarpu išsamus darbdavio prašyme išdėstytų aplinkybių, susijusių su darbuotojo atleidimu / darbo sąlygų keitimu, vertinimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

Pažymi, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas, priimdamas 2021-03-12 sprendimą Nr. SD-1-4703, išsamiai įvertino visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas pavedimu sudarė darbo grupę (toliau - Darbo grupė) ištirti 2021-02-25Administracijos prašymą suteikti sutikimą pakeisti Administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas. Sudaryta Darbo grupė 2021-03-12 VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjui pateikė išsamią, pagrįstą ir motyvuotą išvadą dėl Administracijos prašymo suteikti sutikimą pakeisti pareiškėjo būtinąsias darbo sąlygas Nr. 1VD-71. Iš Darbo grupės išvados matyti, kad Darbo grupė išsamiai ir motyvuotai išnagrinėjo tiek Administracijos prašymą, tiek pareiškėjo, tiek Administracijos atsiliepimą į pareiškėjo argumentus bei pateiktus dokumentus VDI kompetencijos ribose ir DK 168 straipsnio 3 dalyje bei teismų praktikoje nustatytoje apimtyje.

Atsakovas pažymi, kad VDI išnagrinėjo aplinkybes tik toje apimtyje, kad nustatytų, ar pareiškėjo darbo sąlygų keitimas nėra susijęs su pareiškėjo naryste ar veikla Darbo taryboje, pareiškėjo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos. Darbo grupė išvadoje motyvuotai pažymėjo, kad įvertinusi visus pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir atsižvelgdama į jau suformuotą teismų praktiką, spręsdama klausimą dėl sutikimo / nesutikimo pakeisti pareiškėjo būtinąsias darbo sąlygas įvertino būtinųjų darbo sąlygų keitimą, tik tuo aspektu, ar tai nėra susiję su pareiškėjo naryste Darbo taryboje, nediskriminuoja dėl pareiškėjo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės Darbo taryboje. Darbo grupė, nagrinėdama Administracijos prašymą, esminį dėmesį skyrė būtent išsiaiškinti, ar pareiškėjo būtinosios darbo sąlygos nėra keičiamos dėl jo buvimo Darbo tarybos valdymo organo nariu. Darbo grupė pagrįstai vertino, ar Administracijos prašyme nurodytos pareiškėjo darbo sąlygų keitimo priežastys (Administracijos valdymo tobulinimas, valdymo išlaidų mažinimas, racionalus išteklių paskirstymas ir veiklos efektyvumo gerinimas, dėl kurių buvo atlikti struktūriniai pokyčiai, kuriems pritarė ir Darbo taryba, nuotolinio bylų nagrinėjimo proceso įdiegimas), nėra susijusios su pareiškėjo dalyvavimu darbo tarybos veikloje.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie tai, kad darbo sąlygų keitimas yra susijęs su jo aktyviais veiksmais atstovaujant darbuotojus, kad darbo sąlygų keitimas yra susijęs su jo atstovavimu darbuotojams yra deklaratyvūs ir nurodyti nepateikiant įrodymų ir negali būti pagrindu pripažinti, kad darbo sąlygų keitimas yra kaip nors susijęs su jo veikla Darbo taryboje. Pareiškėjas, nurodydamas, kad jo darbo sąlygų keitimas yra susijęs su jo veikla atstovaujant darbuotojus, šiuos argumentus grindžia tik vidiniu įsitikinimu ir nuojauta, nepateikdamas argumentų ar įrodymų, kad dėl savo pažiūrų ir nuomonės yra diskriminuojamas ar kitaip yra pažeidžiamos jo, kaip darbuotojų atstovo, teisės.

Atsakovas pažymi, kad Darbo grupė išsamiai išnagrinėjo ir išvadoje pažymėjo, kad gavęs pareiškėjo nuomonę kreipėsi į Administraciją dėl atsiliepimo pateikimo į pareiškėjo nuomonę, siekdamas išsiaiškinti galimas pareiškėjo diskriminavimo aplinkybės. Administracija dar kartą bei išsamiau nurodė ir paaiškino pareiškėjo būtinųjų darbo sąlygų keitimo priežastis bei kodėl toks sprendimas buvo priimtas, t. y. Administracija yra priversta mažinti nuomojamo nekilnojamo turto plotą ir optimizuoti vykdomas funkcijas; Administracija įvertino darbuotojų atliekamas funkcijas ir patalpų išnaudojimo plotą bei nustatė, kad būtina efektyvinti valdymą, taupyti lėšas ir racionaliai paskirstyti išteklius; darbuotojams, kurie darbo funkcijas gali atlikti nuotoliniu būdu, bus suteikta galimybė po karantino atšaukimo ir toliau tęsti darbą nuotoliniu būdu, įskaitant ir pareiškėją; pažymėjo, kad bus atsisakyta dalies nekilnojamojo turto Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Atsakovas nurodo, kad tiek VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas, priimdamas 2021-03-12 sprendimą Nr. SD-1-4703, tiek VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo sudaryta Darbo grupė, tirdama Administracijos prašymą, įvertino visas faktines aplinkybes, šalių pateiktus dokumentus ir paaiškinimus ir nuomones VDI nustatytos kompetencijos ribose, VDI sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas tiek teisiniais tiek faktiniais argumentais, ir priimtas teisėtai ir pagrįstai, vertinant Administracijos nurodytus argumentus tuo aspektu, ar Administracijos išdėstyti darbo sąlygų keitimo argumentai nėra susiję su pareiškėjo veikla Darbo taryboje, bei ar pareiškėjo darbo sąlygų keitimas nėra vykdomas dėl darbuotojų atstovavimo veiklos. Argumentų ar informacijos ir/ ar tai įrodančių dokumentų apie tai, kad pareiškėjas aktyviai vykdė darbuotojų atstovo funkcijas, dalyvavo derybose su darbdaviu, ar kitaip atstovavo darbuotojus ir dėl tokių savo veiksmų yra keičiamos jo darbo sąlygos, nei pareiškėjas nei Darbo taryba nei Administracija nepateikė, todėl Darbo grupė padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo argumentai dėl galimo diskriminavimo grindžiami tik vidiniu įsitikinimu ir nuojauta, nepateikiant įrodymų jog jis diskriminuojamas ar kitaip yra pažeidžiamos jo kaip darbuotojų atstovo teisės ir dėl tokių Administracijos veiksmų kreipėsi į darbdavį ar informavo kitas kompetentingas institucijas. Nenurodžius pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad darbuotojas buvo diskriminuojamas tuo pagrindu, diskriminacijos faktas nekonstatuotinas. Darbo grupė išvadoje teisingai konstatavo, kad Administracijos siekis pakeisti pareiškėjo darbo sąlygas nėra susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla (1 t., b. l. 56-61).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Administracija nurodo, kad pareiškėjas siekia klaidinti teismą, nes pats nepateikęs į bylą nei vieno įrodymo apie galimą Administracijos nusistatymą jo atžvilgiu, pareiškėjas siekia užkrauti Administracijai nepakeliamą įrodinėjimo pareigą. Kartu tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja formuojamai teismų praktikai.

Paaiškina, kad Darbo tarybos nuostatų 40 straipsnyje numatyta, kad Administracijos direktorius dalyvauja darbo tarybos sušauktame administracijos darbuotojų susirinkime, aptariant svarbiausius darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus. Darbo taryba savo sprendimus teikia administracijos direktoriui susipažinti, o prieš savo posėdžius ar veiklas turi informuoti darbdavį, kuris turi teisę įsitraukti į svarstomus klausimus. Administracijos direktorius nėra gavęs nei vieno pasiūlymo dalyvauti darbo tarybos posėdyje, nėra buvęs supažindintas su darbo tarybos priimtais sprendimais ar protokolais. Per visą darbo tarybos kadencijos laikotarpį buvo gauti tik du pareiškėjo kreipimaisi, vienu iš jų buvo prašoma padidinti Teisės ir rizikų valdymo skyriaus darbuotojams (šiuo atveju - konkrečiai paties pareiškėjo) pareiginės algos koeficientus, nes patvirtintos naujos Vidaus tvarkos taisyklės padidino minėtų darbuotojų funkcijas ir atsakomybę (pasiūlymui nepritarta), kitu - iš naujo įvertinti valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, sąrašus ir perskirstyti viešąjį administravimą vykdančių asmenų darbo funkcijas valstybės tarnautojams. Šis prašymas buvo patenkintas. Pažymi, kad Administracija nuolat teikė derinti darbo tarybai visus vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus, kaip nustato teisės aktai, teikė privalomą informaciją (2019 m. teiktos derinti Vidaus tvarkos taisyklės (tikslinta pagal darbo tarybos pateiktas pastabas), 2020 m. - įsakymas dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir pateikimo, įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo, Dokumentų valdymo taisyklės, 2021 m. - Atlygio politika (pastabų ir pasiūlymų negauta), 2019 ir 2020 m. teikta informacija apie planuojamus struktūrinius pokyčius ir pan.). Pažymi, kad nebuvo atvejų, kai darbo taryba prieštarautų ir stabdytų Administracijos priimtus sprendimus, nė karto nebuvo pareikalauta pradėti konsultacijų.

Pareiškėjas kaltina Administraciją, kad ji nuo 2018 m. atsisako pasirašyti susitarimą su darbo taryba, tačiau tokios prievolės DK nenustato ir darbdavys neprivalo pasirašyti vienašališkai darbo tarybos pateikto susitarimo teksto, kuris galimai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Minimas susitarimo projektas darbo tarybos buvo pateiktas 2018 metais, tačiau nebuvo organizuoti darbo tarybos posėdžiai ir Administracijos vadovas nebuvo kviestas tartis dėl susitarimo pasirašymo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad darbo tarybai nebuvo teikiama informacija vadovaujantis DK 205 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei - ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Administracija pagal darbo tarybos reikalavimą nebūtų teikusi informacijos, todėl skunde dėstomi teiginiai vertintini kaip deklaratyvi pareiškėjui palanki pozicija.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nepateikia įrodymais ir motyvuotais teiginiais pagrįstų aplinkybių, kurios galėtų leisti daryti bent prielaidą apie Administracijos nusistatymą prieš darbo tarybą ar jos pirmininką - pareiškėją. Atvirkščiai, Administracijos teikiami duomenys patvirtina, kad Administracija darbo tarybą suvokia kaip darbuotojus atstovaujantį teisėtą organą ir laikosi teisės aktuose įtvirtintų pareigų, susijusių su darbo tarybos veikla.

Administracija pažymi, kad iki atsakovui priimant sprendimą suteikti sutikimą pakeisti pareiškėjo darbo sąlygas teikė atsakovui duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius, kad siekis keisti pareiškėjo darbo sąlygas yra nesusijęs su jo, kaip darbo tarybos pirmininko, pareigomis. Taigi atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi visa surinkta medžiaga bei priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą suteikti Administracijai sutikimą keisti pareiškėjo darbo sąlygas.

Administracija atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde ne kartą, be jokio pagrindimo akcentuoja esąs diskriminuojamas dėl darbo tarybos veiklos, nurodo, kad tokia jo veikla tęsiasi nuo 2018 m., tačiau jei iš tiesų pareiškėjas būtų toks „nepalankus“ darbdaviui, jo atleidimas galėjo būti inicijuotas daug anksčiau. Pažymėti, kad atsakovo nebuvo prašoma duoti sutikimą dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo, o tik prašyta duoti sutikimą dėl darbo sąlygų keitimo. Darbdavys, turėdamas tikslą atleisti pareiškėją, jau ankstesnių struktūrinių pakeitimų metu tą galėjo inicijuoti, tačiau laipsniškai vykdė pokyčius įstaigoje, atsisakydamas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo funkcijų Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose, siekė išanalizuoti pokyčių naudą ir tik tada imtis tolimesnių veiksmų optimizuojant funkcijas ir mažinant ženkliai išaugusias patalpų nuomos išlaidas bei atsisakyti bylų nagrinėjimo funkcijos ir Klaipėdos mieste.

Administracija pamini ir tą faktą, kad Administracijoje jau yra išrinkta nauja darbo taryba (naujai kadencijai) ir pareiškėjas nebėra į ją išrinktas, kas reiškia, jog jo įgaliojimai baigsis 2021-04-20.

Administracija paaiškina, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog atliekami pokyčiai susiję tik su juo. Pareiškėjo darbo sąlygų keitimas yra susijęs su efektyvesnio darbo organizavimo didinimu, poreikio taupyti nuomai skirtas lėšas bei administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo centralizavimu, t. y. nuo 2020 m. Administracijoje yra įdiegtas nuotolinis administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas, teismai taip pat administracinių nusižengimų bylas jau nagrinėja nuotoliniu būdu. Tokių bylų nagrinėjimas yra priskirtas būtent pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat yra pateikęs sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Dėl šių priežasčių ir siekio taupyti nuomai skirtas lėšas atsisakyta patalpų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui Klaipėdoje sprendžiant, kad esant poreikiui bylas nagrinėti dalyvaujant fiziniams asmenims, tokios bylos gali būti nagrinėjamos Vilniaus mieste esančiose patalpose. Pažymi ir tai, kad Vilniuje dirba tokias pačias funkcijas, kaip ir pareiškėjas, vykdanti darbuotoja, todėl pareiškėjui tikrai nereikėtų dėl kiekvienos ne per nuotolį, o fiziniu būdu, nagrinėjamos bylos vykti į Vilnių. Atvirkščiai, Administracija taiko bylų nagrinėjimo paskirstymą pagal savaites, kas reiškia, jog turint informaciją apie konkrečią pareiškėjui priskirtą savaitę nagrinėjamas bylas, pareiškėjas gali įsivertinti, ar tokios bylos bus nagrinėjamos fiziniu būdu ar nuotoliniu bei pagal tai organizuotis poreikį vykti į Vilnių.

Administracija taip pat paaiškina, kad būtent pareiškėjo darbo specifika (administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas) lemia tai, kad kiti Klaipėdos mieste dirbantys darbuotojai negali būti lyginami su pareiškėju, nes minėti darbuotojai nuolat teikia paslaugas esant fiziniam kontaktui, kai tuo tarpu pareiškėjas fiziškai dalyvauja bylų nagrinėjime tik išimtiniais atvejais. Kitaip tariant, pareiškėjas nepagrindžia tariamos diskriminacijos jo atžvilgiu fakto, nes savo situaciją lygina su skirtinga situacija (skirtingas darbo funkcijas ir darbo pobūdį turinčiais darbuotojais). Be to, pareiškėjui yra puikiai žinoma, kad nuo 2019 metų Administracijoje vyko tęstinis administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo centralizavimas, ko pasekmėje Panevėžio, Šiaulių ir Kauno miestuose net buvo mažinamas tokias bylas nagrinėjančių darbuotojų skaičius, o darbo taryba tokiems pokyčiams neprieštaravo. Taigi pareiškėjo bandymas klaidinti teismą lyginant save su visiškai kitą darbo funkciją atliekančiais darbuotojais laikytinas nesąžiningu būdu siekti sau palankios bylos baigties, nors 2020 m. analogiškiems struktūriniams pokyčiams visai neprieštaravo.

Administracija pabrėžia, kad veiklos pokyčiai liečia ne tik pareiškėją, bet ir kitų miestų darbuotojus, t. y. atlikti ir kiti pokyčiai (apie juos darbo taryba informuota 2021-02-19 raštu Nr. 15B-1952), dėl kurių atsisakyta dalies nekilnojamojo turto Panevėžyje ir Šiauliuose. Dėl to keturi Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus valstybės tarnautojai taip pat perkelti dirbti į kitą vietovę: iš Šiaulių (adresas Aerouosto g. 9, Šiauliai) į Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus patalpas adresu J. Biliūno g. 3, Panevėžys.

Pareiškėjas argumentuodamas tariamą nevienodą sąlygų darbuotojams sudarymą skunde mini Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausiąją specialistę J. V. ir jai priskirtas pareigas nagrinėti administracinių nusižengimų bylas. Pareiškėjas tokiu būdu elgiasi nesąžiningai ir siekia klaidinti teismą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo ir minimos kitos darbuotojos darbo funkcijos yra skirtingos. J. V., priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra priskirtas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas, ji net neturi Informatikos ir ryšių departamento suteiktos prieigos prie administracinių nusižengimų registro, nėra nagrinėjusi nei vienos administracinio nusižengimo bylos ar surašiusi administracinio nusižengimo protokolo. Kaip ir numatyta viešai skelbiamuose kontaktuose, pareiškėjas priklauso Administracinių nusižengimų bylų grupei, o jo minima specialistė J. V. – Skaidrumo užtikrinimo ir rizikų valdymo klausimų grupei. Pareiškėjo teiginiai tik dar kartą patvirtiną faktą, kad pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančią poziciją, siekdamas suklaidinti teismą ir pasiekti sau palankios bylos baigties ar vilkinti darbdavio sprendimų priėmimą.

Administracija atmeta pareiškėjo skunde dėstomus pasvarstymus apie darbo organizavimą nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas teismuose. Visų pirma, tai vėl tėra pareiškėjo pozicija, kuria kvestionuojamas darbdavio priimamų sprendimų tikslingumas ir naudingumas, o ne argumentai, susiję su tariamu nusistatymu prieš pareiškėją, kaip darbo tarybos pirmininką. Pareiškėjas skunde remiasi tik prielaidomis, kaip po karantino režimo pabaigos bus nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos teismuose. Administracija paaiškina, kad siekiant efektyvesnės veiklos nuo 2020 metų priimtas sprendimas Administracijos teisininkams nedalyvauti administracinių nusižengimų bylas nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebent toks procesinis sprendimas būtų nurodomas teismo (tokiu atveju teisininkai jungiasi prie bylos nagrinėjimo informacinių technologijų pagalba). Paprastai nagrinėjant bylą, kaip liudytojai dalyvauja inspektoriai, kurie užfiksavo administracinius nusižengimus. Kaip žinia, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl poreikis atstovauti įstaigą teismuose yra ženkliai sumažėjęs.

Administracija nurodo, kad įvertinus tai, kas paminėta, laiko, kad pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, įrodymų ir įtikinamų motyvų, kurie leistų teigti, jog atsakovo duotas sutikimas keisti pareiškėjo darbo sąlygas yra neteisėtas bei nepagrįstas (1 t., b. l. 72-76).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VDI sprendimo, kuriuo Administracijai buvo duotas sutikimas keisti pareiškėjo darbo sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Administracija 2021-02-24 raštu Nr. 15B-2136 „Dėl sutikimo pakeisti būtinąsias darbo sąlygas suteikimo“ kreipėsi į VDI ir prašė pakeisti Administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąją darbo sąlygą – darbo funkcijų atlikimo vietą (1 t., b. l. 68-69).

Darbo grupė, išanalizavusi teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose, darbdavio prašymą pakeisti darbuotojo darbo sąlygas, darbuotojo nuomonę ir darbdavio atsiliepimą į darbuotojo nuomonę pateikė siūlymą duoti darbdaviui sutikimą pakeisti pareiškėjo būtinąsias darbo sąlygas (1 t., b. l. 171-178).

VDI 2021-03-12 sprendimu Nr. SD-01-4703 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos prašymo suteikti sutikimą pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas“, atsižvelgęs į Darbo grupės atlikto tyrimo išvadą ir vadovaudamasis DK 168 straipsnio 3 dalimi, nusprendė suteikti sutikimą Administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas (1 t., b. l. 170).

Pagal DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatas, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.

Pagal VDI įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, VDĮ yra valstybinė kontrolės įstaiga, jos funkcijos – nagrinėti darbdavių prašymus dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo sutarčių nutraukimo darbdavio iniciatyva, darbdavio valia ir jų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, pabloginimo (VDI įstatymo 6 straipsnio 27 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad nurodytos teisės normos analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka gali būti ginčijami tik VDI teritorinio skyriaus vadovo priimti sprendimai, ir tik tuo aspektu, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

Teismas pažymi, kad administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka gali būti ginčijami tik VDI teritorinio skyriaus vadovo priimti sprendimai, ir tik tuo aspektu, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Tai gi, VDI teritorinio skyriaus vadovas, priimdamas sprendimą, privalo įvertinti tik tai, ar darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas tokiam darbuotojui.

Nagrinėjamu atveju vertintina, ar VDI pagal jam pateiktą informaciją ir įrodymus, turėjo pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su jo veikla darbo taryboje.

Iš Darbo grupės pateiktos išvados turinio, be kita ko, nustatyta, jog Darbo grupė, išanalizavusi darbdavio pateiktą prašymą dėl sutikimo pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas pareiškėjui, pareiškėjo nuomonę ir darbdavio atsiliepimą į pareiškėjo nuomonę su pateiktais priedais, nenustatė, kad pareiškėjo būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla darbo taryboje.

Iš pateiktų Administracijos duomenų nustatyta, kad Administracija, siekdama tobulinti Administracijos valdymą, mažinti valdymo išlaidas, racionaliai paskirstyti išteklius ir gerinti veiklos efektyvumą, atliko Administracijos struktūrinius pokyčiai, kuriems pritarė ir Darbo taryba. Nuo 2020-01-01 buvo atsisakyta administracinių bylų nagrinėjimo funkcijos Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose (fizinį administracinių bylų nagrinėjimą paliekant vykdyti tik Vilniuje ir Klaipėdoje). 2020 m. buvo įdiegtas ir nuotolinis bylų nagrinėjimo procesas, dėl ko dar labiau sumažėjo žodinio proceso tvarka nagrinėjamų bylų, didžioji dalis administracinių bylų nagrinėjama nuotoliniu būdu per kompiuterį, dėl ko nėra išnaudojamas turimas patalpų plotas. Atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas dėl patalpų nuomos ženklaus padidėjimo (nuoma Klaipėdoje padidėjo beveik 3 kartus) bei sukurtą alternatyvą administracines bylas nagrinėti nuotoliniu būdu, Administracija priversta vykdyti pokyčius, kad galėtų padengti padidėjusias sąnaudas. Priežastis pakeisti būtinąsias darbuotojo darbo sąlygas yra todėl, kad 2021 metų sausio mėn. Administracija yra priversta mažinti nuomojamo nekilnojamo turto plotą ir optimizuoti vykdomas funkcijas; Administracija įvertino darbuotojų atliekamas funkcijas ir patalpų išnaudojimo plotą bei nustatė, kad būtina efektyvinti Administracijos valdymą, taupyti lėšas ir racionaliai paskirstyti išteklius; Administracijos darbuotojams, kurie darbo funkcijas gali atlikti nuotoliniu būdu, bus suteikta galimybė po karantino atšaukimo ir toliau tęsti darbą nuotoliniu būdu, įskaitant ir pareiškėją. Tais atvejais, kai pažeidimą padaręs asmuo išimtinai pageidaus dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime gyvai (viena iš pareiškėjo atliekamų funkcijų), ši byla bus nagrinėjama Vilniuje, specialiai tam įrengtoje patalpoje. Mažinant valdymo išlaidas, bus atsisakyta dalies nekilnojamojo turto Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Administracija atsiliepime į pareiškėjo nuomonę dar kartą akcentavo, kad pareiškėjo būtinosios darbo sąlygos pakeitimas nėra susijęs su jo atstovavimu darbuotojams veikla ir priklausymu darbo tarybai. Atsiliepime paaiškino, kad Administracijos direktorius nėra gavęs nei vieno pasiūlymo dalyvauti darbo tarybos posėdyje, nesupažindintas su darbo tarybos priimtais sprendimais ar protokolais, per visą darbo tarybos kadencijos laikotarpį buvo gautas tik vienas darbo tarybos pirmininko kreipimasis, kuriuo buvo prašoma iš naujo įvertinti valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, sąrašus ir perskirstyti viešąjį administravimą vykdančių asmenų darbo funkcijas valstybės tarnautojams, šis prašymas buvo patenkintas. Taip pat nurodė, kad Administracija nuolat teikė derinti darbo tarybai visus vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus, kaip nustato teisės aktai, teikė privalomą informaciją, todėl negalima teigti, kad pareiškėjo darbo sąlygos yra keičiamos dėl jo veiklos darbo taryboje, tokiam teiginiui nėra jokios priežasties bei pabrėžė, kad nebuvo atvejų, kad darbo taryba prieštarautų ir stabdytų Administracijos direktoriaus sprendimus, nė karto nebuvo pareikalauta pradėti konsultacijų, taigi šie faktai patvirtina, kad Administracijos santykiai su darbo taryba ir darbuotoju visada buvo konstruktyvūs. Administracija taip pat nurodė, kad keičiamos ne tik pareiškėjo, bet ir kitų Administracijos darbuotojų darbo vietos, todėl pareiškėjas negali būti dirbtinai privilegijuojamas kitų darbuotojų atžvilgiu (pateikė pavyzdžius išvardindamas kitus darbuotojus). Pabrėžė, kad atliekami pakeitimai susiję su efektyvesniu Administracijos valdymu ir racionaliu lėšų naudojimu.

Paaiškino, kad pareiškėjui sudaromos sąlygos vykti į Vilnių tik tuomet, kai administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimai vyks gyvai pažeidėjams pageidaujant, todėl papildomos darbo vietos steigti nereikės. Darbdavys nurodė, jog pareiškėjas, kaip ir kiti vienuolika (iš penkiolikos) Teisės ir rizikų valdymo skyriaus darbuotojų, išreiškė pageidavimą dirbti nuotoliniu būdu, ir tai iš esmės paneigia pareiškėjo pateiktą faktą, kad reikės steigti naują darbo vietą. Nurodė, kad jeigu pareiškėjas pakeistų nuomonę ir pageidautų dirbti Administracijos suteiktoje darbo vietoje Vilniuje, jam darbo vieta bus suteikta. Administracija dar kartą pabrėžė, kad atliekami pokyčiai susiję ir su kitais Administracijos darbuotojais. Šie pokyčiai atliekami siekiant efektyvesnio ir racionalesnio valdymo ir tai patvirtina, kad pokyčiai liečia ne tik pareiškėją, taip pat pažymėjo, kad kiti darbuotojai neprieštaravo pokyčiams ir jau oficialiai pateikė sutikimus perkelti jų darbo vietas iš Šiaulių į Panevėžį. Akcentavo, kad kai buvo optimizuojama veikla ir naikinamos administracinių bylų nagrinėjimo funkcijos Panevėžio, Kauno ir Šiaulių padaliniuose, darbuotojas tam pritarė ir pastabų neturėjo.

Teismas, įvertinęs Administracijos paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus: Lietuvos transporto saugos administracijos darbo tarybos nuostatai, patvirtinti 2018 m. balandžio 20 d. Nr. 27B-78, 2020 m. gruodžio 3 d. patalpų nuomos sutarties su VĮ Turto banku dėl Vilniaus patalpų nuomos Nr. SUT-138(20) nuorašas, 2020 m. gruodžio 10 d. patalpų nuomos sutarties su VĮ Turto banku dėl Klaipėdos patalpų nuomos Nr. SUT-146(20) nuorašas, Bendrųjų reikalų skyriaus patarėjos A. D. 2021 m. vasario 10 d. informacija Nr. 11B-639 „Informacija apie mokėjimų VĮ Turto bankui pasikeitimą“, 2019 m. spalio 24 d. patalpų panaudos sutarties su VĮ Turto bankas dėl Vilniaus patalpų Nr. SUT-124(19) nuorašas, 2020 m. sausio 14 d. patalpų panaudos sutarties su VĮ Turto bankas dėl Klaipėdos patalpų Nr. SUT-9(20) nuorašas, 2020 m. birželio 1 d. susitarimo dėl 2020 m. sausio 14 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties Nr. (2.49-23.3)S5-ll/SUT-9(20) pakeitimo Nr. SUT- 54(20) nuorašas (1 t., b. l. 77-169), daro išvadą, kad Administracijos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina Administracijos paaiškinimuose nurodomas aplinkybes ir faktus.

Į bylą pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo skundo teiginius, kad jo darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimas yra darbdavio noras vėliau jį atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, pabloginus jo darbo sąlygas, laikytina, kad jis diskriminuojamas, o tai laikoma susidorojimu dėl jo atstovavimo veiklos, pareiškėjo išsakytą nuomonę dėl patalpų nuomos (Vilniuje ir Klaipėdoje) mokesčio dydžio ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas VDI pagal jam pateiktą informaciją ir įrodymus, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su pareiškėjo veikla darbo taryboje, kadangi atsakovui buvo pateikti duomenys patvirtinantys Administracijos valdymo tobulinimą, valdymo išlaidų mažinimą, racionalų išteklių paskirstymą ir veiklos efektyvumo gerinimą, dėl kurių buvo atlikti struktūriniai pokyčiai, kuriems pritarė ir darbo taryba. Pažymėtina, kad iš VDI pateiktos išvados matyti, jog VDI, nuspręsdamas suteikti sutikimą pakeisti pareiškėjo būtinąsias darbo sutarties sąlygas, įvertino, kad darbdavio išdėstyti argumentai dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimo nėra susiję su pareiškėjo veikla darbo taryboje ar dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog jis dėl aktyvios veiklos darbo taryboje būtų diskriminuojamas, turėjo konfliktų ir pan. Teismas pažymi, jog vien bendro pobūdžio teiginiai, jog darbuotojas dalyvauja darbo tarybos veikloje, reiškia savo nuomonę ir t. t. negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog darbuotojo atžvilgiu taikomas būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimas kaip nors susijęs su jo veikla darbo taryboje. Pažymėtina, kad už darbo organizavimą atsako darbdavys, todėl darbuotojo darbo panaudojimas yra darbdavio prerogatyva.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021-03-12 sprendimas Nr. SD-01-4703 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos prašymo suteikti sutikimą pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos darbo tarybos pirmininko R. S. S. būtinąsias darbo sąlygas“, kuriuo nuspręsta suteikti sutikimą pakeisti pareiškėjo būtinąsias darbo sąlygas, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Atsižvelgiant į nustatytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija prašo priteisti iš pareiškėjo R. S. S. 1 401,58 Eur patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Teismas pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Ar poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021).

Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Teismo įsitikinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, nagrinėjamo ginčo atžvilgiu yra suformuota teismų praktika, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti) netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. S. skundą atmesti.

Netenkinti trečiojo suinteresuotas asmens Lietuvos transporto saugos administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič