Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. (D.) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pateikta išvada Nr. A136-2501/19(2.4.1.51 – TD1) nesutinka, kadangi neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti pareiškėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiškėjos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat juos diskriminuoja. Atsižvelgiant į tai, prašo 2019 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2501/19(2.4.1.51-TD1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „D.“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.

2019 m. lapkričio 11 d. buvo gautas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsiliepimas. Nurodė, kad šiuo metu rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patenkinti pareiškėjos prašymą, t. y. santuokos sudarymo įraše pakeisti pareiškėjos pavardę iš „K.“ į „D.“, neturėjo teisinio pagrindo. Priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“.

Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta keliolika civilinių bylų dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pavardę santuokos sudarymo įraše, įrašant raidę „w”, „x“, „q“. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtus sprendimus, taip pat į tai, kad kol nėra įstatymų, kurie sureguliuotų šiuos klausimus, pareiškėja priversta savo teises ginti teisme. Prašė pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo nuožiūra nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja (Lietuvos Respublikos pilietė) R. K. sudarė santuoką su M. J. D., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius, registruodamas santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), vyro pavardę prieš ir po santuokos sudarymo paliko „D.“, o žmonos (pareiškėjos) pavardę po santuokos sudarymo paliko „K.“. Pareiškėja nurodė, kad dėl tokio nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima nuolat patiria daug nepatogumų. Šeima, pasinaudodama ES judėjimo laisve, nuolat keliauja tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini), keliauja po kitas valstybes, ir keliaudami turi įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su „D.“ ir „K.“ pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja kreipėsi dėl pavardės pakeitimo, tačiau 2019 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą Nr. A136-2501/19(2.4.1.51 – TD1), kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo dėl pareiškėjos pavardės keitimo. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas pakeisti pavardę į „D.“ prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui ir yra grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 straipsnių pažeidimas. Todėl prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2501/19(2.4.1.51 – TD1), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „D.“ bei išduoti naują santuokos liudijimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis). Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis pripažintina, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV ) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10‑14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008‑10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. J. D. bei pasirinko vyro pavardę „D.“. 2019 m. liepos 17 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti jos turimą pavardę „K.“ į sutuoktinio turimą pavardę „D.“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. A136-2501/19(2.4.1.51 – TD1), konstatavo, kad įvykdyti pareiškėjos prašymą, t. y. santuokos įraše pakeisti jos pavardę į „D.“ neturi teisinio pagrindo, kadangi tokį įrašą draudžia Lietuvos Respublikos teisės normos, todėl pareiškėjos prašymo netenkino, kartu pažymėdamas, kad priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“. Įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pripažintina, jog toks atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę ir išduoti santuokos liudijimą su pareiškėjos vyro pasirinkta pavarde „D.“ sukelia pareiškėjai nepatogumų, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, bei patvirtinant šeimos giminystės ryšius. Akivaizdu, jog draudimas įrašyti pavardę su „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja patirtų dėl sulietuvintos jos pavardės. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (CK 2.20 straipsnis). Nenustatyta, jog „w“ raidžių rašymas varduose ir pavardėse galėtų taip pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, ar, kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje nurodė, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant „w“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes pasirinkusių Lietuvos Respublikos piliečių.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei šalių argumentus darytina išvada, kad nenukrypus nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą, tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams bei sudarytų sąlygas kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjai dėl įrašytų skirtingų pareiškėjos šeimos narių pavardžių. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 516 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. liepos 17 d. išvadą Nr. A136-2501/19(2.4.1.51 – TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę „K.“ į pavardę „D.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą su pavarde „D.“.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.