Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei B. C., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovų atstovui advokatui Dominykui Varnui, nedalyvaujant atsakovams J. B., K. A. V. viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. C. ieškinį atsakovams J. B., K. A. V. dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies.

Dėl ieškovės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo atsakovai neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlžp, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams. Dėl ieškovės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo atsakovai neprieštarauja, šioje dalyje su ieškiniu sutinka, todėl teismas plačiau nepasisako, nes nėra ginčo.

Ieškovė prie jai priklausančios namo dalies pristatė pagal parengtą projektą 3,90m² tambūrą. Ieškovei rengiant dokumentus dėl šio objekto įteisinimo, reikalingas atsakovų sutikimas. Atsakovams neduodant minėto sutikimo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl įteisinimo be bendraturčių sutikimo. Šalys sutinka, kad pristatytas tambūras yra ieškovės iniciatyva ir lėšomis.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jie priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (LR CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisės principas, kad keli savininkai valdo, naudoja ir disponuoja daiktu, į kurį turi nuosavybės teisę, bendrai taikomas įgyvendinant bendraturčio teises, nustatytas specialiuose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju – LR Statybos įstatyme. Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba sutikimą. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama LR Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2, 3 p.p., 11 str. 1 d. 3, 4 p.p. statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (LR Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2, 3 p.p.). Taigi specialiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas turi būti gautas iki prašymo projektuoti ir atlikti kitus darbus pateikimo, t.y. projektavimo metu.

Kai yra nesutarimas tarp bendraturčių, nagrinėjamu atveju – negaunamas bendraturčio sutikimas, ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo sprendžiami teismine tvarka (LR CK 4.75 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, laikytina, kad bendraturčio sutikimo gavimas, prieš atliekant veiksmus su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, yra išankstinis bylos sprendimas ne teismo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, nurodė, kad bendraturtis, gindamas teisę į statybą teisme, turi nurodyti konkrečius statybos darbus, jų atlikimo mastą bei pobūdį, kad kitas bendraturtis galėtų spręsti apie numatomą statybą, daryti atitinkamas išvadas apie galimybę kilti jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2002-10-28 nutartis civ. byloje 3K-3-1265/2002). Bendraturtis apie numatomą statybą gali spręsti pagal jam pateiktą susipažinti projektą. Be to, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-132/2009). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atsisakymo duoti sutikimą, turi išanalizuoti konkretaus atsisakymo priežastis bei ar šis atsisakymas nepažeidžia bendrasavininkių interesų derinimo principo. Byloje pateiktas ieškovės 2013-03-14 pareiškimas atsakovams dėl įteisinimo pagal parengtą projektą (b.l. 21, 23). Nėra duomenų, jog atsakovai būtų sutikę dėl paminėtų prašymų. Byloje taip pat pateikta ieškovės prašymas Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriui bei šio skyriaus atsakymas dėl įteisinimo be bendraturčių sutikimo (b.l. 24,25). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog pristatytas tambūras yra savavalinė statyba. Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p.). Kad statyba (rekonstrukcija) būtų pripažinta savavališka turi būti laikomasi tam tikros procedūros. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai surašo savavališkos statybos aktą (LR Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p.). Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės atliekamų priestato rekonstrukcijos darbų būtų surašytas savavališkos statybos aktas.

Ieškovė atliko rekonstrukcijos darbus – pristatė tambūrą. Žodžio tambūras reikšmė - nedidelis priestatas prie statinio išorinių durų arba nedidelė patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti. Pagal parengtą projektą, matyti, kad šias sąlygas atitinka priestato funkcijas (b.l. 8). Esant šioje klimatinėje juostoje, statiniams būdingi priestatai, kad šaltas oras ir vėjas tiesiogiai nepatektų į gyvenamas patalpas. Iš parengto ieškovės projekto matyti, kad šiuo 3,90m² priestatu apsaugomos gyvenamos patalpos nuo tiesioginio šalčio ir vėjo poveikio, realiai pagerinamos gyvenimo sąlygos (b.l. 49-62). Atsakovai nurodė, kad ieškovės pastatytas priestatas turėtų būti įteisintas visų bendrasavininkų vardu, nes CK 4.77 str. 2 dalis, kuri nustato, jog jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Atsakovai ginčo name negyvena, nenurodyta priežastis kodėl neduodamas sutikimas dėl tambūro įteisinimo.

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje, sprendžiant bendraturčių ginčus dėl statybos teisėtumo, pažymima, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009). Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Atsakovai neįrodė atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo. Todėl pripažintinas atsakovų atsisakymas duoti sutikimą nepagrįstu ir leisti ieškovei įteisinti statinį prie B. C. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „2mm architektai" pateiktą projektą Nr. 12-12-07 TP be atsakovų J. B. ir K.A. V. sutikimo.

Kitoje ieškinio dalyje dėl siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo tarp šalių pagal ieškovės parengtą planą ginčo nėra, šioje dalyje atsakovai su ieškiniu sutinka (b.l. 156). Todėl nustatytina ieškovei ir atsakovams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka pagal 2008-08-20 UAB „Inventora" atliktą žemės sklypo ribų planą: atsakovams K.A. V. ir J. B. suteikiant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B"-378 kv. m. ir 96 kv. m. iš žemės sklypo dalies-plane pažymėtos raide „C"; ieškovei suteikiant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A"-82 kv. m. ir 48 kv. m. iš žemės sklypo dalies plane pažymėtos raide „C".

Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovų ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 65,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 27) (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus iš atsakovų valstybei priteistina: 21,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 947,00 Lt išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (b.l. 159). (CPK 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Pripažinti B. C., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę įteisinti priestatą prie B. C. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal UAB „2mm architektai“ pateiktą projektą Nr. 12-12-07 TP be atsakovų J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Nustatyti B. C., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrąją daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2008-08-20 UAB „Inventora“ atliktą žemės sklypo ribų planą:

-atsakovams J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) suteikiant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“ – 378 kv.m. ir 96 kv.m. iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „C“;

- B. C., a.k. (duomenys neskelbtini) suteikiant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A“ – 82 kv.m. ir 48 kv.m. iš žemės sklypo dalies plane pažymėtos raide „C“.

Priteisti iš atsakovų J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 65,00 Lt (šešiasdešimt penki Lt, 00 ct.) žyminio mokesčio ieškovės B. C., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) - 21,75 Lt (dvidešimt vienas Lt, 75 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 119).

Priteisti iš atsakovų J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 947,00 Lt (devyni šimtai keturiasdešimt septyni Lt, 00 ct.) valstybei už ieškovei suteitą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659852, banką – AB “Swedbank“, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 119).

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.