Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikainčio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui J. L. dėl išmokėtų sumų grąžinimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai (b. l. 25). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2012-03-20 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 1066038, pagal kurią ieškovas apdraudė transporto priemonės MAZ 555102, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę nuo sutartyje nurodytų rizikų (b. l. 11-12). Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2012-03-21 iki 2013-03-20. Draudimo sutarties 1.5. p. numatyta, kad draudimo įmoka paskaičiuota įvertinant riziką, jog transporto priemonė nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 m. amžiaus, ir su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. Nustatyta, kad 2012-08-24 apie 11:31 val. Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės MAZ 555102, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojas A. L., gim. 1989 m., susidūrė su transporto priemone Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Apie autoįvykį buvo pranešta policijai, kuri nustatė, jog dėl kilusio eismo įvykio kaltas A. L., vairavęs transporto priemonę MAZ 555102, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-19). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas, remiantis žalą pagrindžiančiais dokumentais, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 212,63 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 20-22).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2. p. nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Nustatyta, kad draudimo sutartį su ieškovu sudarė atsakovas J. L., o eismo įvykio kaltininkas yra A. L., gimęs 1989 m., t. y. neturintis 7 m. vairavimo stažo ir jaunesnis nei 30 m. amžiaus. Ieškovas pasikeitusią draudimo riziką įvertino 50 proc. 2012-10-24 ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalies, t.y. 557,81 Lt, grąžinimo (b. l. 23). Byloje įrodymų, kad atsakovas ieškovui žalą atlygino, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė įstatyme numatytos pareigos informuoti ieškovą apie padidėjusią draudimo riziką, taip pat į tai, jog atsakovas neginčija ieškovo reikalavimo, ieškovui iš atsakovo priteistina 557,81 Lt draudimo išmokos.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis CK normomis iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (557,81 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-09-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 54,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, b. l. 4).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos (2,16 Lt) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis minėtomis teisės normomis ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 557,81 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt septynis litus 81 ct) draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (557,81 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, į. k. 50003210451, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, naudai.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.