Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui I. S., suinteresuoto asmens atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,

suinteresuoto asmens A. M., kuriai yra reikalinga globa, atstovui advokatui Eimantui Šriupšai,

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus atstovei Marytei Kajėnaitei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl globos neveiksniam asmeniui nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – A. M., I. S., A. B., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-20 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT 1903-466/2019 A. M., buvo pripažinta neveiksnia tokiose srityse: turtinių santykių sritis (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

Taip pat A. M. buvo pripažinta neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (balsavimo teisė).

Teismas 2019-02-20 nutartimi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 505 straipsnio nuostatas savo iniciatyva iškėlė civilinę bylą dėl globos nustatymo ir globėjo A. M. skyrimo.

Suinteresuotas asmuo I. S., jos atstovė advokatė prašė nustatyti A. M. globą ir globėja skirti dukrą I. S..

A. M. atstovo nuomone, įvertinus aplinkybių visumą, tinkamesnė kandidatė globoti A. M. yra jos anūkė A. B., nei dukra I. S..

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus atstovė palaikė Skyriaus išvadą, kad būti A. M. globėja ir turto administratore tinkamesnė būti yra anūkė A. B., nei dukra I. S..

A. M. nustatytina globa, globėja bei turto administratore skirtina A. B..

Kadangi A. M. 2019-02-20 teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia minėtame teismo sprendime nurodytose visose srityse, yra būtina nustatyti A. M. globą bei paskirti globėją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 ir 3 dalys, CPK 505 straipsnio 3 dalis).

Būti A. M. globėjomis pageidavo dukra I. S. ir anūkė A. B.. Šiuo metu A. M. gyvena kartu su A. B. adresu (duomenys neskelbtini).

2019-03-25 teismo posėdžio metu I. S. atstovas pateikė argumentus, kad A. B. neturėtų būti skiriama A. M. globėja, nes A. B. veikia priešingai A. M. interesams, nepagrįstai riboja A. M. laisvę, neleidžia bendrauti su artimaisiais. Atstovo teigimu, galimai dėl A. B. neteisėto elgesio A. M. galimai ne savo valia sudarė testamentą A. B. naudai. Dėl to I. S. atsirado reikalas ginčyti testamentą civilinėje byloje Nr. e2-13041-235/2019.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad sprendžiant globėjo skyrimo klausimą esminė aplinkybė yra ta, kas iš pageidaujančių būti A. M. globėjais asmenų galėtų geriausiai pasirūpinti A. M.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius 2019-02-21 pateikė išvadą, kurioje nurodyta kad Skyrius rekomenduoja A. M. globėja ir turto administratore skirti A. B.. Išvadoje nurodyta, kad namo pirmame aukšte, kur gyvena A. M., yra atliktas remontas, vonios ir tualeto patalpose yra specialūs įrengimai, skirti tam, kad A. M. būtų patogiau pasirūpinti savo asmenine higiena. Taip pat nurodyta, kad A. B. tinkamai prižiūri močiutę: perka maisto produktus, vaistus, organizuoja jos gydymą, rūpinasi buitimi. Pablogėjus A. M. sveikatos būklei A. B. kartu su savo sutuoktiniu persikėlė gyventi į pirmą namo aukštą, kad galėtų geriau pasirūpinti močiute. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad A. B. šeimos bendros pajamos sudaro 2 919 Eur.

I. S. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad I. S. šeimos bendros pajamos sudaro 754 Eur. Duodama paaiškinimą teisme I. S. teigė, kad jos apskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 890 Eur, o į rankas ji gauna 680 Eur. Taip pat I. S. teigė, kad tuo atveju, jei ji būtų skirta A. M. globėja, ji pasirūpintų, kad patalpos būtų pritaikytos A. M. poreikiams. Dėl šio argumento teismas pažymi, kad jei I. S. reikėtų pritaikyti savo gyvenamas patalpas A. M. poreikiams, tai A. B. gyvenamoji aplinka, kur šiuo metu gyvena A. M., jau yra pritaikyta globotinės specialiems poreikiams. Kadangi I. S. pajamos mažesnės, nei A. B., teigtina, kad patenkinti specialius globotinos motinos poreikius I. S. yra gerokai sunkiau. I. S. yra dirbanti, todėl, tikėtina, jai reikėtų samdyti socialinį darbuotoją dėl A. M. priežiūros dienos metu, o tam reikėtų papildomų išlaidų. Pažymėtina, kad A. B. jau yra išsprendusi šį klausimą. I. S. ir A. B. teikė priešingus paaiškinimus apie galimą netinkamą įtaką A. M., tačiau pažymėtina, kad A. M. ir M. M. dar 2008 m., kuomet A. M. sveikatos būklė, tikėtina, buvo gera, išdavė A. B. įgaliojimą spręsti jos vardu įvairius klausimus, o 2015 m. pakartotinai išdavė A. B. įgaliojimą, kas leidžia teigti, kad seneliai pasitikėjo A. B.. Galėjo būti, kad anksčiau buitinės A. B. sąlygos buvo blogesnės, tačiau tai nereiškia, kad jos yra netinkamos šiuo metu. Teikdama paaiškinimus I. S. teigė, kad A. M. yra vienu metu buvo pasigedusi savo santaupų. Tačiau A. B. paaiškino, kad būtent po I. S. apsilankymų pas A. M. A. B. nerado brangių močiutės daiktų, piniginių santaupų. Todėl A. B. pradėjo nepasitikėti samdyta A. M. slauge M. K., kuri, A. B. teigimu, susidraugavo su I. S. ir pradėjo veikti jos interesais. Po vieno atvejo, kai neatsiklausus A. B., A. M. buvo išvežta iš namų, A. B. atsisakė slaugės M. K. paslaugų. Apklausiama liudytoja M. K. teigė, kad, jos manymu, A. B. netinkamai rūpinosi A. M. mityba ir kėlė abejonių duodamų vaistų rūšys ir laikas. Tačiau A. B. paaiškino, kad nupirkdavo ir palikdavo namuose reikiamą kiekį maisto produktų, kurių keistai vakare nelikdavo, kas sukėlė abejones, ar jie panaudojami A. M., dėl ko A. B. pradėjo kažkiek riboti paliekamų maisto produktų kiekį. Pažymėtina, kad socialinė darbuotoja, negalėjo geriau, nei artimas globotinei žmogus, žinoti, kokių ir kiek vaistų reikia duoti.

Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei spręsti klausimą I. S. skiriant A. M. globėja, pasikeistų A. M. gyvenamoji vieta, kas, tikėtina, galėtų pakenkti globotinės sveikatai, psichinės sveikatos būklei. Taip pat pastebėtina, kad I. S. sutuoktinis, kaip ji pati patvirtino, turi neįgalumą, kas leidžia manyti, jog yra I. S. yra poreikis pasirūpinti savo sutuoktiniu, o rūpintis tuo pačiu metu dviem asmenimis I. S. būtų sunkiau.

Pažymėtina, kad A. B. turi socialinės krypties mokslų išsilavinimą, kas taip pat leidžia teigti, jog ji turi didesnes galimybes pasirūpinti savo močiute, pritaikyti specialių poreikių asmeniui pagalbos metodus, kurių neturintis tokių žinių asmuo negalėtų suteikti. Kitų duomenų, kurie leistų abejoti A. B. galimybėmis būti savo močiutės globėja, taip pat duomenų apie A. B. žalingus įpročius nėra. Pirmas I. S. atstovas siekė įrodyti, kad A. B. veikia priešingai globotinės interesams, tačiau pripažintina, kad tai neįrodyta. Apklausiama liudytoja A. B. sesuo A. C. teigė, kad A. B. yra savanaudė, manipuliuoja kitų žmonių pasitikėjimu ir dažnai siekia patenkinti materialinius interesus. Dėl to pastebėtina, kad I. S. atstovų pasisakymuose buvo daug argumentų, susijusių su testamentų sudarymu, todėl teismui yra abejonių ir dėl I. S. tikslo vien tik pasirūpinti savo motina, nors A. B. teigė, kad nuo 2015 m. iki 2018 m. gegužės mėn. I. S. nerodė didelės iniciatyvos lankyti savo motiną A. M.. Apklaustas liudytoju M. M. pusbrolis Z. N. patvirtino, kad A. B. santykiai su seneliais buvo geri. Teismo nuomone, sprendžiant globėjo A. M. skyrimo klausimą vertinamos tos nustatytos aplinkybės, kurios laikytinos reikšmingomis tuo aspektu, jog svarbiausia yra tai, kuris asmuo geriausiai galėtų pasirūpinti A. M.. Įvertinus aplinkybių visumą, atsižvelgus į A. M. atstovo nuomonę ir Socialinės paramos skyriaus rekomendacijas, darytina išvada, kad tinkamesnė būti A. M. globėja yra A. B., nes jos galimybės būti globėja yra geresnės, nei I. S.. Nepaneigta, kad yra stipresnis A. M. emocinis psichologinis ryšys su A. B., nei su dukra I. S.. Taip pat liko nepaneigtas A. B. argumentas, kad I. S. pradėjo stipriau bendrauti su motina ir siekti šiltesnių santykių tuomet, kai iškilo reikalas, bet ne dėl natūralaus noro kuo geriau pasirūpinti savo motina.

Esant nurodytoms aplinkybėms, A. M. nustatoma globa, globėja skiriant anūkę A. B., kuri, pripažintina ir iki šiol tinkamai rūpinosi savo močiute. A. B. išaiškintina, kad ji turi veikti išimtinai globotinės naudai siekiant maksimaliai patenkinti jos poreikius, A. M. turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis ).

CK 4.239 straipsnio 1 dalis numato, kad skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Esant situacijai, kai A. M. neturi galimybės pasirūpinti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, teismas turi pagrindą skirti A. M. turto paprastą administravimą, kuri įgyvendinti skirtina A. B. (CK 4.237 straipsnis, CPK 493 straipsnis, 508 straipsnio 3 dalis). A. B. išaiškintina, kad A. M. turto administravimą turi vykdyti apdariai, sąžiningai ir tik naudos gavėjos interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Jeigu paaiškėtų, kad administratorė taip pat yra ir naudos gavėja, ji privalo atlikti savo pareigas atsižvelgdama į bendrus visų naudos gavėjų interesus, veikdama nešališkai ir vienodai gerbdama bei saugodama visų jų teises (CK 4.242 straipsnio 3 dalis), taip pat administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams (CK 4.243 straipsnio 1 dalis). Nutartis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Dėl nurodyto teismas, skirdamas A. B. A. M. globėja ir turto administratore, turi pagrindą iš I. S., kuri taip pat pageidavo būti motinos globėja ir turėjo skirtingą, nei A. B., interesą, priteisti patirtas atstovavimo išlaidas A. B. naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 491, 496, 507 – 509, straipsniais,

nutaria:

nustatyti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir turto administravimą.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore paskirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartį vykdyti skubiai.

Priteisti iš I. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 750 Eur atstovavimo išlaidų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.