Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, Evelinai Andriukaitei, Vitai Girdvainienei, Kristinai Stankevičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T.A. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, LR pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinamą, nevedęs, nedirbantis, mokosi Saulėtekio pagrindinėje mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

K. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, LR pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi Saulėtekio pagrindinė mokykla, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 180 str. 1d., (du epizodai).

Aprašomoji dalis

nustato:

2010-02-19 laikotarpyje nuo 12.00 val., iki 12.10 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Mokyklos g. 3, Klaipėdos mieste, „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje iš nerakinamos rūbinės, esančios prie sporto salės, iš paliktos be priežiūros V. Z. priklausančios kuprinės, pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia-5000“, 285 litų vertės su jame buvusia Tele 2 „Pildyk“ SIM kortele - 10 litų vertės, kurie priklauso L. Z.. Tokiu būdu K. Ž. pagrobė L. Z. priklausančio turto už 295 litus.

Be to K. Ž. ir T. A., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010-02-20 apie 15.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, Debreceno gatvėje, Klaipėdos mieste, priėję prie nepilnamečio E. A., gim. 1992-11-04, paprašė jį parodyti savo turimus mobiliuosius telefonus. E. A. iš striukės kišenės išsitraukus mobilaus ryšio telefonus „Nokia 6300“ ir „Sony Ericsson VY700“, priklausančius J. A., K. Ž. paėmė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ su pakrovėju, kurių bendra vertė 180 litų, o T. A. paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 350 litų vertės. Viename iš telefonų buvo Tele 2 „Labas“ SIM kortelė, materialiai nukentėjusios neįvertinta, po ko T. A. sudavė vieną kartą nukentėjusiajam smūgį į veido sritį, ko pasekoje E. A. paslydo ir pargriuvo ant žemės. Tuo metu K. Ž. su T. A., negrąžinę nukentėjusiajam mobilaus ryšio telefonų, pasišalino. Tokiu būdu K. Ž. ir T. A., panaudodami fizinį smurtą, užvaldė J. A. priklausantį 530 litų vertės turtą.

Be to, K. Ž., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010-06-07 apie 19.30 val., ties Šilutės pl. 12 namu, Klaipėdoje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, priėjęs prie nepilnamečio G. P., gim. 1995-11-03, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusiajam nesutikus, K. Ž. rankos delnu sudavė 3 kartus G. P. į kairės ir dešinės šoninės pusės galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, įkišęs ranką į kelnių kišenę, pagrobė S. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130 X. M.“, nukentėjusiosios materialiai neįvertintą, kuriame buvo atminties kortelė 2 GB Micro - 40 litų vertės, akumuliatorius - 60 litų vertės bei Tele 2 SIM kortelė „Pildyk“ - nukentėjusiosios materialiai neįvertinta. Tokiu būdu K. Ž. pagrobė iš G. P. turto už 100 litų.

T. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį jis pažįsta, šiuo metu su nukentėjusiuoju yra susipykęs. Kodėl jis yra kaltinamas pagrobęs iš E. A. mobilaus ryšio telefoną nesupranta. Su draugu K. Ž. nukentėjusįjį E. A. buvo susitikęs Debreceno gatvėje, tačiau iš jo telefono neatėmė. Jis tik stovėjo šalia K. Ž., tačiau nematė, kada jis paėmė iš E. A. mobilų telefoną. Per veidą E. A. tikrai nesudavė, tik iš jo „tašės“ ištraukė telefono pakrovėją, kurį dar ir dabar turi namie. K. Ž. taip pat nukentėjusiajam E. A. nesudavė. E. A. mobilų telefoną pardavė ir kartu su K. Ž. gautus pinigus išleido. Nukentėjusysis pinigų padarytai žalai atlyginti neprašė. Civilinį ieškinį 350 Lt nukentėjusysis reiškia tik jam vienam, nors su K. Ž. po E. A. „tašę“ naršėsi abu. E. A. nori gauti pinigų, todėl reiškia tokį ieškinį. Civiliniame ieškinyje pareikšta suma nėra didelė, tačiau žalos už tokią sumą jis nepadarė.

K. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, Debreceno gatvėje jis priėjęs prie E. A., paprašė parodyti savo mobilų telefoną. Ernestas jam padavė mobilų telefoną „Sony Ericsson“. Pažiūrėjęs telefoną Ernestui pasakė, kad telefono neatiduos, nes jis yra jam skolingas 30 litų, Jo manymu , telefonas buvo senas ir jo vertė 40 litų. Iš E. A. „tašės“ T. A. paėmė telefono „Sony Ericsson“ pakrovėją. Telefono „Nokia“ neėmė. Su E. A. atsiskaitė, apklausos pas tyrėja metu jam grąžino telefoną, kurį jo mama išpirko, kad atlyginti padarytą žalą. Pareikštas 350 Lt ieškinys per didelis. Per veidą nukentėjusiajam niekas netrenkė. Iš E. A. „tašės“ paėmė ir „Nokia“ telefono pakrovėją, kuris ir dabar yra pas T. A., tačiau telefono „Nokia“ neėmė. „Sony Ericsson“ pakrovėją kartu su telefonu grąžino nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad iš einant iš mokyklos, prie jo priėjo klasiokas K. Ž. ir pažįstamas T. A.. Su savimi turėjo du telefonus - „Nokia“ ir „Sony Ericsson“ bei telefono „Sony Ericsson“ pakrovėją . T. A. priėjęs paprašė parodyti telefoną. Jam pasakė, kad mobilaus telefono neturi. Tuomet T. A. jam sudavė per veidą. Buvo slidu, ledas, todėl jis pargriuvo. Per veidą T. A. sudavė todėl, kad jis nenorėjo atiduoti naujo telefono „Nokia“. Kai jis nugriuvo, K. Ž. ištraukė iš „tašės“ telefoną „Sony Ericsson“, o T. A. iš kišenės naują telefoną „Nokia“. Kartu su telefonu „Sony Ericsson“ K. Ž. paėmė ir pakrovėją. Vėliau telefoną ir pakrovėją K. Ž. su mama grąžino per apklausą pas tyrėją. Telefonas „Sony Ericsson“ buvo nesugadintas, tačiau SIM kortelės Tele 2 jame jau nebuvo. Naujas „Nokia“ telefonas jam negrąžintas. „Nokios“ telefono pakrovėjo neturėjo, turėjo du telefonus „Sony Ericsson“ su pakrovėju ir „Nokia“. Telefoną „Nokia“ jam ištraukė iš striukės kišenės. „Sony Ericsson“ telefonas buvo „tašėje“ nes jo nenaudojo, o „Nokia“ naudojo, todėl jis buvo kišenėje su „Labas“ SIM kortele. „Labas“ SIM kortelės jam negrąžino. Nokia jam ištraukė iš rankų, o iš „tašės“ K. Ž. ištraukė „Sony Ericsson“ telefoną ir pakrovėją. Kitą dieną su jais buvo susitikęs, jie pasakė, kad telefonų negrąžins. K. Ž. nebuvo skolingas, neturėjo su juo jokių piniginių reikalų. K. Ž. su juo atsiskaitė, grąžino telefoną „Sony Ericsson“ ir pakrovėją, jam pretenzijų neturi. Po įvykio buvo nuėjęs pas mokyklos socialinę pedagogę, papasakojo apie įvykį Debreceno gatvėje, klausė ką daryti, pedagogė patarė kreiptis į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sakė, kad užpuolimas įvyko prie Trinyčių tvenkinio, taip pasakė todėl, kad policijos poskyris, esantis prie Mokyklos gatvės, kur jis gyvena yra arčiau, nei užpuolimo vietoje - Debreceno gatvėje. Socialinei pedagogei jis sakė teisybę, kad užpuolimas įvyko Debreceno gatvėje. Telefoną jau ne pirmą kartą iš jo pavagia. Prieš metus iš jo T. A. pavogė telefoną, į policiją tada nesikreipė, o šiuo atveju į policiją kreipėsi jau po kelių dienų.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad apie vagystę sužinojo iš sūnaus, kai grįžęs iš mokyklos, tą pačią dieną apie įvykį papasakojo ir pasakė kas iš jo pavogė mobilius telefonus. Savo noru telefonų neatidavė, gavo smūgį ir telefonus atėmė. Išoriškai sužalojimų nesimatė. Vėliau, ne tą pačią dieną, nuėjo į policiją parašyti pareiškimo. Lapkričio mėnesį ji buvo nupirkusi sūnui telefoną „Sony Ericsson“, o telefoną „Nokia“ gruodžio mėnesį buvo nupirkęs tėvas, yra ir visi telefonų įsigijimo dokumentai. Iš sūnaus pavogė abu telefonus „Sony Ericsson“, kainavusį 180 Lt ir „Nokia“, kainavusį 350 Lt. Policijoje parašė pareiškimą, kad jiems būtų atlyginta padaryta žala - arba telefonai grąžinti arba nupirkti kiti. Žala iš dalies jiems buvo atlyginta. K. Ž. mama grąžino telefoną „Sony Ericsson“, tačiau ne tą patį, jų telefonas buvo „Sony Ericsson 700“. K. Ž. pretenzijų neturi. Tačiau T. A. visą laiką neigė paėmęs telefoną „Nokia“, nors sūnus tikrai jį turėjo.

Liudytoja G. M. parodė, kad ji dirba Saulėtekio mokykloje socialine pedagoge. E. A. buvo atėjęs pas ją ir papasakojo, kad du mokyklos mokiniai - T. A. ir K. Ž., savaitgalį einant pas draugą, gyvenantį Debreceno gatvėje jį užpuolė ir apiplėšė. Pasakojo, kad iš jo atėmė vieną mobilų telefoną. Kaltinamieji jį apstojo ir reikalavo telefono, kad vartojo prieš jį fizinį smurtą, jai to nepasakojo. E. A. paaiškino, kad jis turi eiti į policiją, nes apiplėšimas įvyko ne mokykloje. Ji paskambino E. A. mamai ir patarė kreiptis į policiją. T. E. mama sakė, kad tai jau ne pirmas kartas ir dabar jau tikrai reikia rašyti pareiškimą policijai. Be to, Karolį ir Tomą, E. A. gerai pažinojo su jais draugavo ir iš karto į policiją nenorėjo kreiptis.

Iš 2010-05-14 nukentėjusiojo E. A. akistatos su K. Ž. matyti, kad E. A. patvirtino savo parodymus (1t., b.l. 53).

Iš 2010-05-18 nukentėjusiojo E. A. akistatos su T. A. matyti, kad E. A. patvirtino savo parodymus (1t., b.l. 51).

Kaltinamasis K. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad žinojo, kad pas V. Z. yra mobilus telefonas. Jis telefoną laikė prisisegęs prie džinsų. Kai V. Z. buvo sporto salėje, kuprinę su daiktais buvo palikęs persirengimo kambaryje. Kuprinėje buvo įdėti džinsai ir prie jų prisegtas telefonas, jis iš kuprinės ištraukė mobilų telefoną, tuo metu jį pasaugojo kitas klasiokas, dabar neatsimena kuris. Paėmęs telefoną ir įdėjęs į traškučių pakelį jį užkasė sniege.

Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad per fizinio lavinimo pamoką žaidė salėje. Daiktai ir kuprinė buvo palikti persirengimo kambaryje. Persirengimo kambariai, esantys prie sporto salės yra rakinami, bet tuo metu buvo sugedusi spyna. Šiaip į pastatą, kur yra sporto salė, bet kas patekti negali. Pamokos metu pastate būna tik viena klasė. Persirengimo kambaryje paliktoje kuprinėje buvo ir mobilus telefonas. Kai grįžo iš sporto salės į rūbinę, klasiokas Mantas pasakė, jog klasiokas K. Ž. norėjo jį apvogti. Persirengimo kambaryje jis rado iškraustytą kuprinę, mobilaus telefono kuprinėje nebuvo. Telefonas buvo įdėtas į džinsų kišenę, džinsai kuprinės dugne, o ant viršaus buvo bliuzonas. Kuprinę reikėjo gerai pakraustyti, kad rasti telefoną. Džinsų kišenėje buvo ir MP3 grotuvas. Jis taip pat buvo dingęs. Apie vagystę pranešė mokytojai, ji liepė skambinti tėvams. Paskambinęs į namus, nuėjo pas socialinę darbuotoją pasitarti ką daryti. Grįžus iš socialinės darbuotojas MP3 grotuvas buvo atsiradęs. Klasiokas V. S. matė kaip viskas buvo, sakė, kad telefoną K. Ž. užkasė sniege. Su klasiokais nuėjęs prie transformatorinės, esančios prie garažų, rado sniege užkastą telefoną. Jis buvo įdėtas į traškučių pakelį. Klasė, kurioje mokosi, yra draugiška, tačiau jau ir anksčiau buvo pasitaikę telefonų vagysčių. K. Ž. į pamokas ateina retai, su klasiokais nesipyksta.

Nukentėjusysis L. Z. parodė, kad jam į darbą paskambino žmona ir papasakojo, kad klasės auklėtoja telefonu pranešė apie vagystę iš sūnaus V. Z.. Buvo iškviesta policija, surašytas protokolas. Kai atvyko į mokyklą sūnaus telefonas jau buvo surastas. Iis nebuvo sugadintas, tačiau riebaluotas traškučiais.

Liudytoja E. B. parodė, kad klasėje buvo žinoma apie V. Z. pavogtą telefoną. Visi klasės draugai įtarė, kad telefoną galėjo pavogti K. Ž.. Auklėtoja visus sukvietė į klasė, pakvietė ir kūno kultūros mokytoją, aiškinosi, kas galėjo pavogti telefoną. Sakė, kad darys kratą. Auklėtoja pradėjo klausinėti berniukų, ar galėjo kas iš bendraklasių pavogti telefoną. Pastebėjo, kad klasėje išsigandęs sėdi V. S., jo ir paklausė, ar jis ką nors žino apie vagystę. Išėjus iš klasės, V. S. pasakė, kad K. Ž. pavogė telefoną ir jis žino, kur jį paslėpė. Ji, Indrė ir Vytas išėjo į kiemą ir Vytas parodė, kur sniege yra užkastas mobilus telefonas. Pakasę sniegą rado telefoną, įdėtą į tuščią traškučių pakelį ir jį atidavė V. Z.. Telefonas buvo paslėptas sniege, mokyklos teritorijoje. Toje vietoje matėsi daug pėdų.

Liudytojas V. S. parodė, kad klasėje dingo V. Z. telefonas. Buvo kūno kultūros pamoka ir jis K. Ž. buvo persirengimo kambaryje. Sporto salėje užrakinus moksleivius mokytoja išėjo. Persirengimo kambaryje K. Ž. jam liepė pažiūrėti į V. Z. kuprinę ar nėra telefono. Kuprinėje jis rado MP3 grotuvą, jį pakišo po knygom, kad K. K. Ž. pasakė, kad kuprinėje nieko nėra. Tada pats K. Ž. nuėjo pažiūrėti į kuprinę ir iš jos ištraukė telefoną, kuris buvo prikabintas prie kelnių. Po to abu kartu nuėjo į tualetą ir telefoną išjungė. Į tuščią traškučių pakelį įdėję telefoną, jį užkasė sniege. Vėliau jis klasiokėms - Indrei ir Emilijai pasakė, kur buvo paslėptas telefonas ir kartu su jomis nuėjęs į kiemą telefoną atkasė ir grąžino V. Z.. Kartu su K. Ž. kraustė klasioko V. Z. kuprinę, nes bijojo Karolio. Būdavo atvejų, kai K. Ž. jį apspardydavo.

Kaltinamasis K. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kartu su G. P., Dima ir kitais draugais gėrė Šilutės plente, prie garažų. Vėliau gėrė nuėję prie bendrabučių. Visi buvo girti, jis buvo blaiviausias. G. P. iš kišenės 2 kartus buvo iškritęs mėlynos spalvos mobilus telefonas „Nokia“ ir išsiardė dalimis. G. P. telefoną surinko ir įsidėjo į kišenę, vėliau paprašė jo palaikyti, kad nepamestų. Einant namo, G. P. paprašė telefoną atiduoti ir telefoną jam atidavė. Smūgių G. P. nesudavė. Kodėl jam pareikštas 100 Lt ieškinys dėl telefono „Nokia“ jis nežino. Telefono jis tikrai nepaėmė ir mano, kad yra apkaltintas neteisingai. Telefoną G. P. galėjo pamesti žolėse, nes per tas žoles jie ėjo prie namo laiptinės.

Nukentėjusysis G. P. parodė, kad pirmą atostogų dieną, vasarą po pamokų su draugais D. J., O., M. ir K. Ž. nusipirkę alaus nuėjo prie garažų. Nusipirko 4 „bambalius“ alaus ir šešiese išgėrė. J. ir O. išėjo namo, o kiti nuėjo pasivaikščioti. Nuėję prie D. namų ir laiptinėje dar išgėrė „bambalį“ alaus. Išgėrę ėjo pasivaikščioti ir jam iš kišenės iškrito į balą mobilus telefonas. Jis nuvalė telefono dalis ir padavė K. Ž. pasaugoti. Kai paprašė grąžinti telefoną, K. Ž. telefono neatidavė. Tada paprašė D., kad jis paimtų iš Karolio telefoną. D. ant K. užšaukus, telefoną K jam grąžino. Surinko telefoną paskambino į namus, vėliau telefoną vėl išardė, nes jis buvo sušlapęs. Po kurio laiko namo nuėjo M., o D. nuėjo į krūmus išsivemti. Tuo metu K. Ž. priėjo prie jo iš nugaros ir abi rankas įkišęs į kišenes, iš vienos kišenės ištraukė bateriją, iš kitos kišenės Karoliui imant telefoną spėjo sulaikyti jo ranką. Tačiau K. jam trenkęs per ranką ir per galvą, telefoną iš jo atėmė. Per galvą K. jam trenkė, norėdamas iš jo atimti mobilų telefoną. Pareikalavus telefoną grąžinti, K. Ž. pasakė, kad telefoną įmetė į krūmus. Abu telefono ieškojo krūmuose, bet nerado. Telefono padėjo ieškoti ir ten buvęs vyriškis. Grįžęs namo viską papasakojo tėvams. T. K. negrąžino, nežino ar K. išmetė telefoną į krūmus, ar ji paėmė. Po žolę vaikščiojo, kai ieškojo telefono, prieš tai po žoles nevaikščiojo. Prie namo laiptinės ėjo takeliu, o ne per žoles, todėl telefono žolėse pamesti negalėjo. Pavogtą telefoną nepirko, o buvo radęs, jį suremontavo - nupirko naują bateriją už 60 Lt ir SIM kortelę už 40 Lt.

Nukentėjusioji S. P. parodė, kad sūnus grįžęs iš mokyklos, išėjo susitikti su draugais, buvo graži diena. Šiaip jis niekur neina, sėdi prie kompiuterio. Tą dieną pradėjo smarkiai lyti, griaudėjo perkūnija ir ji nusistebėjo, kodėl sūnus negrįžta namo. Bandė skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Kokią valandą bandė sūnui prisiskambinti ir suprato, kad kažkas ne taip. Matyt tuo metu ir buvo išsiardęs tą telefoną. Kai prisiskambino, liepė sūnui grįžti namo. Jis pasakė, kad dar pabus ir greitai grįš namo, tai buvo apie 19 val. Daugiau jam prisiskambinti negalėjo, sūnus grįžo namo apie 20 val., atrodė pasimetęs. Liepė jam papūsti, tačiau alkoholio kvapas iš jo nesklido. Paklausus, kodėl buvo išjungęs telefoną, sūnus pasakė, kad telefono jau neturi, telefoną iš jo atėmė. Sūnus sakė, kad jam trenkė į galvą ties smilkiniu du ar tris kartus. Smūgius sudavė todėl, kad jis nenorėjo duoti telefono Grįžęs pasakojo, kad telefono ieškojo krūmuose, dar padėjo ieškoti kažkoks ten buvęs vyriškis. Buvo labai pasimetęs ir aiškiai nieko nepasakė. Tą patį vakarą nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimo. Tik pas tyrėją apklausos metu sūnus papasakojo visą įvykį. Sūnus girtas nebuvo, mano, kad gal prasiblaivė dėl streso.

Liudytojas D. P. parodė, kad buvo susirinkę draugai – jis, K., G., O., J. ir D. Susirinko išgerti, nusipirko 4 „bambalius“ alaus. Gėrė prie garažų Šilutės plente, paskui prie namo laiptinės. G. P. davė K. Ž. pasaugoti mobilų telefoną. K. nenorėjo G. grąžinti telefono, tada jis griežtai liepė atiduoti telefoną. Grąžintą telefoną G. įsidėjo į kišenę. G. P. kelis kartus iš kišenės telefonas buvo iškritęs, todėl davė K. jį pasaugoti, kad kas nors iš vyresnių neatimtų. Po to jam pasidarė bloga, K. norėjo jį palydėti namo, tačiau tarp K. ir G. dėl telefono įvyko konfliktas ir jis vienas išėjo namo. Jam pasakojo, kad K. Ž. dar kartą iš G. norėjo atimti telefoną, tai matė O. Ten, kur jie gėrė ,buvo žolės, toliau buvo krūmai. Kai po žolę vaikščiojo, dar girti nebuvo ir tuo metu G. dar nebuvo davęs K. pasaugoti telefono.

Liudytojas O. L. parodė, kad ėjo iš „Akropolio“ prekybos centro ir susitiko T., D., K., G. ir kitus. Benamis nupirko jiems alkoholio ir visi nuėjo išgerti. Jis pats išgėrė nedaug ir grįžo namo. Kieme buvo likęs tik K. Ž. ir G. P.. Per savo buto langą nematė, kad K. su G. būtų braidę po žolę, tačiau matė, kaip kieme K. lindo prie G., nuėmė nuo galvos kepurę, mosikavo rankomis, užsimojo G. trenkti ir sudavė du kartus per galvą. Kaip K. iš G. pagrobė telefoną nematė, apie tai sužinojo kitą dieną.

Iš 2010-07-02 nukentėjusiojo G. P. akistatos su K. Ž. matyti, kad savo parodymus G. P. patvirtino (1t., b.1.112-114).

K. Ž. dėl telefono vagystės iš V. Z. buvo kaltinamas pagal numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – t.y. kišenvagystė, tačiau jo padaryta veika perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., nes jis iš V. Z. persirengimo kambaryje paliktos kuprinės, pagrobė mobilų telefoną „Nokia-5000“ - 285 Lt vertės, t.y. mažesnės nei 3 MGL dydžio. Esant turto vertei mažesnei, nei 3 MGL, veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Be to pažymėtina, kad kišenvagyste laikoma veika, kai daiktai pavagiami viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad išvardinti daiktai turi būti fiziškai kartu su asmeniu.

K. Ž. ir T. A., veikdami bendrininkų grupe, Debreceno gatvėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą bei panaudodami fizinį smurtą, t.y. T. A. sudavus nukentėjusiajam E. A. vieną kartą į veidą, pagrobė mobilius telefonus: ‚Nokia 6300“ ir „Sony Ericsson W700“ su pakrovėju, priklausančius J. A., t.y. pagrobė turto už 530 litų. Ši K. Ž. ir T. A. veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 1 d.

Be to, K. Ž., ties Šilutės pl. 12 namu, Klaipėdoje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą bei panaudodamas fizinį smurtą, t.y. du kartus suduodamas nukentgėjusiajam G. P. į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, pagrobė mobilų telefoną ‚Nokia 5130 X. M.“, priklausantį S. P., kurio nukentėjusioji nevertina, tačiau 60 Lt įvertinta telefono baterija ir 40 litų atminties kortelė 2 GB Micro. Ši jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 180 str. 1 d.

Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas, panaudojant smurtą ar grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apibojęs galimybę priešintis, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veikos atskirai nekvalifikuojamos. Todėl 2010-06-07 epizode dėl plėšimo iš G. P., prokurorės kvalifikuotas atėmimas galimybės priešintis yra perteklinis, iš kaltinimo šalintinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., pilnai prisipažino ( LR BK 59 str.1 d. 2 p.). Dėl veikos, numatytos 180 str. 1 d. - plėšimas iš E. A., prisipažino iš dalies, ir iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką pagal LR BK 180 str. 1d. - plėšimas iš E. A., padarė bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1d. 1 p.). Dėl veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d. – plėšimas iš G. P., neprisipažino, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis T. A. dėl padarytos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d. - plėšimas iš E. A., neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad T. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo E. A., liudytojos J. A. parodymais dėl telefono Nokia pagrobimo, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jie davė nuoseklius parodymus, o kaltinamasis T. A., pasirinkdamas tokią gynybinę poziciją – neprisipažindamas dėl nusikaltimo, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šios nusikalstamos veikos bendrininkas K. Ž., siekdamas padėti T. A. išvengti atsakomybės, taip pat siekdamas palengvinti savo padėtį dėl turtinės žalos bendrais veiksmais padarymo ,taip pat neigia, kad buvo pagrobtas telefonas Nokia, tačiau teismas šiais kaltinamojo parodymais nesivadovauja.

T. A. veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką, padarė bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1d. 1 p.).

Skiriant bausmes už kiekvieną veiką, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje bei bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnyje.

Skiriant bausmę K. Ž., atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei formą, kad K. Ž. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į veikos stadiją – nusikalstamos veikos yra baigtos, į atsakomybę lengvinančią bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į kaltininko asmenybę - K. Ž. nusikalsta pirmą kartą, veiką padarė būdamas nepilnametis, iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1d. bei 82 str. 1d. 5 p., jam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo bausmės, jas subendrinant, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

T. A. padarė vieną apysunkį, baigtą nusikaltimą, skiriant bausmę atsižvelgiama atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkinčią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę – nusikalsta pirmą kartą, veiką padarė būdamas nepilnametis. Vertinat aplinkybių visumą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1d. bei 82 str. 1d. 5 p., jam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Auklėjamojo poveikio priemonių nepilnamečiams tikslas yra ne tiktai bausti nusikalstusius nepilnamečius, bet juos auklėti, ugdyti atsakingumą už savo poelgius ir padėti integruotis konkrečioje socialinėje aplinkoje gyventi ir dirbti. Šioms priemonėms būdingi ir nubaudimo elementai, tačiau jomis siekiama pataisyti nepilnametį ir jį ugdyti, keisti jo gyvenimo būdą ir padėti integruotis į visuomenę, sulaikyti nuo neteisėtų veikų darymo.

Civilinis ieškinys, turtinei žalai atlyginti, pareikštas S. P. 100 litų sumai, pilnai įrodytas pateiktais dokumentais, pagrįstas ir tenkintinas.

Civilinis ieškinys, turtinei žalai atlyginti, pareikštas J. A. 350 litų sumai, pilnai įrodytas pateiktais dokumentais, pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K.A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., 180 str. 1d., 180 str., 1d. ir nuteisti:

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.- 2010-02-20 epizodas, laisvės atėmimu 1 metams;

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - 2010-06-07 epizodas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas pagal LR BK 180 str. 1 d., subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. bausmes paskirtas pagal LR BK 180 str. 1 d. subendrinti su bausme paskirta pagal LR BK 178 str. 4 d., jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val., būti namuose bei tęsti mokslą.

T.A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d, bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val., būti namuose bei tęsti mokslą.

Iki įsiteisės nuosprendis, K. Ž., palikti kardomąją priemonę - periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iki įsiteisės nuosprendis T. A., palikti kardomąją priemonę –periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Priteisti iš K. Ž. 100 Lt S. P. naudai, o jam neturint lėšų iš įstatyminės atstovės G. Ž..

Priteisti iš K. Ž. ir T. A. solidariai 350 Lt J. A. naudai , o jiems neturint lėšų, iš įstatyminių atstovių - G. Ž. ir N. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.