Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-05-26 · Civilinė byla Nr. 2S-254-278/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-26
Bylos Nr.
2S-254-278/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Ieškovas
G. C., D. C.
Atsakovas
M. P., A. P.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-254-278/2009

Teisėjas Eduardas Meidus Procesinio sprendimo kategorija:(S)

103.4; 106.1; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. C., D. C. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2009 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17-82/2009 pagal ieškovų G. C., D. C. ieškinį atsakovams M. P., A. P. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašė teismą nustatyti ieškovų G. C., D. C. ir atsakovų M. P., A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo 0.6800 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkio pastatų bei kiemo statinių, esančių Garnelių kaime, Utenos rajone, naudojimosi tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi konstatavo, kad patikslintas ieškinys neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nes nepateiktas žemės sklypo geodezinis planas ir naudojimosi šiuo sklypu projektas bei nustatė ieškovams terminą iki 2009-01-26 trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

Ieškovams nurodžius, jog užsakyti geodeziniai matavimai bus atlikti tik 2009-01-29, be to, juos būtina suderinti su žemėtvarkos tarnyba, vėliau paruošti naudojimosi žemės sklypu projektą, 2009-01-22 nutartimi teismas pratęsė terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2009 m. kovo 17 d. .

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo G. C. prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2009-06-17 ir ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, jog ieškovams buvo suteikta galimybė ieškinio trūkumus pašalinti per protingą terminą, tačiau ir pratęsus šį terminą iki 2009-03-17, ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti – teismui nepateiktas žemės sklypo geodezinis planas ir naudojimosi sklypu projektas. Nurodė, jog bendraieškio G. C. prašyme pratęsti teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti nurodyti motyvai dėl žemės sklypo bendrasavininko M. P. išvykimo į užsienį, leidžia daryti išvadą, kad pratęsus terminą dėl objektyvių priežasčių nebus galima pašalinti procesinio dokumento trūkumų, kadangi G. C. pats nurodė, jog neturi duomenų kada žemės sklypo bendrasavininkis grįš į Lietuvą ir kada bus suderintas sudarytas žemės sklypo planas. Teismas konstatavo, kad ieškovams nepašalinus procesinio dokumento trūkumų per realų ir pakankamą terminą, ieškovai neįvykdė visų teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų dėl ko yra vilkinamas bylos procesas bei nurodė, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovai turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2009-03-26 nutartį ir perduoti klausimą Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai mano, kad ginčijama nutartis yra priimta neįvertinus prašyme dėl termino pratęsimo išdėstytų aplinkybių bei netinkamai pritaikius įstatymą. Nurodo, jog teismas darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovams buvo suteikta galimybė pašalinti ieškinio trūkumus per protingą terminą. Teigia, jog nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovai užsakė atlikti geodezinius matavimus ir naudojimosi žemės sklypu projektą. Nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į metų laiką ir geodezinių matavimų atlikimo trukmę, buvo nepakankamas, todėl 2009-01-22 nutartimi buvo pratęstas iki 2009-03-17. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog nustatytu nauju terminu pašalinti ieškinio trūkumų ieškovai negalėjo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių, o dėl bendrasavininkio M. P. išvykimo į užsienį. Apeliantai nurodo, kad jiems yra žinoma, jog M. P. iki švenčių (Šv. Velykų) sugrįš į Lietuvą, todėl išnyks aplinkybės, trukdančios pašalinti ieškinio trūkumus: įforminti atliktus geodezinius matavimus ir pateikti teismui naudojimosi žemės sklypu projektą. Be to, teigia, kad palikdamas ieškinį nenagrinėtu, teismas netinkamai pritaikė CPK 5 str., 7 str., 8 str., nuostatas. Nurodo, jog kreipėsi į teismą teisminės gynybos, siekdami apginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, tačiau teismas vilkino bylos nagrinėjimą, nes surengęs net šešis parengiamuosius posėdžius, neperėjo į teismo posėdį, kas rodo, kad bylos nagrinėjimui tinkamai nebuvo pasiruošta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai šį skundą prašo atmesti. Nurodo, jog apeliantai nepagrįstai kaltina teismą proceso vilkinimu, nes patys nesilaikė CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesuderino su atsakovais pozicijos, kurią kelis kartus keitė, tikslino ieškinį, laiku nepašalino ieškinio trūkumų. Teigia, jog ginčijama nutartis neužkerta kelio ieškovams savo pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti teisme ir ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovų pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą, t.y., aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir ieškinio dalyką - suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Spręsdamas kiekvieno pateikto ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, o nustačius ieškinio formos ir turinio trūkumus, numatytus CPK 135 ir 111 straipsniuose, nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d.). Ieškinio formos ir turinio reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o trūkumus nustačius priėmus ieškinį, ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 115 str. 3 d., 296 str.1 d. 11p., 296 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai G. C. ir D. C. nepašalino 2008-12-11 nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų ir ieškinį paliko nenagrinėtu. Ieškinio trūkumu pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad ieškovai, prašydami nustatyti naudojimosi tvarką paveldėtais pastatais bei žemės sklypu, teismui nepateikė geodezinio plano ir naudojimosi žemės sklypu projekto. Siekiant atsakyti į klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai teismas nustatė šį procesinio dokumento trūkumą, o jo nepašalinus, ieškinį paliko nenagrinėtu, būtina išsiaiškinti ar ieškovai nurodė ieškinyje svarbias bylai aplinkybes ir ar pateikė joms pagrįsti reikalingus dokumentus. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, vadovaudamasis įrodymais. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų pateikimas prasideda keliant bylą ir paprastai turi pasibaigti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje - iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 42 str.1 d., 111 str. 2 d. 4, 5 p.p., 112 str. 2, 3 p.p., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 2 d., 230 str., 232 str.1-3 p.p.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime į ieškinį ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes. Prie procesinių dokumentų turi būti pridėti nurodyti įrodymai, o jei šalis negali jų gauti, pateikti teismui tas priežastis patvirtinančius įrodymus ar suformuluoti prašymą išreikalauti įrodymus. Teismas, siūlydamas šalims pateikti papildomus įrodymus, nutartyje turi nurodyti, kurioms aplinkybėms įrodyti tie įrodymai yra reikalingi, tačiau neprivalo detaliai nurodyti konkrečių įrodinėjimo priemonių, išskyrus atvejus, kai nepateikiami privalomi rašytiniai įrodymai. Pareikšdami reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovai privalo teismui pateikti projektą dėl patalpų bei sklypo paskyrimo naudojimuisi kiekvienam iš šalių, tuo iš dalies patvirtinant ir tą aplinkybę, jog paveldėtas turtas yra dalus ir naudojimosi tvarka gali būti nustatoma. Tačiau be įrodymų, patvirtinančių G. C., D. C. ir atsakovų teisę į pastatus ir žemės sklypą, žemės sklypo plano bei naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu projekto, kitų dokumentų ieškovai teismui nepateikė. Tikslu nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu teismui būtina pateikti geodezinį planą ir naudojimosi žemės sklypu projektą, todėl pagrįstai, nustačius teismui šį ieškinio trūkumą, G. C. ir D. C. buvo įpareigoti pateikti minėtus dokumentus ir tuo pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškinio trūkumams pašalinti 2008-12-11 nutartimi teismas nustatė terminą iki 2009-01-26, o vėliau ieškovui prašant, jį pratęsė iki 2009-03-17 (b.l.110, 116). Ieškinio trūkumams pašalinti teismas privalo nustatyti pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį nei 7 dienos (CPK 115 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai savalaikiai ieškinio trūkumų nepašalino. Šios aplinkybės neginčija ir patys apeliantai, tačiau mano, kad teismas be pagrindo nepratęsė šio termino iki 2009-06-17, nes teismo nurodytų trūkumų negali pašalinti dėl nuo ieškovų nepriklausančių priežasčių. Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį, teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami. Minėtos teisės normos numato, kad teismas privalo nustatyti terminą, kuris ieškovams bus pakankamas, kad jie galėtų įvykdyti visus teismo nurodymus bei pateikti reikalingus dokumentus. Tuo atveju, jeigu teismas nustato nepakankamą terminą, CPK numato galimybę šį terminą pratęsti. Civilinio proceso kodekso normos nenustato kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas nusprendžia, koks terminas ieškovui yra pakankamas, todėl šiuo atveju būtina vadovautis protingumo principu ir įvertinti, kokio pobūdžio trūkumai yra nustatyti ir kiek gali prireikti laiko jiems pašalinti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovams buvo nustatęs pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. iki 2009-01-26, vėliau jį pratęsė iki 2009-03-17, todėl tenkinti G. C. prašymą ir terminą pakartotinai pratęsti iki 2009-06-17, teismui nebuvo pagrindo. Asmuo, kuriam nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, gali kreiptis į teismą su prašymu terminą pratęsti, o teismas turi teisę tokį terminą pratęsti jeigu asmuo nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jis negali laiku pašalinti ieškinio trūkumų. Įstatyme nenustatyta, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas kiekvienu atveju individualiai vertina ar terminą prašoma pratęsti dėl svarbių priežasčių. Ieškovas teismui nurodė, jog ieškinio trūkumų negali pašalinti, nes atsakovas M. P. yra išvykęs į užsienį ir nėra galimybės su juo suderinti žemės sklypo plano. Tačiau teismui nepateikti duomenys, kad dėl šio klausimo išsprendimo ieškovai kreipėsi į atsakovo M. P. atstovę, kuri pagal atstovavimo sutartį su atsakovais turi teisę spręsti klausimus, susijusius su nagrinėjama byla, ar į jo artimuosius - atsakovo seserį, atsakovę A. P., atsakovo sutuoktinę L. P., kurios, M. P. įgaliotos, taip pat galėjo išspręsti kilusius neaiškumus. Be to, prašydamas pratęsti terminą iki 2009-06-17, įrodymų, jog iki šios datos atsakovas grįš į Lietuvą, G. C. teismui nepateikė. Ieškovo nurodyta data kelia abejonių ir todėl, kad apeliantas nurodęs, jog M. P. grįš į Lietuvą iki šv.Velykų, apeliacinės instancijos teismui duomenų, kad minėtu metu atsakovas buvo grįžęs ir žemės sklypo planas su juo yra suderintas, taip pat nepateikė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo nurodytas termino pašalinti ieškinio trūkumus priežastis nelaikė svarbiomis bei konstatavęs, jog ieškinio trūkumai nepašalinti, ieškinį paliko nenagrinėtu.

Nors ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesvarsto ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, teisėjas privalo tikrinti ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka ieškinio turiniui keliamiems reikalavimams, o nustačius neatitikimus dokumento formos ar turinio reikalavimams - nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str.1 d., 135 str.). Bylos dokumentai patvirtina, kad nuo 2007-10-09 gauto pirminio ieškinio, bylos nagrinėjimas nepagrįstai ir nepateisinamai užsitęsė, nes teismas be pagrindo priėmė tinkamai neparuoštą ieškinį, eilę kartų skyrė bylą nagrinėti parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, nors CPK 229 str. nuostatos nustato, kad tik išimtinais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris įvyks ne vėliau kaip per 30 dienų, datą. Byloje šie reikalavimai yra pažeisti, tačiau nurodyta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas be svarbių priežasčių tęsti ieškinio trūkumų šalinimo terminą. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad, palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovams nėra atimta teisė pakartotinai, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko kreiptis į teismą su ieškiniu, pagrįstu įrodymais (CPK 296 str. 2 d.).

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė