Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2011-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-105-212/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
2A-105-212/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Pareiškėjas
Anykščių, Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo
Suinteresuotas asmuo
Anykščių rajono savivaldybės administracijos, E. R., A. B., Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-105-212/2011Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

Kolegijos teisėjų: Laimutė Sankauskaitė, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja),Sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

Dalyvaujant pareiškėjo Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui Ričardui Juozainiui,

Suinteresuotiems asmenims: Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstoveiZitai Karaliūnienei, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus V. V., E. R. atstovei adv. V. L.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro Ričardo Juozainio apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. R., A. B., Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl A. B. pripažinimo neveiksniu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašė pripažinti A. B. neveiksniu. Nurodė, gavo suinteresuoto asmens E. R. prašymą kreiptis į teismą dėl rupybos nustatymo. Vėliau paaiškėjo, jog A. B. nesugeba suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl jis pripažintinas neveiksniu.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Nustatė, kad pagal 2010-06-16 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 87 TPK-68/2010, A. B. konstatuota nepatikslinta demencija. A. B. dėl savo psichinės būklės negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertas Virginijus patvirtino, jog A. B. nustatyta nepatikslinta demencija ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Nepatikslinta demencija išsivystė dėl to, kad A. B. ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu. Teismas, remdamasis posėdžio metu duotais liudytojų gydytojų A. G. ir R. B., buvusios sutuoktinės J. B., J. V. M., O. K., O. M. ir V. J. parodymais nenustatė, jog A. B. turi psichikos sutrikimų, dėl kurių pobūdžio jo ir kitų asmenų saugumas ir interesai nebus apsaugoti nenustačius jam globos. Suinteresuotas asmuo A. B. buvo apklaustas teismo posėdžio metu, jis prisiekė ir pasirašė po priesaikos tekstu. A. B. pasirašė susitarimą, dėl jo interesų atstovavimo teisme su advokato padėjėju J. N., o vėliau parašė prašymą, jog atsisako advokato paslaugų. Todėl teismas darė išvadą, jog jis supranta savo veiksmus. Pažymėjo, kad apklausiant A. B. posėdyje, jis suprato, kad vyksta teismo posėdis, atsakė į klausymus. Socialinės paramos skyriaus pateikta išvadą teismas vertino formaliai, nes darbuotoja vieną kartą bendravo su A. B. ligoninėje ir pastebėjo, jog A. B. painiojosi laike ir erdvėje, nurodė neteisingas datas. Socialinės paramos skyriaus atstovė nepateikė daugiau įrodymų, dėl kurių A. B. reikėtų pripažinti neveiksniu ir nepasisakė, kaip konkrečiai jis nesugeba suprasti savo veiksmų ar jų kontroliuoti. Teismas manė, jog A. B. dėl savo amžiaus, sveikatos - stuburo slankstelių lūžių, kulnikaulio lūžio, nepatikslintos kraujagyslinės dimensijos pilnai negali pasirūpinti savimi ir tikėtina, jog jam reikalinga nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, bet tai nepateisina jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. A. B. psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nėra tokie sutrikimai, dėl kurių pobūdžio jo ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius A. B. globos.

Teismas manė, jog asmuo, kuris negali visiškai savarankiškai pasirūpinti savimi, negali būti pernelyg skubotai, remiantis vien formaliais argumentais, grindžiamais tik psichinio sutrikimo diagnoze, pripažintas neveiksniu ir iš asmens neturėtų būti atimama galimybė savarankiškai spręsti dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis vien dėl to, kad jo idėjos ar elgesys, jeigu jis nėra impulsyvus ir pavojingas jam pačiam bei aplinkiniams, nukrypsta nuo normų, dominuojančių konkrečioje visuomenėje ar neatitinka visuotinai priimtų standartų. Teismas darė išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog A. B. nustatyti psichikos sutrikimai nėra tokie sunkūs, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog A. B. reikalinga globa, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pripažinti A. B. neveiksniu ir pavesti suinteresuotam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui pradėti bylą dėl globos A. B. nustatymo. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir naikintinas. Nurodo, kad teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog suinteresuotas asmuo A. B. turi psichinę ligą ir proto negalią, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų prasmės. Iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad jis serga nepatikslinta kraujagyslinė demencija, kuri išsivystė dėl to, kad A. B. ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, ši liga nėra laikino pobūdžio. Dėl susirgimo eigos vystėsi psichikos defektai mąstymo, emocijos sferoje ir jis negali suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės išvada, kadangi ji pagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis, anamneze, neprieštarauja civilinės bylos ir medicininės dokumentacijos duomenimis, tiriamojo elgesiui psichiatrijos ekspertizės metu. Tai, kad A. B. sugeba kartais savimi pasirūpinti, t. y. pasirašyti susitarimą dėl atstovavimo teisme, o vėliau parašyti prašymą, jog atsisako advokato paslaugų, nepaneigia psichiatrinės ekspertizės akto išvadų apie tai, kad jis serga psichine liga. Apklausti liudytojai O. K., O. M. ir V. J. su A. B. bendravo iki įvykio, kuris paskatino jo ligos vystymasi, o liudytojas A. G. nežinojo A. B. tikrosios psichinės būklės, nes gydymą vykdė pagal suinteresuotų asmenų nurodytą sveikatos būklę. Teismas savo išvadoje nurodė, kad A. B. dėl savo amžiaus, sveikatos pilnai negali pasirūpinti savimi ir tikėtina, jog jam reikalinga nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, tačiau A. B. psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nėra tokie sutrikimai, dėl kurių pobūdžio jo ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius A. B. globos. Todėl teismas turėjo pripažinti A. B. ribotai veiksniu, t. y. tenkinti prokuroro pareiškimą dalinai, o ne jį atmesti. Atmesdamas prokuroro pareiškimą, teismas užkirto kelią skirti globą ir rupybą A. B., kuris negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei reikiamai atlikti savo pareigų, nors ir būtina jo priežiūra ir slauga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius mano, kad Anykščių rajono apylinkės prokuroro pareiškimas turėjo būti tenkintinas iš dalies, pripažįstant A. B. ribotai veiksniu. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, nes remiantis bylos duomenimis, liudytojų parodymais kyla abejonių ar A. B. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Atliekant medicininį A. B. vertinimą, buvo nustatyta, kad A. B. dėl savo psichinės būklės negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo E. R. nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu. Mano, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas. Nurodo, kad jai A. B. būklė kelia nerimą, tačiau teismas nesudarė galimybės teisėtai rūpintis jo interesais, nors teismo posėdžio metu buvo akivaizdu, kad A. B. pats savimi pasirūpinti negali. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie su A. B. bendravo iki jį paguldant į Anykščių rajono savivaldybės ligoninę, taip pat netiksliai pateikė ir netinkamai vertino specialistų parodymus bei paaiškinimus. Nesutinka su teismo juridiniu įvertinimu dėl A. B. psichikos, nes šis įvertinimas prieštarauja visai byloje esančiai medžiagai, byloje pateiktiems įrodymams, dalyvaujančių šalių paaiškinimams.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas- ieškinį patenkinti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras prašė pripažinti neveiksniu A. B., gim. 1939-06-30, gyv. Kranto g. 9, Anykščiuose. Nurodė, kad A. B. psichinę būsena leidžia abejoti jo veiksnumu, nes jis ne visada pažįsta artimus žmones, klausinėja apie jau mirusius asmenis, painiojasi laike ir erdvėje, pasakoje realybės neatitinkančius įvykius. Anykščių rajono apylinkės teismas paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę A. B. psichinei būklei nustatyti. Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisija ekspertizės akte davė išvadą, kad A. B. konstatuojama nepatikslinta demencija ir kad A. B. dėl savo psichinės būklės negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (b. l. 118-119). Iš ekspertizės akto matyti, kad A. B. nepilnai orientuojais laike ir vietoje, nežino kokie dabar metai, kokia mėnesio diena, kur ir dėl ko atvyko. Teismo posėdyje ekspertas V. D. patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad nepatikslinta demencija A. B. išsivystė dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu. Iš galvos smegenų tomogramos matė, kad yra ryškūs smegenų ir smegenėlių atrofijos požymiai, ligoninėje buvo gydomas dėl praeinančios smegenų išėmijos priepuolio ir visi šie veiksniai lėmė nepatikslintą demencijos išsivystymą. Buvusi A. B. sutuoktinė J. B. patvirtino, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu, o pastaruosius 3 metus gerdavo stipriai (b. l. 156).

Įstatymas reglamentuoja, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu (CK 2. 10 str. 1 d.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas neveiksnumo nustatymui būtini du kriterijai: medicininis ir juridinis. Pirmasis patvirtinamas teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, o teisinis asmens veiksnumo įvertinimas patvirtinamas asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į klausimų, susijusių su asmens veiksnumu, vertinimo sudėtingumą ir specialių žinių būtinumą, teismo ekspertų išvada apie asmens psichinę sveikatą yra reikšmingas įrodymas. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad ekspertai vienareikšmiškai atsakė, jog A. B. negali suprasti savo veiksmų reiskšmės ir jų valdyti.

Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civ. bylose: Nr. 3K-3-328/2007 – 2007-09-11; Nr. 3K-3-370/2008-2008-07-11; 3K-3-311/2009 – 2009-06-26 ir kt.).

Pažymėtina, jog asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, gali būti įrodinėjamas ne tik teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, bet ir kitomis CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti nebejotiną išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir kad jam reikalinga globa.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. B. dėl jam nustatytos nepatikslintos demencijos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 2.10 straipsnio 1 dalies pagrindu jis pripažintinas neveiksniu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Anykščių rajono apylinkės teismas nustatęs svarbias bylos nagrinėjimui aplinkybes, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to darė nepagrįstą išvadą, kad nepakanka įrodymų pripažinti A. B. neveiksniu. Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 261 str. 1 d.), todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas- Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: A. B., gim. 1939 m. birželio 30 d. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksniu.

Pavesti Anykščių rajono apylinkės teismui pradėti bylos dėl globos A. B. nustatymo, globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė