Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo P. J. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarties, kuria P. J. , įtariamam padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje bei BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje, pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. vasario 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. įtariamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. G. , M. G. , A. B. ir R. G. 2007 m. gegužės mėn. 21 d., apie 21 val. 40 min., prie picerijos „Katpėdėlė", esančios adresu (duomenys neskelbtini), Plungės m., rankomis, kojomis bei tyrimo metu nenustatytais įrankiais sudavė nukentėjusiajam A. R. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą ir jį sužalojo, padarydamas jam galvos sumušimą, lydimą daugybinių masyvių kraujo išsiliejimų po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir jo nutekėjimo į šoninius galvos smegenų skilvelius, besikomplikavus galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Dėl to nukentėjusysis neteko sąmonės ir mirė.

Taip pat, jis įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje organizavo didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą. A. B. bei R. G. , vykdydami Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančio suimto P. J. 2007 m. lapkričio mėn. pabaigoje – gruodžio mėn. pradžioje telefonu perduotus nurodymus įsigyti ir per K. Ž. perduoti jam į Šiaulių tardymo izoliatorių narkotines bei psichotropines medžiagas, tokiu būdu jas išplatinant, kartu su K. Ž. , A. T. ir D. Š. , pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, turėdami tikslą P. J. perduoti ir tokiu būdu platinti, veikdami pagal P. J. nurodymus, nurodė A. J. su D. Š. 2007 m. gruodžio mėn. 14 d., apie 18 val. vakaro „Statoil" degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje iš L. G. įgyti didelį kiekį (31,908 g.) narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei patys tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei iš nenustatyto asmens įgijo 3,309 g. psichotropinės medžiagos M. Š. narkotines medžiagas P. J. per A. B. ir R. G. perduotu nurodymu A. T. , K. Ž. ir D. Š. supakavo į paketą ir automobiliu „V. P. ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiaulių mieste, kur tuo metu buvo laikomas P. J. . Pakete esančias narkotines ir psichotropines medžiagas pagal P. J. telefonu duotus nurodymus permetė jam per Šiaulių tardymo izoliatoriaus tvorą, tokiu būdu jas išplatindami.

2007 m. birželio 6 d. P. J. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. 2007 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam P. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

2007-06-30 P. J. sulaikytas Prancūzijoje už šioje valstybėje padarytą nusikalstamą veiką ir pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį 2007 m. rugpjūčio 22 d. perduotas baudžiamajam persekiojimui, Lietuvos Respublikai.

2007 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutartimi paliko galioti 2007 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria P. J. paskirtas suėmimas ir nustatė trijų mėnesių suėmimo terminą.

Tas pats Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-11-22 ir 2008-01-24 nutartimis dar du kartus pratęsė P. J. suėmimo terminą atitinkamai dviems ir vienam mėnesiui.

Skundžiama 2008 m. vasario 22 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas dar kartą pratęsė P. J. suėmimo terminą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. vasario 24 d.. Suėmimo terminas pratęstas vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Įtariamasis P. J. skunde prašo jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.

Suimtojo nuomone, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą žemesniojo teismo posėdyje, jo gynėjas nurodė svarius motyvus, leidžiančius jam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. P. J. teigimu, jis šiuo metu tik įtariamas padaręs nurodytas nusikalstamas veikas ir kol teismas neįrodys jo kaltės, prokuroras negali teigti, kad jis naują nusikaltimą padarė praėjus vos trim dienom po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos.

Be to, įtariamasis P. J. skunde nurodo, kad prokuroras, prašydamas pratęsti jam suėmimo terminą, negalėjo žinoti ar jis turėjo pragyvenimo šaltinį, bei teigia, kad į Prancūziją jis išvyko ieškodamas darbo, o ne norėdamas pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo.

Taip pat P. J. mano, kad prokuroras neteisus teigdamas, jog įtariamasis nėra susaistytas glaudžiais socialiniais ryšiais. Įtariamojo P. J. teigimu, jis turi dvi mažas seseris, kuriomis reikia rūpintis, du brolius, be to turi draugę su kuria planuoja susituokti.

Dėl šių aplinkybių įtariamasis mano, kad negalima teigti, jog jis darys naujus nusikaltimus, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo ar kaip nors kitaip trukdys procesui.

Teismo posėdžio metu suimto įtariamojo P. J. gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti.

Įtariamojo P. J. skundas atmetamas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų (BPK 122 str. 6 d.). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartyje pagrįstai nustatė ir tinkamai motyvavo, kad šioje byloje yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai, t.y. kad yra pagrindas manyti, jog įtariamasis P. J. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 aštuntame punkte nurodyta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai. To paties nutarimo dešimtame punkte nurodyta, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, jo vaidmuo padarant nusikaltimus bei kiti duomenys.

Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, jog byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad P. J. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BK 129 str. 1 d. ir BK 24 str. 4 d., BK 260 str. 2 d.), kurios priskiriamos prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, ir už kurias įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). Įrodžius, kad jis padarė šiuos nusikaltimus jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog įtariamasis P. J. niekur nedirba bei neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, neturi Lietuvos Respublikoje jokių šeiminių ar kitokių socialinių ar materialinių įsipareigojimų, kurie galėtų jį sulaikyti nuo baudžiamojo persekiojimo vengimo, išvykimo iš Lietuvos. Skunde įtariamasis nurodo, kad prokuroras negali žinoti ar jis turi kokį nors pragyvenimo šaltinį, tačiau nepateikia jokių naujų duomenų apie savo darbovietę ar kitokį pragyvenimo šaltinį. Be to, bylos duomenys rodo, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad netrukus po nusikaltimo, kuriuo P. J. įtariamas, pastarasis išvyko į užsienį, t.y. į Prancūziją ir būtent dėl to, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Nors įtariamasis ir teigia, kad į užsienį išvyko ieškodamas darbo, tačiau jokių, tai patvirtinančių duomenų pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Kita vertus tokie įtariamojo teiginiai tik patvirtina aplinkybę, kad jis Lietuvos Respublikoje neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Kad P. J. neturėjo legalių pajamų ir Prancūzijoje, patvirtina tas faktas, jog jis sulaikytas įtariant jį šioje valstybėje padarius nusikalstamą veiką. Tos aplinkybės, kad įtariamasis turi dvi mažas seseris, kuriomis jo teigimu reikia rūpintis, du brolius, be to turi draugę su kuria planuoja susituokti, šiuo atveju negali būti laikomos pakankamu pagrindu panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę. Visų pirma, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad įtariamasis P. J. kokiu nors būdu būtų materialiai rėmęs savo seseris ir brolius. Antra, byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad santykiai ar ryšiai su minėtais artimaisiais, kokiu nors būdu šalintų galimybę įtariamajam pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokią galimybę galėtų šalinti artimųjų materialinė ar socialinė tarpusavio priklausomybė, tačiau tokių faktų byloje nenustatyta. Taip pat iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad P. J. teistas tris kartus, paskutinį kartą už sunkaus nusikaltimo padarymą, naują nusikaltimą įtariamas padaręs neišnykus ankstesniam teistumui ir praėjus vos trim dienom po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Esant byloje nustatytiems tokiems faktams, konstatuotina, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalyje numatyti suėmimo pagrindai bei sąlygos.

Be to, šiuo metu P. J. įtariamas padaręs du nusikaltimus, sunkų ir labai sunkų. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad šioje byloje yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Šio suėmimo pagrindo buvimą patvirtina ir tai, kad P. J. vieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų įtariamas padaręs kaip organizatorius (BK 24 str. 4 d., BK 260 str. 2 d.).

P. J. nurodo, kad prokuroras negali teigti, jog jis (P. J. ) naują nusikaltimą padarė praėjus vos trim dienom po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, nes šiuo metu jis tik įtariamasis. Tačiau šie įtariamojo argumentai nelaikomi pagrindu panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 1 dalimi, dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo sprendžia ne prokuroras, o teismas. Apygardos teismas, sprendęs suėmimo termino pratęsimo klausimą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, P. J. įtariamas padaręs praėjus tik trims dienoms po bausmės atlikimo. Be to, konstatuotina, kad šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o svarstoma, ar yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai bus įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog byloje turi būti tokių duomenų, tačiau jie pratęsiant suėmimą nevertinami kaltės įrodytumo aspektu. Teismas skundžiamoje nutartyje dėl suimtojo kaltės nepasisakė.

Įtariamasis skundu prašo skirti įstatymų numatomą švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 26 punkte nurodyta, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.

Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad tinkamai motyvuoti ir papildomi suėmimo termino pratęsimo pagrindai, kuriuos būtina nustatyti pratęsiant suėmimą ilgiau nei šeši mėnesiai. Teismas pagrįstai nurodė, jog byla sudėtinga ir didelės apimties. Byla susideda iš 5 tomų, šiuo metu joje atliekami įvairūs, daug laiko reikalaujantys proceso veiksmai: biologiniai, kraujo, panagių turinio DNR tyrimai, įtariamajam pareikštas įtarimas naujos nusikalstamos veikos padarymu, sujungti du ikiteisminiai tyrimai.

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, rodo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo P. J. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.