Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalies, kuria išdėstytas sprendimu priteistos skolos ir delspinigių mokėjimas, civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko SNORAS ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo turi būti užtikrintas šalių lygiateisiškumo principas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo neužtikrina net minimalios ginčo šalių interesų pusiausvyros: apelianto vieno mėnesio pajamų ir sprendimu nustatyto vieno mėnesio priteistų sumų mokėjimo santykis sudaro 650:711, t.y. jo pajamos per mėnesį sudaro apie 91 proc. mokėtinos sumos, o tai stumia atsakovą į nepakeliamai sunkią padėtį, nesuderinamą su minimaliomis galimybėmis išgyventi.Teismo sprendimu pažeidžiamas ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų balansas. Tuo tarpu, jeigu ieškovo naudai priteistų sumų išdėstymas būtų priteistas pagal atsakovo pirmosios instancijos teisme siūlymą po 300 Lt, ieškovo padėtis nepablogėtų nepataisomai. Be to, atsirastų galimybė, kad atsakovas sugebės tinkamai įvykdyti teismo sprendimą bei kompensuoti visus ieškovo patirtus nuostolius.Išdėstydamas priteistas sumas, pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatė mokėtinas sumas, kurios sudaro 109 proc. visų jo gaunamų pajamų, o tai reiškia netinkamą sprendimo vykdymą.Atsakovui periodiškomis išmokomis mokant priteistas sumas ilgesnį laiką, ieškovas gaus didesnes metines palūkanas. Tokiu būdu, ieškovo nuostoliai būtų tinkamai kompensuojami.Atsakovas apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus įrodymus apie pasikeitusią socialinę padėtį bei sugyventinės nėštumą.

Atsakovas nuo 2011-10-18 yra bedarbis, tačiau įsipareigojimų pagal sutartį nevykdo nuo 2009-06-04, nors tokią galimybę turėjo, tačiau nereagavo į siunčiamas pretenzijas, trumpąsias žinutes, piktybiškai vengė vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovas nepateikė teismui jokių kitų įrodymų apie savo turtinę padėtį: pažymų iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“, duomenų apie turimas lėšas banko sąskaitose, duomenų apie kilnojamąjį turtą. Išdėstant skolos mokėjimą po 300 Lt per mėnesį, sprendimo įvykdymas išsitęstų iki 28 mėnesių, todėl iš esmės būtų pažeisti ieškovo interesai.Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko su skolos mokėjimo išdėstymu vieneriems metams, bet po sprendimo priėmimo nesumokėjo pagal sutartį jokios skolos dalies, nors pirmoji įmoka turėjo būti sumokėta iki 2011-11-30. Tai patvirtina atsakovo tolesnį įsipareigojimų nevykdymą ir skolos mokėjimo vilkinimą.Nėra duomenų, kad atsakovo sugyventinės laukiamas vaikas yra jų bendras vaikas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas turėjo žinoti apie sugyventinės nėštumą ir įrodymus apie šį faktą galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.Teismui priėmus naujai pateiktą įrodymą apie sugyventinės nėštumą, teismas spręsdamas skolos išdėstymo klausimą, turi atsižvelgti ir į jos gaunamas pajamas bei turimą turtą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie konkrečius jo besilaukiančios sugyventinės specialius poreikius, kurie reikalauja papildomų išlaidų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Šioje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo išdėstymo.

Pagal CPK 284 straipsnio nuostatą teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog sprendimo dalis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo neužtikrina minimalios ginčo šalių interesų pusiausvyros, jog sprendimu išdėstytos mokėtinos sumos nesuderinamos su jo minimaliomis galimybėmis išgyventi, jog mokant po 300 Lt per mėnesį jis esą galėtų tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje pateiktą atsakovo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą (b.l. 20-22) ir išdėstė sprendimu priteistos sumos mokėjimą metams, mokant po 711,56 Lt, o paskutinį mėnesį 711,60 Lt. Atsakovas nesutinka su tokia teismo sprendimo dalimi ir teigia, kad teismo sprendimo įvykdymas turėjo būti išdėstytas kitokia tvarka, t.y. mokant po 300 Lt per mėnesį.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, atsakovas prašymą (b.l. 20-22) išdėstyti teismo sprendimą grindė aplinkybėmis apie sunkią turtinę padėtį ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-09-05 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b.l. 23-25). Apeliantas, teigdamas, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir kad jis neišgali mokėti teismo sprendimu nustatytų vieno mėnesio mokėjimų ieškovui, apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie nedarbo draudimo išmokos gavimą (b.l. 52) ir sugyventinės R. K. nėštumą (b.l. 50). Tačiau atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie jo vardu turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, tarp jų ir transporto priemones, turimas lėšas bankuose. Tad teisėjų kolegija pažymi, kad vien pagal byloje turimus duomenis (atsakovo gaunama bedarbio išmoka, gautos pajamos laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-09-05) negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, kas sudarytų pagrindą visa apimtimi tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, mokant įsiskolinimą ieškovui po 300 Lt per mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad skola būtų išdėstyta metams (b.l. 35-36), kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu jau egzistavo aplinkybė, jog atsakovas yra registruotas darbo biržoje, ir į šią aplinkybę teismas atsižvelgė, priimdamas sprendimą, darytina išvada, kad atsakovas turėjo įvertinti savo galimybę mokėti priteistą skolą dalimis. Be to, nors atsakovas teigia, kad jis negali vykdyti teismo sprendimo dėl sunkios turtinės padėties, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad jis įsiskolinimą ieškovui bent kokia nors suma sumažino, moka skolą tam tikromis, kad ir mažesnėmis dalimis. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą taip pat teigia, kad atsakovas po teismo sprendimo priėmimo nesumokėjo pagal sutartį jokios skolos dalies, nors pirmoji įmoka turėjo būti sumokėta iki 2011-11-30.

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie sugyventinės nėštumą, tačiau jokių įrodymų apie, jo teigimu, specialius jos poreikius, kurių ji negalėtų užtikrinti pati, nepateikė.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodo būtinybę užtikrinti minimalią ginčo šalių interesų pusiausvyrą, tačiau pagal byloje turimus duomenis jis nėra sumažinęs savo įsiskolinimo ieškovui, kai tuo tarpu šios nutarties priėmimo dieną didžioji dalis mokėjimų pagal skundžiamą sprendimą jau turėjo būti atlikta (paskutinis mokėjimas turi būti atliktas 2012-10-31). Tad atsakovo apeliacinio skundo patenkinimas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš esmės reikštų nepagrįsto pranašumo suteikimą skolininkui ir paneigtų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, pažeistų šalies, kurios naudai jis priimtas, t.y. ieškovo, lūkesčius.

Apelianto teigimu, atsakovui periodiškomis išmokomis mokant priteistas sumas ilgesnį laiką, ieškovas gaus didesnes metines palūkanas, tad ieškovo nuostoliai būtų tinkamai kompensuojami. Tačiau vien ši aplinkybė negali paneigti išimtiniais atvejais taikomo sprendimo išdėstymo instituto ir paties teismo sprendimo vykdymo privalomumo.

Be to, apeliantas nenurodė, jog, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, kaip tai prašoma apeliaciniame skunde, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, tuo labiau, jog įsiskolinimo jis nemoka nuo 2009 m. birželio mėnesio ir nepagrindė būtinumo pakeisti teismo sprendimą ir išdėstyti skolos mokėjimą mažesnėmis sumomis ilgesniam laikotarpiui.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalies, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti naikinama ar keičiama apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalis dėl sprendimu priteistos skolos ir delspinigių mokėjimo išdėstymo paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šioje byloje atsakovas ginčijo ne teismo sprendimo dalį dėl skolos iš jo priteisimo ieškovui, o tik jo dalį dėl teismo sprendimo išdėstymo. Tokiuose ginčuose žyminis mokestis nemokamas. Dėl šios priežasties žyminis mokestis už atsakovo paduotą apeliacinį skundą nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.