Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo A. M. gynėjai advokatei Virginijai Pluščiauskienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gim.1984m. kovo 23d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus / darbingumas 30 proc. /, neteistas, ir

T. V., gim. 1990m. gruodžio 21d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos BK 180str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. M. ir T. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011m. gegužės 14d. apie 03val. viešoje vietoje - Kelmėje, S.Nėries g. namo Nr. 9 kieme įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką - sumušė nukentėjusįjį D. M., padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. A. M. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, po to T. V. tyčia sudavė du smūgius kumščiu į veidą bei nugriuvusiam du kartus įspyrė į įvairias kūno vietas.

Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino faktiškai pilnai ir paaiškino, kad jis gyvena Kelmėje, S.Nėries g. 9-5; kaltinamasis T. V. yra jo draugas, o nukentėjusysis D. M. pažįstamas, visi jie gyvena tame pačiame daugiabučiame name Kelmėje, S.Nėries 9. Įvykio dienos vakare jis su T. V. ir į svečius atvažiavusia drauge Ž. V. buvo Kelmės miesto kavinėje, vadinamoje „limonadine“. Pasibaigus kavinės darbo laikui išeidami į lauką susitiko kaimyną D. M. ir visi nusprendė nueiti į jo / t.y. A. M. / namus pasikalbėti. Iš pradžių visi nuėjo į degalinę „Milda“, kur D. M. ir Ž. V. nupirko butelį degtinės, po to grįžo į jo namus. Ten kambaryje kalbėjosi ir gėrė degtinę; jo tėvas buvo kitame kambaryje. Po kurio laiko jis užsinorėjo pailsėti, todėl atsigulė į lovą. Vienu metu D. M. pradėjo Ž. V. priekaištauti, kad ji neprižiūri vaikų, jie susipyko, tačiau jis juos nuramino. Tada Ž. V. išėjo į lauką; D. M. netrukus taip pat išėjo ir jie su T. V. būdami kambaryje išgirdo lauke klyksmą. Kol jis atsikėlęs apsirengė, išbėgęs į lauką T. V. parvedė į kambarį Ž. V.. Ši pasakė, kad ją užpuolė ir sumušė D. M.. Pamatęs kambaryje paliktą D. M. mobiliojo ryšio telefoną jį paėmė ir išnešė į lauką atiduoti Donatui. Šį sutiko kieme prie vartelių ir paklausė, kodėl sumušė Živilę. Donatas pradėjo keiktis, jie susikivirčijo, susikibo, pradėjo stumdytis ir abu nugriuvo ant žemės / nugriuvus jis atsidūrė ant D. M. /. Tuo metu į kiemą išėjo T. V. močiutė ir pats Tomas. Jie su D. M. baigė grumtis ir atsistojo. Tačiau D. M. juos vėl puolė, todėl T. V. sudavė vieną smūgį ranka Donatui į veidą. Tuo metu į kiemą išėjo Donato mama, kuriai jis pasakė apie konfliktą. Po to Donatas paėmęs plytą metė į Tomą ir pataikė į petį, šis supykęs dar vieną kartą sudavė Donatui ranka į veidą, Donatas nuo Tomo bėgo tolyn, šis vijosi, tačiau daugiau smūgių nesudavė. Tuo konfliktas baigėsi ir jis su Tomu grįžo į namus. Sekantį rytą apie 08val. paskambino Donatas ir prašė, kad Živilė nerašytų policijai pareiškimo dėl sumušimo, tačiau ši nuėjo į Kelmės PK ir parašė pareiškimą.

Išeinant iš kavinės Donatas jau buvo stipriai girtas, o Tomas ir Živilė truputį išgėrę; jis pats buvo blaivus, nes serga nervine liga, geria vaistus ir visiškai nevartoja alkoholio. Būnant pas jį namuose degtinę gėrė visi draugai, išskyrus jį patį; nei vienas iš jų sužalotas nebuvo, niekas niekam smūgių nesudavė. Kaip ir kodėl Donatas sumušė Živilę, jis nematė; ši vėliau pasakojo, kad eidama išgirdo už nugaros žingsnius ir atsisukusi gavo keletą smūgių. Gerai prisimena, kad Donato kambaryje paliktą mobiliojo ryšio telefoną išnešęs į kiemą šiam atidavė, telefoną Donatas įsidėjo į priekinę kelnių kišenę. Su Donatu susikivirčijo ir susigrūmė todėl, kad šis sumušė Živilę; jokio susitarimo su T. V. sumušti Donatą ar atimti kokius nors daiktus nebuvo. Jis pats Donatui smūgių nesudavė, tik su juo grūmėsi. Jokių daiktų ar pinigų iš Donato neatėmė ir kad tai būtų padaręs T. V., jis nematė. Taip pat nematė, kad mobiliojo ryšio telefonas ar pinigai Donatui būtų iškritę ant žemės. Tik vėliau T. D. mamai pasakė pasiimti telefoną, kuris gulėjo lauke po automobiliu, tačiau jis to taip pat nematė. Pats konflikto metu sužalotas nebuvo, tik nugriuvęs išsitepė kelnes. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka.

Papildomos apklausos metu jis paaiškino, kad grumtynių metu galimai sudavė Donatui vieną smūgį ranka į galvą, tačiau daugiau smūgių tikrai nesudavė, nugriuvusio nespardė ir jokio turto neatėmė. Iki bylos nagrinėjimo pabaigos su nukentėjusiuoju susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pripažįsta pasielgęs netinkamai, nes buvo susinervinęs dėl Živilės sumušimo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. paaiškino iš esmės analogiškai, tačiau teigė smūgių nukentėjusiajam nesudavęs / 79, 83 l. /.

Akistatos su S. M. / 48 l. / ir D. M. / 49 l. / metu jis taip pat nurodė nesudavęs D. M. nei vieno smūgio, tik grūmęsis.

Kaltinamasis T. V. kaltę pripažino faktiškai pilnai ir apie įvykio aplinkybes paaiškino iš esmės analogiškai kaip kaltinamasis A. M.. Taip pat jis paaiškino, kad Ž. V. ir po jos D. M. išėjus iš A. M. namų, jis netrukus išgirdo lauke šauksmą. Išbėgęs į lauką pamatė klūpančią veidą užsidengusią Živilę, Donato tuo metu nepastebėjo. Tada parvedė Živilę į Aivaro namus ir kalbėjosi su Aivaro tėvu. Besikalbant šis per langą pamatė Aivarą ir Donatą kieme nugriuvusius ant žemės ir besigrumiančius. Išėjęs į lauką jis atitraukė Aivarą. Tuo metu Donatas užsimojo jam suduoti, todėl jis su keliu sudavė Donatui į krūtinę ir su ranka vieną smūgį į veidą. Šis nenugriuvo ir bandė jam suduoti su pagaliu. Išvengęs smūgio jis nusivijo Donatą į netoliese esančius krūmus ir vieną kartą sudavė per kojas. Donatas nugriuvo ir pasakė „baigiam“, tada jis grįžo prie Aivaro. Grįždamas iš krūmų Donatas ieškojo pamesto bato, jis šį batą rado ir numetė Donatui. Tada Donatas paėmė pusplytė ir metė į jį. Supykęs jis dar kartą sudavė Donatui vieną smūgį į veidą, vėliau grįžo į namus.

Įvykio metu jis buvo gėręs alkoholinių gėrimų, tačiau nesijautė labai girtas; girčiausias buvo Donatas. Jokio susitarimo su Aivaru sumušti Donatą ar atimti šio turtą nebuvo. Mano, kad Aivaras susigrūmė su Donatu dėl Živilės sumušimo. Jis Donatui sudavė tik todėl, kad šis bandė suduoti pirmas. Nei telefono, nei pinigų iš Donato neėmė. Telefoną ant žemės prie Aivaro automobilio pamatė rytą apie 05-06val., kai su Živile grįžo iš Kelmės PK, kur ši parašė pareiškimą dėl sumušimo. Apie ant žemės gulintį telefoną pasakė Donato mamai; ar ši telefoną paėmė, jis nematė. Konflikto metu jis pats sužalotas nebuvo, kad Aivaras suduotų smūgius Donatui, taip pat nematė. Tą vakarą Aivaras alkoholio negėrė. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nei telefono, nei pinigų jis neėmė, o dėl muštynių yra kaltas pats Donatas. Pripažįsta, kad Donatui sudavė 2-4 smūgius kumščiais ir 2 kartus spyrė keliais, taip bandė suduoti vieną smūgį su galva, tačiau nepataikė; gulinčio nespardė, telefono ir pinigų iš striukės kišenės neištraukė ir nebandė to padaryti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. V. paaiškino, kad išėjęs į lauką pamatė tupinčią Živilę, kuri pasakė, kad Donatas jai sudavė. Tada jis Donatui sudavė galva į galvą ir nuėjo į Aivaro namus, o Aivaras išėjo į lauką. Būnant kambaryje Aivaro tėvas pasakė eiti jų išskirti. Išėjęs lauke pamatė Aivarą ir Donatą susikibusius gulinčius ant žemės ir išskyrė. Atsikėlęs Donatas bandė kažkuriam jų suduoti kumščiu, todėl jis keliais trenkė Donatui į galvą 5-6 kartus. Po to jis numetė Donatui pamestą batą, o šis paleido su plytgaliu ir pataikė jam į petį. Supykęs jis stovinčiam Donatui 2 kartus įspyrė į galvą, šis pargriuvo ir nebeatsikėlė. Po to eidamas į namus jis po stovinčiu automobiliu pamatė Donato telefoną ir pasakė šio mamai. Telefono ir pinigų neėmė / 54, 59 l. /

Akistatos su D. M. metu jis nurodė, kad šiam 5-6 kartus spyrė keliais į galvą ir 2 kartus įspyrė gulinčiam į galvą, tačiau telefono ir 100 lt. neėmė / 44 l. /. Akistatos su S. M. metu jis patvirtino nieko iš striukės neėmęs / 47 l. /.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų A. M. ir T. V. kaltė įrodyta jų paaiškinimuose nurodomomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo D. M., liudytojų S. M., J. M., Ž. V. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis D. M. apie susitikimą su kaltinamaisiais ir Ž. V. parodė iš esmės analogiškai. Tačiau jis parodė, jog apie 02 val. nakties išeinant iš kavinės jautėsi mažai apgirtęs, nes per vakarą išgėrė tik 3-4 butelius alaus, o abu kaltinamieji ir jų draugė jau buvo stipriai girti. Būnant A. M. namuose maždaug nuo 02val. 30min. iki 05val. kaltinamieji ir Živilė gėrė degtinę, kurią jis nupirko degalinėje „Milda“, o jis faktiškai visiškai negėrė. Kalbantis jokių konfliktų nebuvo, tik jis šiek tiek susiginčijo su Živile dėl vaikų. Tuo metu A. M. tėvas buvo kitame kambaryje. Apie 05val., jau prašvitus, jis išėjo į savo namus. Eidamas per kiemą išgirdo už nugaros žingsnius, pajuto smūgį į dešinį smilkinį ir nugriuvo. Tada pamatė A. M., kuris jį gulintį puolė. Jis pakabino Aivarą ir prisitraukė prie savęs, kad šis negalėtų suduoti. Besigrumiant atėjo T. V., kuris Aivarui sakė jį mušti. Vienu metu Aivaras pasakė „baigiam“ ir jie atsistojo. Atsistojus Tomas netikėtai jam trenkė ranka į veidą, jis bandė bėgti tolyn, tačiau maždaug už 8 m. Tomas jam dar kartą sudavė į veidą ir jis nugriuvo. Tada Tomas jam ne mažiau 3-4 kartų įspyrė į veidą ir šonus, po to pasilenkęs iš vidinės striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir jį paleido. Jis atsistojo, tačiau tuo metu jį užpuolė Aivaras. Jis bėgo tolyn, tačiau nugriuvo, o Aivaras ėmė mušti su rankoje laikomu telefonu. Jis prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik namuose, kur jį parvedė mama.

Jam išeinant į namus Živilė liko Aivaro namuose, lauke jis jos sutikęs nebuvo ir nemušė. Kodėl Aivaras jį užpuolė, nežino; galimai dėl kambaryje įvykusio konflikto su Živile. Jį užpuolęs Aivaras atimti telefoną ir pinigus nebandė, tik mušė. Telefoną iš striukės kišenės ištraukė Tomas po to, kai spardė gulintį. Ar pinigus taip pat ištraukė, at jie iškrito besigrumiant, jis nematė, tačiau 100 lt. kupiūra tikrai buvo toje pat kišenėje ir po sumušimo jis jos neberado; kiti pinigai buvo piniginėje ir jų niekas neatėmė. Tuo metu, kai Tomas atėmė telefoną, Aivaro šalia jis nematė. Prieš tai telefono Aivaro namuose palikęs nebuvo, šis telefono į lauką jam neišnešė ir neatidavė. Telefoną sekančią dieną lauke, tačiau kitoje vietoje rado jo mama. Telefonas buvo sudaužytas, trūko baterijos ir dangtelio, todėl juo naudotis nebegalima. Įvykio metu jis buvo sumuštas, turėjo gydytis ir negalėjo dirbti, todėl reiškia 500 lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Taip pat reiškia 250 lt. ieškinį turtinei žalai atlyginti, nes buvo nepataisomai sugadintos 100 lt. vertės kelnės, ir100 lt. vertės telefonas bei 50 lt. išleido vaistams; dėl 100 lt. dingusių pinigų ieškinio nereiškia. Į policiją kreipėsi vėliau; prieš tai sekančią dieną mama kieme sutiko Tomą su Živile, kurie apkaltino jį sumušus merginą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-15 nukentėjusysis D. M. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai, tačiau teigė, jog A. M. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, nuo kurio jis nugriuvo, po to jį užsigulė, jie atsistojo, tada T. V. jam sudavė apie 4 kartus į galvą, jis nugriuvo, gulintį jį T. V. apspardė ir iš striukės vidinės kišenės ištraukė telefoną ir 100 lt. kupiūrą; vėliau telefoną kieme rado jo mama / 32 l. /. Apklaustas 2011-06-09 jis parodė, kad išėjus į lauką jam kažkas sudavė vieną smūgį į galvą, jis nugriuvo ir apsivertęs pamatė Aivarą, kuris jį puolė, todėl jis pagavęs šį prisitempė prie savęs. Atsikėlus nuo žemės Tomas trenkė jam smūgį kumščiu į veidą, jis bėgo link medžių, pavijęs Tomas dar ne mažiau 2 kartų trenkė kumščiu į veidą, jis nugriuvo, tada Tomas jį spardė ir ištraukė iš striukės kišenės telefoną ir 100 lt. Po to jis ėmė bėgti, link jo bėgo Aivaras ir daugiau nieko neprisimena / 34 l. /. Dėl įvykio jis pareiškė civilinį ieškinį 250 lt. turtinei žalai ir 500 lt. neturtinei žalai atlyginti / 35, 36 l. /.

Akistatos su T. V. metu jis parodė, kad šis jam ne mažiau 3 kartų trenkė kumščiu į veidą ir ne mažiau 3 kartų įspyrė gulinčiam bei atėmė telefoną ir 100 lt. / 44 l. /.

Akistatos su A. M. metu jis patvirtino, kad šis jam sudavė vieną smūgį į galvą, nuo kurio jis nugriuvo. Ar vėliau A. M. jam sudavė neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo smūgių / 49 l. /.

Liudytoja S. M. – nukentėjusiojo D. M. motina- parodė, kad įvykio naktį jie miegojo savo namuose ir pabudo išgirdusi muštynių garsus. Pažiūrėjusi per langą kieme pamatė A. M., užgulusį jos sūnų; jie spardėsi ir kraipėsi, T. V. į juos žiūrėjo iš toliau. Netrukus sūnus ir A. M. atsiskyrė ir nubėgo toliau, kur per langą nesimato. Tada ji atsikėlė, išėjo į lauką ir pamatė sode T. V., užgulusį ir spardantį Donatą. Vienu metu Donatas pakilo ir bėgo link išvažiavimo iš kiemo, tačiau pargriuvo ir A. M. vėl ėmė jį daužyti rankomis į galvą, po to atsistojo, praėjo pro ją ir nuėjo į namus. Ji parsivedė Donatą į namus ir paguldė į lovą. Jis buvo stipriai sumuštas, rūbai ištepti žemėmis ir sudraskyti. Sekančią dieną ji telefoną rado kieme ant takelio, tačiau ne toje vietoje, kur vyko muštynės.

Ką tą vakarą sūnus veikė, jai nepasakojo, tik sakė netyčia pastūmęs kažkokią mergaitę, kurią ji matė pirmą kartą; konfliktas prasidėjęs jiems einant pro duris. Vėliau ta mergaitė iš sūnaus prašė pinigų už sugadintas linzes, o T. V. sakė, kad ji parašė pareiškimą į policiją. Po to pareiškimą policijai parašė ir sūnus. Įvykio metu sūnus jai atrodė blaivus, o abu kaltinamieji neblaivūs, tačiau labai girti neatrodė. Kad konflikto metu kas nors būtų ištraukęs Donato pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną, ji nematė. Po sumušimo sūnus sakė, kad telefonas turėtų būti, bet ji jo nerado, todėl ėjo į lauką ieškoti. Taip pat sūnus sakė, kad turėjo ir 100 litų, tačiau pinigų ji nerado. Viso konflikto metu ji J. T. lauke nematė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. M. parodė, kad apie 04val. išgirdo kieme triukšmą ir matė A. M., užgulusį jos sūnų rankomis daužantį į galvą, suduota buvo ne mažiau 2 kartus. Po to sūnus ištrūko ir atsistojo, tada jį užpuolė T. V.. Kas vyko toliau ji nematė, nes jie užėjo už laiptinės priestato. Išėjusi į lauką pamatė kad T. V. spardo Donatą, po to draskė striukę, ko tai lindo į vidinę striukės dalį. Po to Donatas pabėgo, A. M. jį pavijo, parvertė ant žemės ir kumščiais ne mažiau 7 kartų sudavė į veidą; šis jau nebesipriešino. Po to A. M. pakilo ir nuėjo, o ji Donatą parvedė į namus. Sūnus pasakė, kad nežino, kur jo telefonas ir 100 lt. pinigų, todėl ji išėjo į lauką ieškoti ir ant tako rado sudaužytą telefoną / 38-39, 40 l. /.

Šias aplinkybes / kad spyrė ne mažiau 3 kartų ir kažką darė drabužiuose / ji patvirtino akistatos su T. V. metu / 47 l. /. Akistatos su A. M. metu ji patvirtino, kad šis iš pradžių Donatui sudavė 1 kartą kumščiu į galvą, o vėliau dar ne mažiau 7 smūgių / 48 l. /.

Liudytoja J. T. – kaltinamojo T. V. senelė – parodė, kad įvykio naktį nakvojo Vaišvilų bute. Vienu metu išgirdusi lauke garsiai kalbant anūką išėjo į kiemą ir matė, kaip A. M. laikė ant žemės prispaudęs D. M. ir sakė „ką tu darai, atsipeikėk“. Jai paprašius A. D. paleido, šis atsistojęs kibo Aivarui į atlapus, po to rinko akmenis ir juos mėtė, todėl Aivaras ir Tomas jį nusivijo į sodą. Kas vyko toliau ji nematė, nes buvo tamsu. Jai matant niekas niekam smūgių nesudavė. Tuo metu merginos kieme nebuvo, ją anūkas parvedė vėliau; ji drebėjo, prašė vaistų ir sakė, kad jai buvo įspirta į pilvą, tampoma už plaukų, iškrito linzė.

Liudytojas J. M. – kaltinamojo A. M. tėvas – parodė, kad įvykio dieną pas jo sūnų į svečius atvažiavo mergina, jie išėjo į šventę ir vėliau į kavinę. Vėlai vakare gulėdamas lovoje išgirdo, kad grįžo sūnus, ta mergina ir T. V. ir užmigo. Išgirdęs lauke klyksmą pabudo, atsikėlė ir nuėjo į kitą kambarį, kur rado lovoje gulintį sūnų. Tuo metu įbėgo T. V. ir pasakė, kad Donatas užpuolė merginą, netrukus jis tą merginą parvedė iš lauko. Tada Aivaras atsikėlė, apsirengė ir išėjo į lauką. Išgirdęs lauke triukšmą per langą pamatė Aivarą ir Donatą susikibusius ir paprašė Tomo nueiti juos išskirti, o pats liko kambaryje su mergina. Vienu metu pažiūrėjęs per langą matė kieme prie pavėsinės stovinčius Aivarą ir S. M.. Po kurio laiko grįžę Aivaras ir Tomas sakė, kad Donatas su Aivaru besigrumdami buvo nugriuvę, po to Donatas vėl puolė muštis, o Tomas gynėsi. Tada jis patarė kreiptis į policiją.

Įvykio metu Aivaras buvo blaivus, Tomas ir mergina lengvai apsvaigę, o Donatas atrodė girčiausias. Konfliktas, jo nuomone, kilo dėl merginos. Ši vėliau sakė, kad jai nuo smūgių iš akies iškrito lęšis. Sekantį rytą Donatas skambino ir siūlė merginai tartis. Viso konflikto metu jis nematė, kad kas nors suduotų smūgius.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. parodė iš esmės analogiškai / 42 l. /.

Liudytoja Ž. V. parodė, kad kaltinamieji yra jos draugai, nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Įvykio dienos vakare ji su kaltinamaisiais nuėjo į kavinę, po to apie 02val. išeinant susipažino su nukentėjusiuoju, visi nuėjo į degalinę, nusipirko butelį degtinės ir grįžo į A. M. namus. Ten kalbėjosi ir gėrė degtinę, Aivaro tėvas buvo kitame kambaryje. Besikalbant ji pasakė, kad paliko dukrą pas seserį, tada D. M. pradėjo jai priekaištauti. Norėdama užbaigti konfliktą ji išėjo į lauką. Išgirdusi už nugaros žingsnius atsisuko ir pamatė D. M., kuris jai trenkė kumščiu į galvą ir bandė įspirti į nugaros pusę. Tuo metu pripuolęs T. V. ėmė ją ginti, atitraukė D. M. tolyn ir ji grįžo į kambarį. Ten Aivarui pasakė, kas atsitiko ir šis išėjo į lauką. Vėliau grįžę Tomas ir Aivaras klausė, kaip ji jaučiasi, sakė paguldę Donatą ant žemės ir prašę nusiraminti, tačiau paleidus jis vis puldavęs. Jokių daiktų kaltinamieji iš lauko neparsinešė. Netrukus ji su Tomu nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą dėl sumušimo.

Nuo D. M. smūgio jai buvo paraudusi ausis, pametė dešinės akies lęšiuką, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė. Sekantį rytą su Aivaru nuėjo pas Donatą į namus, kur šis prašė atsiimti pareiškimą iš policijos, apie pinigų ir telefono dingimą nieko nesakė. Vėliau ji išvažiavo gyventi į užsienį; šiuo metu pretenzijų dėl sumušimo D. M. neturi, nors šis ir neatlygino už lęšiuką.

Nukentėjusysis D. M. į Kelmės rajono PK su pareiškimu kreipėsi 2011m. gegužės 15d. 12val. 50min. nurodydamas, kad 05-14d. apie 04val. jį mušė kumščiais ir spardė A. M. ir T. V., kuris iš striukės vidinės kišenės ištraukė ir pasisavino 100 lt. / 4 l. /. Tą pačią dieną 12val. 30min. įvykio vietos apžiūros metu Kelmėje, S.Nėries g. namo Nr. 9 kieme jokių grumtynių pėdsakų neužfiksuota / 5-7 l. /.

Specialisto išvadose nurodoma, kad D. M. rastos kraujosruvos dešinės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje ir kairiame skruoste, nubrozdinimas dešinėje alkūnėje padaryti kietais bukais daiktais keletos valandų bėgyje iki jam 2011-05-15 11val. 30min. kreipiantis į gydymo įstaigą. Rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai; jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas / 10 l. /. Sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių kietais bukais daiktais / 13 l. /.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 211,03 lt. civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo / 16-17 l. / ir pateikė šių išlaidų dydį patvirtinantį dokumentą / 18 l. /.

2011-06-08 liudytoja S. M. pateikė striukę ir mobiliojo ryšio telefoną / 24 l. /. Apžiūros metu nustatyta, kad striukės kairės pusės vidinė kišenė yra įplėšta, taip pat įplėštas antpetis. Mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6288“ ekranas yra įskeltas, nėra SIM kortelės ir baterijos / 25-29 l. /. Šie daiktai grąžinti S. M. / 30 l. /.

Nukentėjusioji Ž. V. į Kelmės rajono PK su pareiškimu kreipėsi 2011-05-14d. 04val. 40min. nurodydama, kad apie 05val. iš matymo pažįstamas vaikinas vardu Donatas jai sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko iškrito dešinės akies lęšis ir vieną kartą įspyrė į nugarą / medžiagos Nr. 40-67-1-AT-56 3 l. /. Apklausta liudytoja iš karto po įvykio 05val. 55min. ji parodė, kad A. M. namuose vartojant alkoholinius gėrimus D. M. jai pasiūlė pasimylėti, ji atsisakė, šis ėmė keiktis. Tada ji norėdama apraminti konfliktą išėjo į lauką, tačiau iš paskos išėjęs Donatas jai sudavė smūgį kumščiu į veido kairę pusę ir įspyrė į nugarą. Tada iš kambario atbėgo T. V. ir A. M., o ji grįžo į kambarį / 4 l. /. Apžiūrint tą pačią įvykio vietą – namo Kelmėje, S.Nėries g. 9, kiemą 06val. 30min. jokių įvykio tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota / 5-7 l. /. Ž. V. 06val. 20min. užfiksuotas 1,04 promilės girtumas / 8 l. /. Apklaustas liudytoju A. M. parodė, jog kambaryje geriant degtinę tarp Ž. V. ir D. M. kilo konfliktas dėl vaikų priežiūros, šis ėmė Živilę įžeidinėti. Pasibaigus konfliktui Živilė išėjo į lauką, po to D. M. išėjo į namus; netrukus jis išgirdo triukšmą, į kambarį įėjo Živilė ir pasakė, kad ją sumušė D. M. / 9 l. /. Apklaustas liudytoju T. V. parodė, kad išėjęs iš A. M. namų į kiemą rado verkiančią Živilę, kuri pasakė, kad ją sumušė Donatas / 10 l. /. Apklaustas liudytoju D. M. parodė, kad A. M. namuose tarp jo ir Ž. V. jokio konflikto nebuvo, jam išeinant į namus ji liko kambaryje, jis jos nemušė / 11 l. /. 2011-06-13 Kelmės rajono PK tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuojant, kad sukeldamas fizinį skausmą Ž. V. D. M. padarė Lietuvos BK 140str. 1d. numatytą veiką, todėl šiai pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka / 1-2 l. /.

Surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad įvykio naktį kaltinamieji kavinėje pasikvietė nukentėjusįjį į A. M. namus pratęsti pasilinksminimo; visi kartu nuėjo į degalinę nusipirkti degtinės, grįžus kambaryje ilgą laiką vyko pokalbiai ir buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, t.y. šių asmenų santykiai neabejotinai buvo draugiški, ką jie visi pripažįsta. Pasilinksminime dalyvavusių asmenų parodymai dėl kiekvieno jų girtumo yra prieštaringi, nepagrįsti objektyviais įrodymais / išskyrus Ž. V., kuriai nustatytas 1,04 promilės girtumas – medžiagos 8 l. / ir vertintini atsižvelgiant į jų suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat nustatyta, kad išėjusiam į lauką D. M. jį pasivijęs A. M. iš karto sudavė smūgį kumščiu į veidą, nuo smūgio šis nugriuvo, A. M. jį puolė ir jie gulėdami ant žemės grūmėsi. Nukentėjusysis pripažino, kad A. M. jį bandė tik sumušti, tačiau atimti turto nebandė, t.y. užpuolimo tikslas nebuvo užvaldyti turtą / kas nurodoma kaltinime pagal Lietuvos BK 180str. – 114-115 l. /. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendravimo pabaigoje turėjo įvykti kažkoks konfliktas, dėl kurio A. M. užpuolė D. M..

Liudytoja Ž. V. visose apklausose teigia, kad po konflikto kambaryje išėjusi į lauką buvo sumušta D. M.; jos parodymai yra detalūs, nuoseklūs ir atitinka įvykių seką. Šiuos parodymus patvirtino kaltinamieji, liudytojas J. M., netgi netiesiogiai - D. M. motina S. M. / teigdama, kad mergina buvo atėjusi reikalauti pinigų už linzes / ir byloje nustatytos aplinkybės – liudytojos kreipimasis į policiją iš karto po įvykio 05val. 40min. / medžiagos 3 l. /. Galiojančiu policijos tyrėjo nutarimu medžiagoje Nr. 40-67-1-AT-56 yra konstatuota, kad sukeldamas fizinį skausmą Ž. V. / t.y. ją sumušdamas / D. M. padarė Lietuvos BK 140str. 1d. numatytą veiką. Papildomai įvertintina, kad ji buvo A. M. draugė, atvykusi pas jį pasisvečiuoti, todėl tokia kaltinamojo reakcija - draugę nuskriaudusio asmens užpuolimas - nustatytomis aplinkybėmis / paryčiui, po pasilinksminimo, kuriame vartotas alkoholis / laikytina labiausiai tikėtina; ypač atsižvelgiant į visų asmenų parodymus, kad jokio kito konflikto tarp jų nebuvo. Gi nukentėjusiojo versija / jog jie kambaryje draugiškai atsisveikino, o po kelių akimirkų lauke A. M. jį kažkodėl užpuolė / pripažįstama neįtikėtina ir neatitinkančia nustatytos įvykių sekos. Teismas šioje byloje negali spręsti nukentėjusiojo kaltės klausimo / Lietuvos BPK 255str. 1d. /, tačiau aptartais įrodymais nustatytas aplinkybes laiko pakankamomis konstatuoti, kad A. M. užpuolė nukentėjusįjį būtent dėl šio veiksmų liudytojos Ž. V. atžvilgiu, t.y. dėl asmeninių santykių. Iš visų surinktų įrodymų matyti, kad užpuolimo metu Ž. V. joks pavojus nebegrėsė, todėl jokių A. M. baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių nėra / Lietuvos BK 28st. ir 29str. /.

Nors ikiteisminio tyrimo metu T. V. pripažino dar prieš A. M. išeinant į lauką sudavęs D. M. galva į galvą, teisme jis tai paneigė / teigdamas, jog tik bandė suduoti, tačiau nepataikė /; nukentėjusysis ir tuo metu kieme buvusi Ž. V. nei vienoje apklausoje to nepatvirtino, todėl šio smūgio galva sudavimas išjungiamas iš kaltinimo T. V. kaip neįrodytas / 114 l. /.

Nukentėjusysis D. M. teigia, kad atsistojus po A. M. suduoto smūgio T. V. sudavė smūgį kumščiu į galvą, jis bėgo, pavijęs jį T. V. sudavė dar vieną smūgį kumščiu į galvą ir nugriuvusiam ne mažiau 3-4 kartų įspyrė į galvą ir šonus, po to iš striukės kišenės ištraukė telefoną. Jis atsistojo, tuo metu jį užpuolė Aivaras, bandantį pabėgti pavijo, pargriovė ir mušė kumščiais, kol prarado sąmonę. Kaltinamasis A. M. pripažįsta sudavęs tik vieną / pirmąjį / smūgį kumščiu į veidą. Kaltinamasis T. V. pripažįsta, jog nukentėjusiajam sudavė 2-4 smūgius kumščiais ir 2 kartus spyrė keliais. Visų šių asmenų parodymai dėl suduotų smūgių / jų skaičiaus, sudavimo rankomis ar kojomis ir kt. / neatitinka ikiteisminio tyrimo metu jų duotų parodymų / šie parodymai aptarti aukščiau /. Juos vertinant būtina atsižvelgti, kad visi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi / t.y. išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę; tame tarpe ir D. M., kuriam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė dėl veiksmų prieš Ž. V. /. Specialisto išvadoje nurodoma, kad D. M. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo tik keturių smūgių / 13 l. /. Atsižvelgtina, kad šie sužalojimai nustatyti 2011-05-17d., remiantis 2011-05-15d. 11val. 30min., t.y. faktiškai iš karto po įvykio, atlikta jo apžiūra Kelmės ligoninėje / 10 l. /. Todėl ši išvada pripažįstama pagrindiniu įrodymu nustatant nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių / Lietuvos BPK 20str. 5d. /. Remiantis šia išvada ir įvykio dalyvių parodymais pripažįstama įrodytu, kad A. M. pirmas sudavė D. M. vieną smūgį kumščiu į galvą / pagal paties A. M. ir D. M. parodymus /, po to T. V. sudavė du smūgius kumščiu į galvą ir nugriuvusiam du kartus įspyrė į įvairias kūno vietas / ką šis kaltinamasis pripažįsta, tik teigia ne įspyręs, o sudavęs smūgius keliais /, t.y. iš viso buvo suduoti penki smūgiai / kas iš esmės neprieštarauja specialisto išvadai /.

Kaltinamajam A. M. inkriminuojamų kitų aštuonių smūgių sudavimo / t.y. nukentėjusiojo mušimo po to, kai jį sumušė T. V. - 114 l. / šis visą laiką nepripažino. To ikiteisminio tyrimo pradžioje nenurodė pats D. M. / 32, 34, 49 l. /, nepatvirtina ir specialisto išvada dėl suduotų smūgių skaičiaus, todėl šių smūgių sudavimas pripažįstamas neįrodytu. Atskirai pažymėtina, kad tikslaus suduotų smūgių skaičiaus nustatymas neturi įtakos kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui, nes visų jų pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas / 10 l. /.

Kaltinimas A. M. ir T. V. pareikštas panaudojus smurtą prieš nukentėjusįjį su tikslu pagrobti jo turtą kaip plėšimas pagal Lietuvos BK 180str. / 114-115 l. /. Aukščiau konstatuota, kad A. M. užpuolė nukentėjusįjį dėl asmeninių santykių / šio veiksmų liudytojos Ž. V. atžvilgiu /. Pats nukentėjusysis teisme pripažino, kad A. M. jį tik mušė, tačiau atimti telefono nei pinigų nebandė ir jis neturi pagrindo įtarti, kad A. M. būtų su šiais T. V. veiksmais susijęs. Jokių kitų įrodymų / išskyrus nurodymą, kad T. V. ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės telefoną ir pinigus / dėl plėšimo įvykdymo A. M. atžvilgiu nėra. Todėl jo panaudotas smurtas kvalifikuojamas kaip nukreiptas į nukentėjusiojo asmenį.

Nukentėjusysis D. M. visų apklausų metu iš esmės vienodai nurodė, kad mušimo metu T. V. iš striukės vidinės kišenės ištraukė ir paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną, taip pat po muštynių iš šios kišenės dingo 100 lt. pinigų. Tačiau 2011-05-15d. rašytame pareiškime jis nurodė, kad buvo paimti tik pinigai, o ne mobilusis telefonas / 4 l. /. Kaltinamasis T. V. visą laiką neigia šį turtą paėmęs. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytoja S. M., tačiau atsižvelgtina, kad ji yra nukentėjusiojo motina / t.y. gali būti suinteresuota duoti šiam palankius parodymus, ypač įvertinant jam grėsusią atsakomybę dėl veiksmų Ž. V. atžvilgiu /. Kiti byloje surinkti įrodymai šios įvykių versijos patikimai nepatvirtina. Nukentėjusiojo striukės apžiūros metu jos vidinės kišenės viena pusė rasta atplėšta / 28 l. /. Tačiau akivaizdu, kad toks sugadinimas galėjo gautis tiek bandant ištraukti iš kišenės telefoną, tiek grumiantis muštynių metu. Neginčijamai nustatyta, kad telefoną muštynių vietoje rado S. M.. 2011-05-14d. 06val. 40min. policijos pareigūnams apžiūrint tą pačią įvykio vietą – Kelmėje, S.Nėries g. namo Nr. 9 kiemą – jame telefono nebebuvo / medžiagos Nr. 40-67-1-AT-56 5-7 l. /. Tai įrodo, kad telefoną S. M. rado kieme faktiškai iš karto po muštynių. Apžiūros metu nustatyta, kad telefonas yra sudaužytu ekranu, be baterijos ir SIM kortelės / 25-29 l. /. Taip pat įvertintina, kad Ž. V. su pareiškimu į policiją kreipėsi anksčiau už D. M., ją vykstant į Kelmės PK lydėjo T. V., t.y. šis asmuo tikrai negalėjo atsikratyti tariamai paimto telefono siekdamas išvengti atsakomybės po D. M. kreipimosi į policiją. Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. V. būtų atėmęs nukentėjusiajam priklausantį telefoną; šis galėjo iškristi iš kišenės iš būti sudaužytas muštynių įkarštyje. Dėl dingusių 100 lt. pinigų pats D. M. prisipažino nejutęs, ar T. V. juos paėmė, tačiau pripažino, kad kaltinamasis apie jų buvimą kišenėje negalėjo žinoti / o tuo pačiu – negalėjo ir bandyti atimti /. Be to, nėra jokių įrodymų / išskyrus paties nukentėjusiojo teiginius /, kad šiuos pinigus jis tikrai turėjo. Esant šioms aplinkybėms pripažįstama neįrodytu, kad kaltinamasis T. V. būtų iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės ištraukęs mobiliojo ryšio telefoną ir 100 lt. pinigų bei juos pagrobęs / 114 l. /.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji sumušė nukentėjusįjį, padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl priešiškų asmeninių santykių / D. M. veiksmų Ž. V. atžvilgiu /. Šie veiksmai atlikti faktiškai nakties metu, tačiau daugiabučio namo kieme, pašaliniams asmenims ne tik juos matant, bet ir aktyviai įsitraukiant į konfliktą / S. M. bandė apginti sūnų, jį sumuštą parvedė į namus, ėjo ieškoti dingusių daiktų; J. T. išėjusi į kiemą prašė baigti muštis, J. M. stebėjo per langą /. Todėl pripažįstama, kad savo veiksmais kaltinamieji pažeidė viešėją tvarką - įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką; jų veika iš Lietuvos BK 180str. 1d. perkvalifikuojama į Lietuvos BK 284str. 1d. Vertinti T. V. veiksmus kaip būtinąją gintį / jis teigia, jog tik gynėsi nuo bandančio jam suduoti D. M. - Lietuvos BK 28str. / nėra pagrindo, nes to nepatvirtina surinkti įrodymai, jokie sužalojimai kaltinamajam taip pat nebuvo padaryti.

Kaltinamųjų A. M. ir T. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi / Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. / bei veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys / Lietuvos BK 59str. 1d. 6p. /. Kaltinamojo T. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio / Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /. Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta / jo girtumas pripažįstamas neįrodytu /. Atsižvelgiant į veikos pobūdį ir aplinkybes / iš pradžių nukentėjusiajam sudavė A. M., po to jį mušė T. V., tačiau ne abu kartu / atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstamas veikos padarymas bendrininkų grupėje / Lietuvos BK 60str. 1d. 1p. /.

Abu kaltinamieji įvykdė nesunkų smurtinį nusikaltimą paties nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų pasėkoje, padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė.

Kaltinamasis A. M. nusikalto pirmą kartą / 90, 205 l. /, faktiškai pilnai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, iki įvykio metų bėgyje buvo baustas administracine tvarka tik už vieną nelabai grubų KET pažeidimą / 96-98 l. /. Nors jis buvo nusikaltimo iniciatorius / Lietuvos BK 58str. / įvertintina, kad tokią jo reakciją iššaukė paties nukentėjusiojo veiksmai, įvykdyti prieš pasisvečiuoti atvykusią jo draugę. Todėl daroma išvada, kad kaltinamasis A. M. nusikalto tik susidėjus tam tikroms aplinkybėms, tačiau nėra linkęs pažeidinėti įstatymus. Taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos būklę / jis yra neįgalus- 152 l., kt. – 95 l. /, kitą charakterizuojančią medžiagą / 88-92, 99, 100, 102 l. /, todėl pripažįstama esant pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitarė su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo ir su juo susitaikė / 235 l.; teismui išėjus priimti nuosprendžio papildomai gautas nukentėjusiojo 2012-05-03 pranešimas negali būti vertinamas – Lietuvos BPK 242str. /, pripažįsta ir įsipareigoja atlyginti itin mažo dydžio Valstybinės ligonių kasos ieškinį, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius / Lietuvos BK 38str. /, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama / Lietuvos BPK 303str. 4d. /, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 84, 85 l. / panaikinama.

Kaltinamasis T. V. taip pat nusikalto pirmą kartą / 64 l. /, tačiau įtariamas naujos panašios nusikalstamos veikos padarymu / 203-204, 234 l. /, sistemingai baudžiamas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus / 67-72 l. /, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, byla jo atžvilgiu Lietuvos BK 38str. pagrindu negali būti nutraukiama.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes ir kitą charakterizuojančią medžiagą / 65, 66, 73, 74 l. / pripažįstama tikslingu kaltinamajam T. V. skirti vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę / Lietuvos BK 48, 54 ir 55str. /. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 60, 61 l. / jam paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys dėl 250 lt. turtinės žalos / 100 lt. dėl telefono sugadinimo, 100 lt. dėl kelnių sugadinimo ir 50 lt. išlaidų vaistams / bei 500 lt. neturtinės žalos atlyginimo / 36 l. / pripažįstamas pagrįstu. Telefono pagrobimas neįrodytas, tačiau nustatyta, kad mušimo metu jis buvo sugadintas; 50 lt. išlaidos vaistams / nors ir nepateikti jas patvirtinantys dokumentai /, atsižvelgiant į nustatytą sužalojimą, laikytinos akivaizdžiai protingo dydžio. Pažymėtina, kad nukentėjusysis net nepareiškė reikalavimo atlyginti 100 lt. pinigų praradimo išlaidų. Taip pat atsižvelgiant į padarytus sužalojimus tenkintinas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo / Lietuvos BPK 115str. /. Žala nukentėjusiajam padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais / dėl jo sumušimo ir mušant sugadintų daiktų /, todėl jos atlyginimas priteisiamas iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys / 16-17 l. / yra pagrįstas pateiktu dokumentu / 18 l. /, todėl taip pat tenkinamas / Lietuvos BPK 115str. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M., padariusį Lietuvos BK 284str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos BK 38str. kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. M. panaikinti.

T. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 284str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems / 1 / metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.

Kardomąją priemonę T. V. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Priteisti solidariai iš A. M. ir T. V. D. M. 250 litų turtinės ir 500 litų neturtinės žalos atlyginimo, viso septynis šimtus penkiasdešimt / 750 / litų.

Priteisti solidariai iš A. M. ir T. V. Valstybinei ligonių kasai du šimtus vienuolika litų 03ct. / 211,03 lt. / nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.