- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-02
- Bylos Nr.
- N-62-1533-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutarimo D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Apylinkės teismo nutarimu D. L. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nutraukta. Apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad ištirtų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nebuvo nustatyti ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytojo administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai, t. y. kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo susitarė su V. K. dėl darbo ir atlyginimo už darbą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 93 straipsnyje. Byloje nėra įrodymų, kad Uždarosios akcinės bendrovės „Albrikas“ (toliau – UAB „Albrikas“) direktorius D. L. leido dirbti V. K. , esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių pagal DK 99 straipsnio reikalavimus. V. B. , UAB „Albrikas" vadybininkas, nebuvo direktoriaus įgaliotas asmuo priimti į darbą fizinius asmenis. Pripažinta, jog nesant nustatytų pažeidimo objektyviosios pusės požymių, nėra administracinio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio l dalis 1 punktas), todėl byla nutrauktina.
II.
Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teismo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.
Teigiama, kad byloje surinkti įrodymai - administracinio teisės pažeidimo protokolas, V. K. prašymas Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui, V. K. ir kitų liudytojų A. P. , P. Š. paaiškinimai Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui, A. P. , P. Š. , V. B. parodymai teisme, akivaizdžiai patvirtina tai, kad V. K. dirbo UAB "Albrikas", jam buvo sumokėtas 120 litų darbo užmokestis, jis dirbo paklusdamas įmonėje nustatytai darbo tvarkai, (darbui vadovavo V. B. , jis pats patvirtino teismo posėdžio metu). V. K. parodymai teismo posėdžio metu, kad D. L. nepažįsta, kad jis pinigų jam nemokėjo, prieštarauja jo rašytiniams parodymams, duotiems Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui, todėl jie teismo turėjo būti vertinami kritiškai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. L. pavardę ir įmonės pavadinimą V. K. nurodė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas, nes V. K. įvardintas pareigūnas teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo. UAB „Albrikas“ direktorius D. L. , būdamas atsakingas už darbo sutarčių sudarymą, jo vadovaujamoje įmonėje (teismo posėdžio metu pats pripažino, kad V. B. nebuvo įgaliotas sudarinėti darbo sutartis), privalėjo užtikrinti, kad V. K. darbas būtų legalus, to nepadarė. Todėl, jis yra kaltas dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo.
Atsiliepimas
D. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliaciniu skundu. Teigiama, kad apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Visiškai neteisingai bandoma įtikinti, kad V. K. buvo mokomas dirbti su automašina MAN, ir juo labiau, kad D. L. , kaip UAB „Albrikas" direktorius, sumokėjo V. K. už darbą 120 litų. Norėtų atkreipti dėmesį, kad byloje esantys UAB „Albrikas" darbuotojų P. Š. , A. P. parodymai teigia priešingai, kad V. K. tik vieną kartą trumpai padėjo krauti pjuvenas, o automobilio MAN nevairavo ir juo labiau, kad jis jam ne tik neleido dirbti, bet ir jokių pinigų nemokėjo. Visiškai nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. L. pavardę ir įmonės pavadinimą V. K. nurodė inspekcijos pareigūnas, nes V. K. įvardintas pareigūnas teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas, o V. K. pats teismo posėdžio metu nurodė, kad jo, D. L. , nepažįsta ir kad jis jam pinigų nemokėjo. Faktą, kad jis su V. K. nesitarė dėl jokio darbo, ar juo labiau darbo sutarties sudarymo, patvirtino ir pats V. K. , nurodydamas, kad susipažinti su darbu jam pasiūlė V. B. , o taip pat patvirtino, kad asmens, davusio jam pinigus, jis negali įvardinti. Spręsti, ar dirbama nelegaliai, nepakanka remtis vien formaliu požymiu - yra rašytinė darbo sutartis, ar ne, kadangi rašytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalaus darbo požymis.
Šalies argumentai
Todėl su apeliaciniu skundu nesutinka, nes jame nėra nei faktinių, nei teisinių įrodymų, ir prašoma apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, įrodymai administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. ATPK 260 straipsnis įtvirtino būtiniausius reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Jame be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, turėjo būti užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas, būdamas įrodinėjimo priemone, turi rimtų trūkumų. Jame nurodyta, kad š. m. kovo 17 d. buvo nustatyta, jog UAB „Albrikas" direktorius D. L. sutarė su V. K. dėl jo darbo vietos, funkcijų, darbo užmokesčio, tačiau, prieš pradedant darbą, nesudarė su V. K. rašytinės darbo sutarties ir leido jam dirbti nelegalų darbą. Protokole rašoma, kad nustatyta, jog V. K. 2006 m. vasario 3 d. – 2006 m. vasario 11 d. nelegaliai dirbo automobilio vairuotojo darbą. Su V. K. įmonės direktorius D. L. aptarė darbo apmokėjimo sąlygas, t. y. už atliktą darbą sutarė mokėti vieną litą už atvežtą pjuvenų kubinį metrą į UAB „Albrikas“ ir už darbą per 7 darbo dienas sumokėjo 120 litų.
Pagal ATPK 256 straipsnį, protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas apylinkės teismo nutarimas. ATPK 259, 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties keturis elementus. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi, protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. Tiek iš protokolo teksto, tiek iš darbo inspekcijos atstovo aiškinimų, galima daryti neabejotiną išvadą, kad šių nuostatų nepaisyta. Teisingai apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis. ATPK 257 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinė pozicija, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, kaip daro apeliantas. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir jis gali laisvai pasirinkti bet kokį gynybos būdą. Visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Beje, bylos nagrinėjimo procese dalyvavo inspekcijos atstovas, tačiau jis prašymo apklausti liudytoju inspekcijos pareigūną nepateikė, toks asmuo liudytoju administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas tai turėjęs padaryti, nes toks teismo veiksmas būtų nesuderinamas su teismo nešališkumu.
Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą, Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.