- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2-3054-633/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00435-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- A. P.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovei D. P., jos atstovui advokatui A. S., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieškovės pusėje V. P. dėl atsakovo iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teismas n ustatė:
I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).
1. Ieškovė D. P. ieškiniu šioje byloje prašo teismą iškeldinti atsakovą iš jai su trečiuoju asmeniu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) esančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo buto), nesuteikiant jam kitos gyvenamos patalpos. Atsakovas A. P. priešinių reikalavimų ieškovei byloje nepareiškė.
II. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovė D. P. paaiškino, kad ieškinį prašanti tenkinti visiškai. Ginčo butas jai su trečiuoju asmeniu priklauso bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, atsakovas yra jų sūnus, kuris nuo gimimo gyvena kartu su jais ginčo bute, tačiau jokių daiktinių teisių į šį nekilnojamą daiktą neturi. Kai atsakovas tapo pilnametis, jie susitarė žodžiu bei leido jam toliau neatlygintinai gyventi ginčo bute, naudotis vienu iš trijų jo kambarių, taip pat virtuve ir bendro naudojimo patalpomis, jų susitarimas (leidimas) buvęs be termino. Naudodamasis kartu su jais ginčo butu, atsakovas niekada juo nesirūpino, neremontavo, negerino, neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo ir kt. jo išlaikymo, nors ji su trečiuoju asmeniu, kaip savininkai, to pas atsakovą ne kartą prašė. Atsakovas maždaug prieš 6-7 metus ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, ypač paskutinius 3-4 metus, kuomet girtauja kone kas dieną, dažnai ir vienas, jos įsitikinu jau yra priklausomas nuo alkoholio bei apsvaigęs nuo jo jau nebekontroliuoja savo elgesio, pats priklausomybės nepripažįsta, siūlomos pagalbos jai įveikti nepriima. Visą šį maždaug 6 metų laikotarpį atsakovas periodiškai gadina ginčo butą – spardo, tranko, laužo duris, baldus, išdaužė kambario durų stiklą (1). Atsakovas taip pat periodiškai iš ginčo buto ir pagalbinių patalpų vagia jam su trečiuoju asmeniu priklausantį turtą - pavogė ir pragėrė kampinį šlifuoklį, jos papuošalus, dėl ko pirmu atveju buvo nubaustas administracine nuobauda, antruoju atveju baudžiamoji byla buvo nutraukta jai sūnui atleidus ir susitaikius (2). Atsakovas mažiausią kartą kiekvieną savaitę girtas namuose kelia triukšmą (šaukia, keikiasi, grasina susidorojimu, padegimu, reikalauja pinigų alkoholiui ir pan.) tiek dieną, tiek naktį, tuo trikdo tiek jų, tiek kaimyninių būtų gyventojų ramybę ir poilsį – gyvenimas su atsakovu (jiems – kartu ginčo bute, kaimyninių būtų gyventojams – greta) tapo nebeįmanomas, nebepakenčiamas, jie nuo jo pervargo, jaučia realią grėsmę savo ir ginčo buto saugumui, todėl ir kreipėsi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo (3). Atsakovas girtas rūkydamas ginčo bute, tame tarpe ir nakties metu bei lovoje, dėl girtumo (neretai ir užmigęs) užmiršdamas, palikdamas be priežiūros paties įjungtą dujinę viryklę, grasindamas tyčia padegti ginčo butą, kelia realią grėsmę sukelti gaisrą, kurio metu labai tikėtina sudegtų ne tik jų butas, bet ir visas medinio karkaso trijų butų gyvenamasis namas, taip pat sukelti maisto ruošai naudojamų suskystintų dujų balione sprogimą (4). Dėl tokio atsakovo elgesio ji daug kartų kreipėsi pagalbos į kaimynus, pas juos slėpėsi, taip pat kvietusi policiją, tačiau atsakovas savo elgesio su jais ir ginčo butu nė kiek nepakeitė – toks jo elgesys nepasikeitė jai pradėjus šią bylą teisme bei tęsiasi iki pat šios dienos. Ieškovės įsitikinimu, visos galimybės pakeisti atsakovo elgesį ir tęsti jo naudojimąsi ginčo butu išsemtos.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje V. P. teismo posėdyje visiškai patvirtino aplinkybes, teismui nurodytas (paaiškintas) ieškovės, jo sutuoktinės ir ginčo buto bendrasavininkės D. P., pareiškė visiškai pritariantis byloje pareikštam sutuoktinės reikalavimui ir prašo jį patenkinti. Trečiasis asmuo taip pat pareiškė, jog kaip ir ieškovė, jau eilė metų dėl atsakovo elgesio jaučiantis nuolatinę grėsmę savo sveikatai ir net gyvybei dėl pavojaus girtam ir nekontroliuojančiam savo elgesio atsakovui sukelti gaisrą ar dujų sprogimą. Tokia grėsmė yra iškilusi ir kaimyninių butų gyventojams.
4. Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį ir jokių paaiškinimų dėl bylos nepateikė, prieštaravimų ieškovės byloje pareikštam reikalavimui jokia forma nepareiškė.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.
5. Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis (ieškovę) ir trečiąjį asmenį, apklausęs liudytojais ginčo buto kaimyninių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkus D. Č. ir V. N., taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (pažymą apie ieškovės šeimos sudėtį, Nekilnojamo turto registro duomenis apie ginčo buto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, administracinių teisės pažeidimų bei įtariamų, kaltinamų, nuteistų asmenų registrų duomenis apie atsakovo įvykdytas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, policijos įstaigos duomenis apie registruotus 2016 – 2019 m. m. laikotarpiu skundus (įvykius) dėl atsakovo elgesio), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :
5.1. Ieškovei ir trečiajam asmeniui nuo 1992 m. birželio 25 d. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ginčo butas, esantis trijų butų medinio karkaso gyvenamajame name. Šiame bute be bendrasavininkių nuo savo gimimo nuolat gyvena ir atsakovas, savininkų sūnus, kuris daiktinių teisių į ginčo butą neturi (šeimos sudėties pažyma, Nekilnojamo turto registro išrašas - elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 5, 7-8), ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai).
5.2. Atsakovui tapus pilnamečiu (2006 m. gruodžio 26 d.), ieškovė su trečiuoju asmeniu, kaip bendrasavininkiai iš vienos pusės, ir atsakovas žodinių pokalbių metu bei ir konkliudentiniais veiksmais susitarė, jog atsakovas neterminuotą laiką toliau gyvens su ieškove ir trečiuoju asmeniu ginčo bute, neatlygintinai naudosis vienu iš trijų buto kambarių, virtuve ir bendro naudojimo patalpomis bei prisidės prie ginčo buto išlaikymo (komunalinių mokesčių mokėjimo) ir išsaugojimo (einamojo remonto, kuro įsigijimo ir kt.) (ieškovė su trečiuoju asmeniu (savininkai) iš vienos pusės ir atsakovas iš kitos sudarė žodinę neterminuotos ginčo buto panaudos sutartį – ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai). Kadangi daugiau panaudos sąlygų (tarpusavio teisių ir pareigų) sutarties šalys šiuo atveju nenustatė (nesusitarė), panaudos sutarties (toliau – ginčo sutarties) vykdymui turi būti taikomos įstatymu nustatytos tokios sutarties šalims teisės, pareigos bei atsakomybė už jų pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXII skyrius).
5.3. Prieš maždaug 6-7 metus atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, o paskutiniuosius 4 metus yra nuo jo priklausomas, girtauja itin dažnai (kone kas dieną), tame tarpe ir vienas, tiek ginčo bute, tiek ir už jo ribų, apsvaigęs nuo alkoholio jau nebekontroliuoja savo elgesio, pats priklausomybės nepripažįsta, siūlomos pagalbos jai įveikti nepriima. Atsakovas mažiausią kartą kiekvieną savaitę girtas ginčo bute sukelia triukšmą (šaukia, keikiasi, grasina ieškovei ir trečiajam asmeniui susidorojimu, padegimu, reikalauja pinigų alkoholiui ir pan.) tiek dieną, tiek naktį, tuo trikdo tiek ginčo buto savininkų (ieškovės ir trečiojo asmens), tiek kaimyninių dviejų kitų namo butų gyventojų ramybę ir poilsį, pastarieji jaučia realią grėsmę savo pačių ir savo turto saugumui (ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, policijos įstaigos pažyma (e. b. l. 49-50).
5.4. Aukščiau minėtą maždaug 6 paskutiniųjų metų laikotarpį atsakovas periodiškai, vidutiniškai kartą kas savaitę, būdamas girtas ir nekontroliuodamas savo elgesio, gadina ginčo butą – spardo, tranko, laužo duris, baldus, išdaužė kambario durų stiklą. Per visą ginčo sutarties laiką (beveik 13 metų) nė kiek nesirūpino jo panaudai perduotu ginčo butu, niekaip neprisidėjo prie jo išlaikymo ir (ar) išsaugojimo, iš ginčo buto ir pagalbinių patalpų vagia panaudos davėjams priklausantį turtą - pavogė ir pragėrė kampinį šlifuoklį, papuošalus, dėl ko buvo nubaustas administracine nuobauda, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kuri buvo nutraukta kaltininkui (atsakovui) ir nukentėjusiajai (ieškovei) susitaikius. Policijos įstaigoje per 2016 – 2019 m. m. laikotarpį yra užfiksuoti viso 7 tokio neteisėto ieškovo elgesio su panaudos dalyku (ginčo butu) ir (ar) jo savininkais (ieškove ir trečiuoju asmeniu) atvejai – policijos iškvietimai (ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, administracinių nusižengimų bei įtariamų, kaltinamų ir nuteistų asmenų registrų išrašai, policijos įstaigos pažyma (e. b. l. 49-50, 51-53, 54-59).
5.5. Atsakovas mažiausiai ketverių paskutiniųjų metų laiką, dažnai girtaudamas ir girtas rūkydamas ginčo bute, taip pat ir nakties metu bei lovoje, dėl girtumo, dažnai ir užmigęs, užmiršdamas, palikdamas be priežiūros paties įjungtą ginčo buto virtuvėje dujinę viryklę maisto ruošai, grasindamas ieškovei ir trečiajam asmeniui tyčia padegti ginčo butą, tame tarpe ir kaimyninių butų gyventojų akivaizdoje, kelia realią grėsmę sukelti gaisrą, dėl kurio, laiku nepastebėjus, labai tikėtina sudegtų ne tik ginčo butas, bet ir visas medinio karkaso trijų butų gyvenamasis namas. Dėl tų pačių atsakovų negatyvių veiksmų pakankamai dažnai, sistemingai, kyla maisto ruošai ginčo bute naudojamų suskystintų dujų baliono sprogimo pavojus (ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai).
5.6. Ieškovė ir trečiasis asmuo, kaip ginčo buto bendrasavininkiai, paskutinius maždaug trejus metus, nevienkartiniais pareiškimais atsakovui pareiškė, jog nebenorintys tęsti ginčo buvo panaudos atsakovui ir reikalaujantys jį išsikelti, tai yra, panaudos davėjai tokia pačia forma, kokia ji buvo sudaryta, nepažeisdami CK 6.642 straipsnio 1 dalimi nustatytų taisyklių, nutraukė ginčo panaudos sutartį (atsisakė jos) ir trunkamai (maždaug 3 metus) reikalavo sugrąžinti jiems panaudos dalyką (ginčo butą), tai yra, atsakovą išsikelti iš ginčo buto, tačiau atsakovas to iki sprendimo priėmimo nėra padaręs (ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
6. Dėl faktinio pagrindo atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei nustatymo. Atsakovo, kaip panaudos gavėjo, bendrosios pareigos, yra nustatytos ginčo sutartimi (punktas 5.2), taip pat CK 6.636 straipsniu ir 6.637 straipsnio 1 dalimi, - visą panaudos laiką išlaikyti, tausoti ir saugoti panaudai gautą daiktą, daryti jo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas panaudai gauto daikto išlaikymo išlaidas, nagrinėjamu atveju – proporcingai panaudai gautos ginčo buto dalies plotui. Kadangi CK XXXII skyriuje nėra specialiųjų normų, skirtų reguliuoti panaudos santykius tais atvejais, kai panaudai yra perduota gyvenamoji patalpa (jos dalis), nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl gyvenamosios patalpos panaudos sutarties pažeidimų ir panaudos gavėjo iškeldinimo, kaip jo sutartinės civilinės atsakomybės formos, pagal įstatymo analogiją taikytinos CK XXXI skyriaus 2-ojo skirsnio normos, nustatančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, ją pažeidus nuomininkui, pagrindus ir pastarojo (nuomininko) iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos sąlygas (CK 6.611 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatą pareigą byloje įrodyti tam tikrą aplinkybę (šiuo atveju kaltus ginčo (gyvenamos patalpos panaudos) sutarties pažeidimus) turi ta iš ginčo šalių, kuri šia aplinkybe remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, šios bylos atveju pastarojo įrodinėjimo našta teko ieškovei. CPK 185 straipsnyje įstatymų leidėjo nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas pripažįstamus įrodymais byloje faktinius duomenis įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, nė vienas iš įrodymų teismui negali turėti ir neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, CPK 197 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų išduoti, patvirtinti dokumentai laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesniąją įrodomąją galią, juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais bylos įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (draudimas panaudoti liudytojų parodymus). Civiliniame procese vertinant įrodymus, yra taikomas taip vadinamas tikimybių pusiausvyros principas, kuris reiškia, jog net ir išlikus tam tikrų abejonių, teismas gali pripažinti nustatyta vieną ar kitą aplinkybę buvus, jeigu įrodinėjimo procese veikdamas CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu įsitikina, jog yra didesnė tikimybė tokiai aplinkybei buvus, nei jos nebuvus. Šios bylos situacijoje teismas, veikdamas pagal jau aptartas taisykles, daro išvadą, jog egzistuoja kur kas didesnė tikimybė, kad atsakovas A. P. kaltai įvykdė gyvenamosios patalpos panaudos sutarties pažeidimus, kurių pagrindu ieškovė reikalaujanti jo sutartinės civilinės atsakomybės - iškeldinimo (nesaugojo, netausojo ir neišlaikė panaudai gauto daikto, jo neremontavo, atvirkščiai, sistemingai jį žalojo, gadino, mažino jo vertę, vykdė jame bei priklausiniuose buvusio panaudos davėjų turto grobimus, naudojo šį panaudai gautą daiktą ne pagal sutartimi nustatytą ir jo prigimties nulemtą paskirtį, tuo sistemingai keldamas gaisro ir (ar) sprogimo pavojų, ko pasekmėje daiktas galėjo žūti ar būti ženkliai sugadintas), kas atitinka CK 6.636, 6.637, 6.641 ir 6.611 straipsnių, jų normas aiškinant ir taikant sistemiškai, reglamentavimą. Ieškovės pareiškimus apie ginčo sutartimi ir įstatymu nustatytų ginčo buto panaudos sąlygų pažeidimus, ginčo sutarties nutraukimą jos su trečiuoju asmeniu, kaip panaudos davėjų, pareiškimu ir trunkamojo pobūdžio, maždaug 3 metus tebesitęsiantį reikalavimą atsakovui išsikelti ir sugrąžinti panaudos dalyką, patikimai ir pakankamai patvirtina kiti aukščiau jau žymėti bylos rašytiniai duomenys, nustatyti oficialiais rašytiniais įrodymais, taip pat jokiais kitais bylos duomenimis nepaneigti bei atsakovo neužginčyti ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai bei liudytojų, artimiausių ginčo butui kaimynų, neturinčių materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymai teismui. Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog šioje byloje nustatė, jog atsakovas paskutiniųjų maždaug 4 metų laikotarpiu, sistemingai, mažiausiai kartą savaitėje, pažeidė gyvenamosios patalpos panaudos gavėjo prievolę naudotis būstu (jo dalimi) taip, kad nepažeisti kitų pastate, kuriame yra panaudos dalykas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių ir teisėtų interesų, bei tokiu ilgalaikiu ir sistemingu savo elgesiu virš keturių metų laiką trukdo tiek panaudos davėjams, naudojantiems kartu ginčo butą bei bendro naudojimo patalpas, tiek ir kaimyninių butų gyventojams normaliai gyventi, ir tai daro tiek laiko bei tokiu mastu, kad yra sudaręs iš esmės neįmanomas sąlygas greta jo gyventi. Be to, CK 6.642 straipsnio 1 dalies taisyklė garantuoja panaudos davėjui teisę, apie tai įspėjus panaudos gavėją prieš 3 mėnesius, nutraukti panaudos sutartį (jos atsisakyti), net ir nesant sutarties pažeidimų ar panaudos gavėjo kaltės dėl jų. Todėl teismo konstatuojama, jog ginčo panaudos sutartis yra nutraukta, ir nutraukta teisėtai, kas suponuoja išvadą, jog tiek faktinis, tiek juridinis pagrindas restitucijai – panaudos dalyko sugrąžinimui jos davėjui (ieškovei ir trečiajam asmeniui), yra nustatytas.
7. Dėl prašomos taikyti atsakovui sutartinės civilinės atsakomybės apimties ir proporcingumo. CK 6.641 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais kartu su 6.611 straipsniu, nagrinėjamos bylos aplinkybėms juos aiškinant ir taikant sistemiškai, gyvenamos patalpos panaudos gavėjui, šiuo atveju atsakovui, yra nustatyta tokios apimties civilinė atsakomybė, jam bent kartą pažeidus įstatymu nustatytas panaudos gavėjui pareigas, taigi ir naudojantis panaudos dalyku (ginčo butu) pažeidžiant kitų pastate esančių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teises bei teisėtus interesus, sudarant neįmanomas sąlygas jiems kartu ir (ar) greta gyventi, naudojant daiktą ne pagal jo paskirtį, jį nesaugant, netausojant ir neišlaikant, bloginant daikto būklę, - sutarties nutraukimas (jos atsisakymas) panaudos davėjo iniciatyva (reikalavimu) ir panaudos gavėjo bei su kartu juo gyvenančių asmenų iškeldinimas CPK nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taigi šio nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo civilinė atsakomybė yra nustatyta tiek sutartimi, tiek įstatymu, tačiau abiejuose šaltiniuose ji nėra imperatyvi ir pirmiausiai priklauso nuo panaudos davėjo iniciatyvos, ar kreiptis dėl iškeldinimo į teismą, ar savo bei ir viešą interesą ginti kitomis švelnesnėmis priemonėmis. Be to, panaudos davėjui ir kreipusis su reikalavimu iškeldinti, įstatymo leidėjas nustatęs teismui diskreciją - iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra galimas, tačiau neprivalomas teismui visais atvejais. Kuomet įstatymu teismui yra suteikta teisė spręsti tam tikrą klausimą bent kokia tai apimtimi savo nuožiūra, teismas tai privalo daryti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys). Ieškovė reikalauja sutartį pripažinti nutraukta jos ir trečiojo asmens, kaip panaudos davėjų, vienašališkai dėl atsakovo kaltės (CK 6.641 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, 6.611 straipsnis), o esant tokiai faktinei situacijai, įstatymas numato kaip vienintelės rūšies sankciją gyvenamos patalpos panaudos sutartį pažeidusiam panaudos gavėjui, - iškeldinimą nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje kaip sankcija sutarties nutraukimo atveju ją pažeidusiam atsakovui gali būti taikomas tik iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Akivaizdu, kad ginčo buto naudojimo paskirties bei kiti įstatymo ir sutarties pažeidimai, aptarti aukščiau, nėra vienkartiniai, epizodiški, atsitiktiniai, vykstantys kokį tai dar trumpą laiką, panaudos gavėjas pripažįsta pažeidimus ir aktyviai siekia juos pašalinti ir pan., tačiau priešingai, - sutarties pažeidimai yra nevienarūšiai, tęstiniai ir trunka jau mažiausiai 4 metus, tai yra tikrai ženklus ir pakankamas laikas tam, kad daryti dėstomas išvadas, dėl pažeidimų ne mažiau 7 kartus kenčiančių nuo jų panaudos davėjų buvo skųstasi policijos įstaigai, nuolatinis ir nesaikingas girtavimas, triukšmo kėlimas, rimties ir poilsio trikdymas kiekvieną kartą kartojasi mažiausiai kartą savaitėje, sutarties pažeidimų atsakovas nepripažįsta, atvirkščiai, kaltina visus aplink save susimokius prieš jį, nors pagrindo tokioms prielaidoms teismas nenustatė jokio, negana to, jis netgi grasina panaudos davėjams susidorojimu ir turto (ginčo buto) sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu (padegant) jo iškeldinimo atveju. Kita vertus, atsakovas buvo ieškovės ir trečiojo asmens (panaudos davėjų) perspėtas daug kartų žodžiu nutraukti panaudos sutarties pažeidimus, vėliau, jiems vienašališkai nutraukus ginčo sutartį, ieškotis kito būsto ir laisvanoriškai išsikelti, pagaliau įteikti ieškovės ir teismo šios bylos procesiniai dokumentai, tačiau atsakovas net ir po to ieškovės, trečiojo asmens ir liudytojų tvirtinimu toliau kartoja ginčo sutarties ir įstatymo pažeidimus, kito būsto nesiieško ir iš ginčo buto nesikelia. Šioje situacijoje teismas sprendžia, jog visos įmanomos panaudos davėjų, taip pat policijos veiklos priemonės, pagaliau ir nagrinėjamos bylos proceso pradėjimas teisme nutraukti atsakovo vykdomus ginčo sutarties pažeidimus, jau yra išnaudotos, buvo nerezultatyvios, todėl tokioje situacijoje yra ne tik pagrįsta bet ir pateisinama atsakovą iškeldinti, priešingas sprendimas iš esmės pateisintų vykdomus pažeidimus ir reikštų atsisakymą apginti sąžiningų kartu ir gretimai gyvenančių žmonių teises bei teisėtus interesus.
8. Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo galimybės. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatyta, kad teismas turi teisę ne tik byloje dalyvaujančių asmenų, tačiau ir savo iniciatyva, kai tai būtina, atsižvelgdamas į turtinę abiejų ginčo šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, vaiko interesus, sprendimo įvykdymą atidėti. Atsižvelgdamas į šios konkrečios bylos aplinkybes, jog iškeldinamas atsakovas yra jauno amžiaus, visiškai darbingas, išlaikytinių neturi, reikalavimas išsikelti jam reiškiamas jau maždaug treji metai, kuriam vykdyti ar jį ginčyti teisme atsakovas nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, toliau trunkamai ir sistemingai pažeidinėja panaudos davėjų bei gretimų butų gyventojų teises ir teisėtus interesus, ramybę ir poilsį, teismas konstatuoja, jog pagrindo priimamo sprendimo iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos vykdymo atidėjimui nėra, priešingu sprendimu būtų neproporcingai pažeistos panaudos davėjų ir gretimų gyvenamų patalpų gyventojų teisės. Teismo vertinimu, nuo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo įstatymo nustatytas 30 dienų terminas turėtų būti pakankamas atsakovui pasirūpinti kitu gyvenamuoju plotu.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
9. Byloje nei ieškovė, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo reikalavimų vienas kitam kompensuoti (priteisti) bylinėjimosi išlaidų proceso įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškę, todėl, neperžengdamas pareikštų reikalavimų (atsikirtimų) ribų, teismas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirsto ir jų nepriteisia (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro : a) 11,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, b) 100 Eur nesumokėtas žyminis mokestis, bei c) 182 Eur ieškovei byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Viso bylinėjimosi išlaidos valstybei sudaro – 293,85 Eur. Kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, ieškovė yra įstatymu atleista nuo prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, o atsakovas nėra nuo šios prievolės atleistas, be to, jis bylos procese buvo išimtinai pasyvus ir nepadarė visiškai nieko tam, kad šių išlaidų būtų išvengta ar jos būtų mažesnės, pastarųjų atlyginimo procesinė pareiga tenka būtent atsakovui (CPK 96 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovą A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos – buto (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 85 centus (193,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei – žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas - 5660).
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus (182 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei – už ieškovei byloje suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas - 5630).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.