Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, netekėjusi, bedarbė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir

E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas: 1) 2015-04-23 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn.; 2) 2015-04-24 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn.; 3) 2015-09-21 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.; vadovaujantis BK 64 str. subendrinus 2015-04-23 ir 2015-04-24 nuosprendžiais skirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 m.; turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. mušdama sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

S. D. 2016 rugpjūčio 7 d. apie 18 val. 30 min., veikdama bendrininkų grupėje su E. R., savo ir sesers J. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilus žodiniam konfliktui su seserimi J. B., E. R. tyčia vieną kartą ranka trenkus J. B. per veidą, po to paėmus ranka jai už plaukų, nutempus koridoriumi iki kambario bei pasivijus ištrūkusią J. B. ir spyrus jai koja vieną kartą į pilvą, S. D. tyčia pastūmė rankomis J. B. ir šiai nugriuvus ant lovos, gulinčiai tyčia sudavė nemažiau kaip 4 kartus kumščiais į galvos ir veido sritį. Dėl šių S. D. ir E. R. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame petyje, krūtinės dešinėje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

S. D. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir nurodė, kad su kaltinimu dėl suduotų sesei smūgių sutinka, nesutinka tik su tuo, kad bendrininkavo su E. R.. Kai ji J. B. mušė E. R. jau buvo išėjęs iš savo namų. Kaltinamoji nurodė, kad su seserimi J. B. ir savo mažamečiu sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu, nes jos sesuo nepilnametė ir ji ją globoja. Jų kaimynystėje gyvena A. S. ir P. V. - jie negeri žmonės ir veda jos sesę iš kelio. Sesuo su jais vartoja alkoholinius gėrimus, ji nesimoko, už tai S. D. su savo sese dažnai dėl jos gėrimų pykstasi, bet ji neklauso. 2016 m. rugpjūčio 7 d. vakare apie kokia 18 val. ji ėjo namo pas sesę ir užėjus namo pamatė, kad namuose vartoja alkoholinius gėrimus P. V., A. S. ir jos sesuo J. B.. Kadangi jos sesuo nepilnametė, ji pradėjo rėkti ir varyti P. su A. iš namų. Ji pati su jais alkoholio nevartojo. P. išėjo, o A. ir jos sesuo liko. Tada pas ją atėjo E. R., bet jos sesuo šoko jį varyti. J. puolė su pagaliu S. D., kad ir S. D. išeitų, bet ji užsidengė ranka. Tada S. D. ją pargriovė ant lovos ir trenkė vieną kartą į veidą, kad ji apsiramintų. Norėjo nuo jos nueiti, bet ji į S. D. buvo įsikibus ir nepaleido, todėl dar kelis kartus jai S. D. trenkė į galvos sritį kumščiu, bet kur pataikė tiksliai pasakyti negali, tiesiog daužė kumščiais. Kai S. D. norėjo išeiti, J. B. jai stvėrė už plaukų ir vėl laikė. S. D. gailisi, kad taip gavosi, bet su seserimi nesusitvarko, ji neklauso girtauja, pati kelia konfliktus. S. D. su seserimi susitaikė. (b.l. 50-51, 56, 59).

Teismo posėdžio metu S. D. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. vakare iš namų telefonu nusiuntė SMS žinutę E. R., kad jis ateitų pas ją pasikalbėti, nes jie buvo susipykę. E. R. atėjus jie abu nuėjo į virtuvę ir ten kalbėjosi. Tada į virtuvę atėjo jos sesuo J. B. r pradėjo varyti iš namų E. R.. E. R. norėjo jai suduoti per veidą, bet nepataikė. Tada jį puolė J. B.. E. R. nuėjo į kambarį ir atsigulė ant lovos. Netrukus į kambarį atėjo J. B. ir stipriai E. R., gulinčiam ant lovos, spyrė į tarpukojį. Tada jis susiėmė ir ėmė verkti. Dėl to S. D. supyko, paėmė sesę už plaukų ir nusitempė į kitą kambarį, paguldė ant lovos ir kelis kartus kumščiu sudavė jai į veidą ir galvą. Tuo metu E. R. jau buvo išėjęs. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Kaltinamasis E. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai dienos nurodyti negali, jis pavakary atėjo pas S. D. į namus. Ten rado A. S. ir J. B., kurios buvo visiškai girtos. S. buvo su jomis. Jis norėjo su S. susitaikyti ir pasikalbėti. Iš virtuvės jis su S. nuėjo į kambarį, virtuvėje liko A. su J. - jos toliau gėrė. Jiems bekalbant į kambarį atėjo J.. Jis gulėjo ant lovos ir J. iš niekur nieko jam spyrė į „kiaušus“. Jam labai suskaudo, todėl jis J. B. spyrė atgal į pilvą ir išėjo. Kartu su S. J. nemušė. Jis J. B. nebūtų spyręs jeigu ji nebūtų spyrusi jam. Po kiek laiko atėjo pasiimti savo daiktų - namuose buvo tik A. ir J.. Jos E. R. daiktų neatidavė ir trenkė abi į veidą. Jis išėjo namo. (b.l. 80-81, 86).

Teismo posėdžio metu E. R. nurodė, kad jis atėjęs pas savo merginą S. D. virtuvėje aiškinosi santykius ir tada atėjo jos sesuo J. B., kuri jį ėmė varyti iš namų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir J. B. norėjo jam trenkti per veidą, tačiau nepataikė. Tada jis nuėjo į kambarį ir atsigulė. Iš paskos atėjo J. B. ir stipriai spyrė jam į tarpukojį. Tada jis iš inercijos spyrė jai į pilvą, o pats raitėsi ant žemės iš skausmo. Tai pamačiusi S. D. paėmė J. B. už plaukų ir nusitempė į kitą kambarį, o jis išėjo. Vėliau grįžo pasiimti daiktus, tačiau J. B. jų neatidavė, o tik apdraskė jam veidą, o kartu su ja buvusi A. S. jam sudavė kumščiu į veidą ir prakirto lūpą.

Nukentėjusioji J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. ji, jos sesuo S. D. ir kaimynė A. S. jų namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. 30 min. jos sesuo S. D. paskambino savo sugyventiniui E. R., kad jis ateitų, nes ji nori su juo susitaikyti, kadangi buvo susipykusi. Kai atėjo E. R., J. B. jam pasakė, kad išeitų iš jos namų, nes jis nepageidaujamas ir jai nepatinka, jog jis bendrauja su jos seserimi S. D.. E. R. už tai jai trenkė antausį, griebė už plaukų, pradėjo tempti koridoriumi link kambario iki lovos. E. R. atsisėdo ant sofos, o J. B. jam sudavė ir jis atsigulė. Tada J. B. spyrė jam į tarpukojį. E. R. verkė, raitėsi, o J. B. nubėgo į kitą kambarį. Iš paskos jos į kambarį atėjo E. R.. Pastūmė J. B. ant lovos ir mušė. Mušė ir jos sesuo S. D.. Daužė jai kumščiais į galvos sritį, į veidą ir į pilvą. Pagrindinis mušimas ir visi sužalojimai buvo padaryti po to, kai ji spyrė E. R. į tarpkojį. Su seserimi S. D. susitaikė, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. (b.l. 21-22, 71-73).

Teismo posėdžio metu J. B. nurodė, kad E. R. jai sudavė kartą delnu per veidą virtuvėje, o spyrė į pilvą galimai iš karto po to, kai ji jam spyrė į tarpukojį. Ji taip pat nurodė, kad kitame kambaryje ant lovos ją mušė tik sesuo S. D., o E. R. tame kambaryje nebuvo, nes buvo išėjęs. J. B. nurodė, kad su kaltinamaisiais susitaikė ir jokių pretenzijų jiems neturi.

2016 m. rugpjūčio 7 d. iškviesti GMP darbuotojai fiksavo, kad J. B. padaryti sužalojimai. (b.l. 28-29).

2016 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada dėl J. B. sužalojimo nustatyta, kad J. B. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame petyje, krūtinės dešinėje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 26).

Liudytoja A. S. parodė, kad J. B. ji buvo kaimynės J. B. ir jos sesers S. D. namuose ir jos visos vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. 30 min. S. D. paskambino savo sugyventiniui E. R., kad jis ateitų, nes ji nori su juo susitaikyti, kadangi buvo susipykę. Kai atėjo E. R., J. B. jam pasakė, kad išeitų iš jos namų, nes jai nepatinka, kad jis bendrauja su jos seserimi S. D.. E. R. už tai jai trenkė antausį, griebė už plaukų, pradėjo tempti koridoriumi iki lovos. Atitempęs į kambarį E. R. pats atsigulė ant sofos, o J. B. jam spyrė į klyną ir bėgo slėptis į kitą kambarį. Iš paskos jos į kambarį atbėgo E. R. ir jos sesuo S. D.. E. R. spyrė J. B. į pilvą, o S. parvertusi ją ant lovos daužė kumščiu į galvos sritį, į veidą ir į pilvą. Kai ją sumušė, S. išėjo su savo vaiku iš namų pas E. R. į namus, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kartu išėjo ir E., bet grįžo po 5 min. atgal ir trenkė J. B. į veidą. A. S. užstojo J. B. savu kūnu ir trenkė E. į lūpą - ją praskėlė ir po to jis išėjo iš J. B. namų. (b.l. 35-37).

Teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad nematė, jog E. R. būtų sudavęs virtuvėje J. B., o tai sakė jai J. B.. Ji taip pat nurodė, kad kitame kambaryje visus smūgius nukentėjusiajai sudavė S. D.. Be to, A. S. nurodė, kad grįžus pasiimti daiktus E. R. J. B. apdraskė veidą, o A. S. sudavė vieną smūgį jam į lūpą.

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), augina 4 vaikus, du dar maži vaikai, vienas jau pilnametis ir dar nepilnametis E. R., jis problematiškas vaikas, jos neklauso, dar atsivedęs drauge S. su vaiku. Apie tai, kad vyko konfliktas tarp S. D., jos sesers J. B. ir jos sūnaus E. sužinojo tą pačią dieną, kai grįžo E. namo, nes matė kraujuotą jo veidą, bet nelabai jo ko klausė, nes grįžęs namo, jis greit vėl išėjo, bet kažką sakė, kad susimušė su J., bet kaip ten kas buvo nežino. Jie dažnai konfliktuoja, bet kitą dieną vėl draugai, kartu būna. Po to konflikto atėjo pas juos gyventi ir S. su vaiku, todėl pati J. pas juos ateina. L. K. į jų reikalus nesikiša, tik jai gaila sūnaus, jam už tokius jų pykčius reikia eiti į teismus, nors jų bendravimas vis tiek nesikeičia. (b.l. 39).

2016 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuotos įvykio aplinkybės. (b.l. 12-13).

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes tyčia šeimos nariui, t. y. sesei sukėlė fizinį skausmą ją tempdama už plaukų ir suduodama smūgius į galvos sritį. Teismas S. D. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamųjų, nukentėjusiosios parodymais, liudytojos A. S. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, teismo medicinos specialisto išvada ir kitais įrodymais.

Remdamasis aukščiau nurodytais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė, pretenzijų nukentėjusioji kaltinamajai neturi ir prašo bylą nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. D. neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų dispanserinėje įskaitoje neįrašyta, dirba. Visi šie duomenys bei tai, kad kaltinamoji gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką ir pasižada, kad ateityje prieš nukentėjusiąją jokio smurto nevartos ir vengs ginčų, teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad S. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau vienareikšmiškai galima teigti, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos, kurioms esant galima atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia S. D. nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai J. B. susitaikius.

Byloje taip pat kaltinimas pareikštas E. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Pagal šio straipsnio nuostatas ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. Šiais atvejais baudžiamąjį procesą dėl pirmiau nurodytų veikų turi teisę pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais. Šiuo atveju prokuroras reikalavime nurodė, kad veikos ištyrimas turi visuomeninę reikšmę, nes fizinis skausmas buvo sukeltas nepilnametei. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji jau buvo pilnametė, byloje nėra jokių duomenų, kad ji negalėtų savimi pasirūpinti, ji pati kreipėsi į policiją, taip pat nėra jokių duomenų, kad byla turėtų visuomeninę reikšmę, todėl teismas sprendžia, kad E. R. nusikalstama veika turėtų būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Tačiau BPK 417 str. numato galimybę teismui priimti nuosprendį, kai bylą nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas manyti, jog kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka. Tokiu atveju teismas privalo, kaip tai numatyta BPK 417 str. 2 d., teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausti nukentėjusiojo, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. nurodė, kad susitaikė su E. R. ir jam pretenzijų neturi, jam atleido. Taigi šiuo atveju laikoma, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamasis procesas yra negalimas (BPK 3 str. 1 d. 5 p.), o byla E. R. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 str. 1 p.).

Byloje S. D. buvo paskirtas gynėjas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismo prašo iš kaltinamosios priteisti 98,43 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal BPK 51 str. 3 d., paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į BPK 51 str. 1 d. nurodytus atvejus, kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudž. b. Nr. 2K–322/2014).

Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į kaltinamosios S. D. turtinę padėtį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes (BPK 106 str. 2 d.). Kadangi, kaltinamoji kaltę pripažino nuo pat pradžių, jos turtinė padėtis sunki, ji viena išlaiko mažametį vaiką, o gynėjas buvo paskirtas tik dėl to, kad kitas kaltinamasis neprisipažino ir buvo nepilnametis, teismas mano, jog nėra pagrindo iš kaltinamosios priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 254 str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. D., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamąją bylą S. D. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p., 72² str. nuostatomis, skirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą S. D. privalo įvykdyti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti S. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti S. D., kad jei ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Baudžiamosios bylos dalį, kurioje E. R. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukti (BPK 3 str. 1 d. 5 p.).

Panaikinti E. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.