Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vildrema“ ieškinį atsakovui L. Ž. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo L. Ž. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vildrema“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu, daikto ir rangos darbų trūkumų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Parket Trade“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vildrema“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. Ž. 14 497,32 Eur skolą (14 231,09 Eur už medžiagas ir darbus bei 266,23 Eur palūkanas), 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas žodžiu sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti vidaus apdailos darbus atsakovo gyvenamajame name, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Šalys taip pat susitarė, jog dalį statybinių medžiagų atsakovas pirks iš ieškovės. 2019 m. vasario 14 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė vidaus apdailos darbų aktą, iš kurio matyti, jog ieškovė atliko didžiąją dalį sutartį darbų. Tą pačią dieną atsakovui buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, iš kurio matyti, jog bendra panaudotų medžiagų vertė 18 099,37 Eur, o sumokėta – 9 061,69 Eur. 2019 m. vasario 22 d. atsakovas už medžiagas sumokėjo 4 000 Eur ir liko skolingas 5 037,68 Eur. Iš 2019 m. birželio 28 d. akto matyti, jog bendra atliktų darbų vertė yra 25 193,41 Eur. Atsakovas sumokėjo 16 000 Eur, todėl skola už darbus yra 9 193,41 Eur. Atsakovas akto nepasirašė, skolos nei už medžiagas, nei už darbus neapmokėjo.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovo atliktą vienašališką medinių grindų lentų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą teisėtu, įpareigoti ieškovę atsakovo gyvenamajame name išmontuoti ir pasiimti nekokybiškas medines grindų lentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti atsakovui iš ieškovės 9 061,69 Eur medinių grindų lentų ir jų montavimo darbų kainą, kurią atsakovas yra sumokėjęs ieškovei, sumažinti ieškovės ir atsakovo sutartą rangos darbų kainą darbų defektų šalinimo išlaidų verte, t. y. 2 584,99 Eur, įskaityti priešpriešinius ieškovės ir atsakovo reikalavimus šioje civilinėje byloje ir priteisti skirtumą iš tos šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo, priteisti iš ieškovės 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodė, jog šalys sudarė žodinį susitarimą dėl atsakovo gyvenamojo namo vidaus apdailos darbų. Žodinį susitarimą sudarė trys dalys: 1) atsakovas su ieškove susitarė, kad ieškovė atliks gyvenamojo namo vidaus apdailos darbus, kurių bendra kaina yra 20 000 Eur; 2) ieškovė parduos atsakovui, pristatys ir sumontuos gyvenamajame name lentines ąžuolines grindis, už kurias atsakovas atsiskaitys papildomai (šis darbas kartu su medžiagomis neįeina į bendrą 20 000 Eur apdailos darbų kainą); 3) atsakovas sumokės papildomai už medžiagas, kurių dydis abiejų šalių susitarimu iš anksto bus suderintas. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 16 000 Eur, taigi neapmokėta darbų kainos dalis yra 4 000 Eur, o ne 9 193,41 Eur, kaip nurodyta ieškinyje.

5. Ieškovė 2018 m. rudenį paklojo gyvenamajame name medines ąžuolines grindis ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą V18 Nr. 262, pagal kurią ąžuolinės lentos, parketo klijai, logistika ir grindų montavimo kainuoja 9 061,69 Eur, sąskaitą atsakovas apmokėjo bankiniu pavedimu. Grindys yra nekokybiškos ir dėl defektų jų neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį, šią aplinkybę patvirtina specialisto R. T. (MB „Texo LT“) raštas.

6. Antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog „namo koridoriuje matyti dvi grindų marmuro imitacijos plytelės. Apžiūrėjus vieną iš vonios patalpų, matyti įskilusi keraminė grindų plytelė. Atkreiptas dėmesys, kad vienoje iš vonios patalpų, kurioje sumontuota vonia, ant vienos iš sienų suklijuotos keraminės plytelės, ant kurių matyti įvairaus dydžio įtrūkimai“. Bendra šių plytelių klijavimo darbų defektų šalinimo darbų vertė pagal rangovo V. B. pateiktą defektų šalinimų išankstinę sąmatą yra 2 584,99 Eur. Todėl atsakovo nesumokėta 4 000 Eur suma už darbus mažintina darbų defektų šalinimo kaštų verte, t. y. 2 584,99 Eur.

7. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad sutarta apdailos darbų kaina buvo 20 000 Eur, nes bendra darbų vertė sudaro 25 193,41 Eur (20 821 Eur be PVM). Darbų kaina padidėjo, kadangi atsakovo pageidavimu buvo atlikti papildomi darbai. Atsakovas mėgina nesąžiningai visus defektus perkelti ieškovei, kuri vykdė tik vidaus apdailos darbus, dėl kitų darbų defektų atsakovas privalo kreiptis į statytoją. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog medinės grindys nekokybiškos. Pristatymo metu UAB „Parket trade“ parketas buvo kokybiškas. Dėl paties atsakovo kaltės, nesilaikant instrukcijų, parketo eksploatavimo metu atsirado nežymūs mechaniniai pažeidimai bei tarpai. Iš atsakovo pateiktų 4 nuotraukų bei fakto, jog atsakovas gyvena name beveik metus, akivaizdu, jog daikto trūkumai negali būti laikomi esminiais, todėl atsakovas susitarimą dėl medinių grindų pardavimo ir įrengimo nutraukė neteisėtai. Plytelių gamintojas UAB „Iris“ pripažino plytelių broką bei sutiko kompensuoti nuostolius. Atsakovo pateikta plytelių defektų šalinimo kaina neatitinka rinkos kainų.

8. Trečiasis asmuo UAB „Parket Trade“ prašė tenkinti ieškinį, atmesti priešieškinį, priteisti iš atsakovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog visa informacija apie parketą (gamintojus, matmenis ir t.t.) buvo nurodyta ant prekių įpakavimo, parketo priežiūros instrukcija ir montavimo instrukcija buvo pateikta kas trečioje pakuotėje. Be to, parketlenčių esminės savybės, jų priežiūros ir montavimo instrukcija yra laisvai prieinama visiems vartotojams gamintojo internetinėje svetainėje (www.voluntaparket.eu). Atsakovui buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su gamintojo pateikiamomis instrukcijomis, todėl aplinkybė, kad dėl didelio atsakovo neatsargumo parketlentėse atsirado trūkumų, negali sąlygoti nei ieškovės, nei trečiojo asmens atsakomybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 9 646,10 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 646,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 831,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

9.1. byloje kilo ginčas dėl šalių sutartos darbų kainos. Ieškovė teigė, kad šalys susitarė dėl 25 193,41 Eur, o atsakovas – kad dėl 20 000 Eur darbų kainos. Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad susitarimas dėl 20 000 Eur darbų kainos buvo pirminis. Vėliau šalių susitarimu buvo atliekami papildomi darbai. 2019 m. vasario 14 d. ieškovė el. paštu atsakovui pateikė įrodymus (nuotraukas), jog darbai atlikti ir pridėjo vidaus apdailos darbų aktą, pagal kurį darbų vertė yra 25 193,41 Eur (20 821 Eur be PVM). Iš byloje pateiktų įrodymų, nuoseklių ieškovės direktoriaus teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė atliko šiuos papildomus darbus: sumontavo dušo kabiną, įrengė lauko šviestuvus, atliko kitus darbus. Atsakovas, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė galbūt atliko visus darbus, nurodytus vidaus apdailos darbų akte (2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdis). Iš 2019 m. birželio 28 d. atsakovo atsakymo į ieškovės 2019 m. birželio 14 d. pretenziją matyti, kad atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės nurodytos 25 193,41 Eur darbų kainos. Atsakovas už ieškovės atliktus darbus liko skolingas 9 193,41 Eur;

9.2. šalys taip pat nesutarė dėl medžiagų kainos. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė naudojo medžiagas, atlikdama vidaus apdailos darbus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės reikalaujama kaina už medžiagas būtų nepagrįstai didelė. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas ginčo su ieškove pradžioje nenorėjo mokėti už medžiagas ne dėl per didelės jų kainos ar dėl susitarimo už jas sumokėti nebuvimo, o dėl darbų trūkumų. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (pretenzijų ir atsakymų į pretenzijų turinį, šalių susirašinėjimą, kt. įrodymus), atsakovo atliktus mokėjimus, nuotraukas, konstatuoja, kad atsakovas liko ieškovei skolingas 5 037,68 Eur už medžiagas;

9.3. atsakovo teigimu, jis neturi prievolės sumokėti ieškovei, nes atsakovo atlikti darbai yra su trūkumais, o medžiagos nekokybiškos. Plytelių broką ieškovė pripažino 2019 m. gegužės 30 d. elektroniniame laiške: „gamykla pripažino broką, plyteles jums atvežėm naujas“, taip pat ir 2019 m. gegužės 6 d. elektroniniame laiške: „dėl vonios plytelių, kur sutrūkinėjo glazūra gamintojas pripažino, kad plytelės yra brokuotos. Plyteles pakeitė ir atvežėme visą kiekį ir perdavėme Jums. Gamykla kompensuos mums atliktus darbus 1 210 eurų. Papildomi darbai nebus atliekami tol, kol nebus atsiskaityta už jau atliktus darbus.“ Aplinkybę, kad ieškovė neatliko nekokybiškų plytelių perklojimo darbų, o tik atvežė plyteles atsakovui, pripažino ieškovės direktorius 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje, nurodęs, kad atsisakė atlikti plytelių perklojimo darbus, kol su ieškove nebus visiškai atsiskaityta. Bendra plytelių klijavimo darbų defektų šalinimo darbų vertė, teismo vertinimu, sudarys 2 584,99 Eur. Šią defektų šalinimo darbų vertę pagrindžia rangovo V. B. pateikta defektų šalinimo išankstinė sąmata;

9.4. ginčas byloje kilo taip pat ir dėl atsakovui parduotų medinių grindų kokybės. Iš 2018 m. spalio 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 262 matyti, kad ieškovė atsakovui pardavė parketines lentas. Šią sąskaitą atsakovas yra gavęs bei apmokėjęs. Ieškovė neginčijo grindų defektų, tačiau teigė, kad jie galėjo atsirasti dėl atsakovo (jo šeimos) veiksmų netinkamai eksploatuojant grindis. Buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, kuriose ekspertai pateikė išvadas dėl grindų kokybės, defektų atsiradimo priežasčių. Teismo vertinimu, rašytiniai byloje esantys įrodymai (trečiojo asmens pozicija, įrodymai dėl patalpų šildymo dujų balionais, šalių paaiškinimai, kad lentų atsakovui perdavimo metu trūkumų nebuvo nustatyta), ekspertizės išvados bei ekspertų paaiškinimai pagrindžia, kad labiausiai tikėtina, jog grindų trūkumai atsirado dėl netinkamos grindų eksploatacijos. Nors eksperto S. Š. teigimu parketo trūkumai atsirado dėl netinkamai paruošto betono pagrindo ir parketlenčių medienos trūkumų, tačiau betono pagrindą ruošė ne ieškovė, o parketlentės (Classic grindinės ąžuolinės lentos), kaip paaiškino pakartotinę ekspertizę atlikęs L. U., atitiko tokiam produktui keliamus kokybės reikalavimu. Teismas, atsižvelgdamas į priežastis, sukėlusias parketo defektus, į tai, kad atsakovas naudoja parketą pagal paskirtį (parketas įsigytas prieš dvejus metus), jų kainą, sprendžia, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti grindų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą teisėtų atmestinas, tačiau ieškovė turi atlyginti atsakovui 2 000 Eur atsakovo nuostolius dėl informacijos apie eksploatacijos sąlygas nesuteikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 6 608,42 Eur skolos už atliktus vidaus apdailos darbus (iš ieškovės reikalautos 9 193,41 Eur skolos už darbus atimama teismo atsakovui priteista defektų šalinimo 2 584,99 Eur suma) ir dėl 5 037,68 Eur skolos už vidaus apdailos medžiagas priteisimo bei atmesti priešieškinio reikalavimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. atsakovas iš ieškovės įsigijo medines grindų lentas bei jų klojimo (sumontavimo) paslaugą. Atsakovo šeimai įsikrausčius gyventi į namą, grindų būklė ėmė sparčiai blogėti: atsisluoksniavo ir ėmė luptis lentų viršutinis sluoksnis, lentų šonai nuskilinėjo, lentų galai išsipūtė, tarpai tarp lentų ėmė plėstis. Ieškovei atsisakius pašalinti grindų lentų trūkumus, atsakovas vienašališkai nutraukė lentų pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties atsisakė). Teismas padarė išvadą, jog grindų lentų defektai atsirado dėl netinkamo jų eksploatavimo, tačiau aiškiai nenurodė, kuo pasireiškė netinkamas eksploatavimas. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, jog lentų defektus galėjo sukelti staigūs temperatūros šuoliai name, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai, kad temperatūros šuoliai egzistavo, byloje nėra. Sutartis tarp atsakovo ir dujų tiekėjo dėl pastovaus dujų tiekimo į namą patvirtina, kad dujos pradėtos tiekti į namą 2018 metų pabaigoje, tačiau šis įrodymas nepatvirtina, jog iki dujų įvedimo name nebuvo užtikrinama pastovi temperatūra. 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje liudytojas A. A. pripažino, kad net jei būtų buvę kažkokie temperatūrų šuoliai, jie galėjo siekti tik 10 laipsnių (nuo 15 iki 25 laipsnių). Akivaizdu, kad toks patalpų temperatūros šuolis negalėjo sukelti tokių grindų defektų, kokie yra nustatyti. Gyvenamasis namas iki dujų įvedimo buvo šildomas dujų balionais. Atsakovas rūpinosi pastoviu temperatūros palaikymu name. Be to, name nuolat dirbo ieškovės darbuotojai, todėl jis negalėjo būti paliktas nešildomas;

10.2. byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, kurių tikslas buvo nustatyti medinių grindų lentų defektų priežastis. Pirmosios teismo ekspertizės, atliktos teismo eksperto S. Š., akte konstatuojama, kad defektai yra nulemti arba netinkamo lentų gamybos (apdirbimo) proceso, arba netinkamo jų sumontavimo. Antrosios teismo ekspertizės, atliktos teismo eksperto L. U., akte jau daroma išvada, kad defektai yra atsiradę dėl per didelės grindų drėgmės bei galimo pastovios temperatūros neužtikrinimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas nesivadovavo S. Š. padarytomis išvadomis dėl defektų atsiradimo priežasties, tačiau vadovavosi L. U. išvada dėl defektus sukėlusių temperatūros šuolių. Abu teismo ekspertai iš esmės patvirtino bendrą išvadą, jog grindų defektai galėjo atsirasti dėl to, jog grindys buvo sumontuotos ant betono pagrindo, kuris nebuvo tinkamai išdžiovintas, t. y. buvo per drėgnas. Nors teismas sprendime sutiko su ekspertų išvada, kad grindys buvo suklotos ant netinkamai paruošto pagrindo, tačiau netaikė jokios atsakomybės ieškovei, kaip lentų montavimo darbus atlikusiam rangovui, už tai, kad ji sumontavo grindis nesilaikydama montavimo instrukcijų. Į bylą ieškovės pateikta grindų montavimo instrukcija aiškiai numato pareigą rangovui prieš pradedant kloti grindis pamatuoti betono pagrindo drėgmę ir lentas montuoti tik ant tokio pagrindo, kurio drėgmė siekia 1,8 procento. Ieškovė patvirtino, kad betono pagrindo drėgmės matavimų prieš montuodama grindis neatliko. Taigi, lieka neaišku, kodėl pirmos instancijos teismas aplinkybę dėl rangovo padaryto montavimo instrukcijos pažeidimo (kurio ieškovė neneigė) ignoravo, visą kaltę dėl defektų atsiradimo perkeldamas išimtinai vartotojui. Teismo ekspertas L. U., duodamas paaiškinimus, taip pat pripažino, jog per didelę grindų drėgmę lemia ir betono pagrindo drėgmė;

10.3. pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovo iškeltų abejonių, kurios, atsakovo įsitikinimu, neleidžia L. U. pateiktų teismo ekspertizės išvadų vertinti kaip patikimų. Teismas negalėjo vadovautis ir turėjo atmesti ieškovės pasirinkto teismo eksperto L. U. pateiktas ekspertizės išvadas dėl šių priežasčių:

a) eksperto L. U. pateiktos išvados, kad grindų defektai yra nulemti per didelės patalpų drėgmės, neseka iš atlikto tyrimo eigos, t. y. išvada, kad defektai atsirado dėl patalpų drėgmės neužtikrinimo padaryta net neišmatavus patalpų drėgmės;

b) iš L. U. pateikto ekspertizės akto turinio nėra aišku, kurioje namo vietoje (kambaryje, aukšte) medinių grindų drėgmė buvo matuota (to negalėjo pasakyti ekspertas ir apklausiamas teisme), akte nenurodyta, kokiu prietaisu drėgmė matuota, eksperto pasitelktos specialiosios matavimo priemonės yra be sertifikatų, nesukalibruotos (nepateikti Lietuvos metrologinės tarnybos ar kito sertifikavimo centro pažymėjimai), nepateiktos matavimo priemonių instrukcijos, neatsižvelgta į galimas paklaidas, todėl tokiais nepatikimais matavimais negalima vadovautis;

c) L. U. atliko ekspertizę vadovaudamasis ne tik civilinės bylos medžiaga, bet ir vienos iš šalių – ieškovės, pateikta medžiaga (nuotraukos su užfiksuotu stogo defektu, ekspertizės akto puslapis 24), kurios byloje nėra, kas leidžia pagrįstai abejoti, ar ekspertizė buvo atlikta nešališkai – ekspertas nesikreipė į kitą šalį (atsakovą) dėl papildomos medžiagos pateikimo, neinformavo jos apie tai, kad vertins ieškovo pateiktą medžiagą, kurios civilinėje byloje nėra. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 6 punkte yra nurodyta, jog ekspertizės akte turi būti nurodyti faktai apie papildomos medžiagos pareikalavimą ir jos gavimą, tačiau eksperto L. U. surašytame ekspertizės akte to nėra nurodyta;

d) L. U. pateiktos išvados grindžiamos tik eksperto prielaidomis, kurios kildinamos išimtinai iš ieškovo paaiškinimų byloje ir nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, pvz., ekspertas kaip jo nustatytą faktą pateikia prielaidą, kad klojant grindis buvo staigūs ir dideli temperatūrų šuoliai (ekspertizės akto puslapis 19), kad pastovus dujų tiekimas į namą pradėtas faktiškai tik nuo sausio mėnesio;

e) nėra aišku, kodėl ir kokiu pagrindu ekspertas rėmėsi ir savo pateiktas išvadas grindė išimtinai Lietuvos statybininkų asociacijos parengtomis ir patvirtintomis atitinkamų statybos darbų atlikimo statybos taisyklėmis, kurios neturi teisės akto statuso, yra privalomos tik tos minėtos asociacijos nariams, tačiau ieškovė nėra tokios asociacijos narė, todėl ekspertizės akte nurodytos taisyklės nėra privalomos bylos šalims;

f) iš L. U. pateikto ekspertizės akto turinio nėra aišku, kodėl ekspertas atmetė ir nevertino kitų tikėtinų defektų priežasčių – gamintojo nekokybiško lentos sluoksnių suklijavimo, rangovo nekokybiškai atliktų parketo montavimo darbų ir kt. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, ekspertas sutiko, kad parketlenčių drėgmę galėjo įtakoti ir betoninio grindų pagrindo drėgmė, taip pat sutiko, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokia betono pagrindo drėgmė, ar montuotojas matavo betono pagrindo drėgmę prieš lentų klojimo darbus.

10.4. pirmoji byloje eksperto S. Š. atlikta ekspertizė turėjo būti vertinama kaip patikimas, pagrįstas įrodymas, patvirtinantis, kad defektai atsirado ne dėl vartotojo kaltės, o dėl gamintojo arba montuotojo kaltės. Minėtame ekspertizės akte yra įvertinta aplinkybė, jog medinių lentų defektai skirtingo pobūdžio ir nurodomos galimos tokių skirtingo pobūdžio defektų priežastys, pavyzdžiui dažų atsisluoksniavimas galėjo būti nulemtas netinkamai atliktų lakavimo darbų gamybos procese, parketlentėse su užglaistytomis šakomis įtrūkiai atsirado dėl gamybos metu netinkamai atliktų glaistymo darbų, lentų įtrūkiai galėjo atsirasti dėl netinkamai atliktų montavimo darbų, tuo tarpu tikimybė, jog tokio pobūdžio defektai atsirado dėl netinkamos eksploatacijos, kaip nustatė teismo ekspertas S. Š., yra nedidelė;

10.5. skundžiamame sprendime teismas padarė dvi viena kitai prieštaraujančias ir viena kitą paneigiančias išvadas: teismas konstatavo, jog medinių grindų defektai yra nulemti netinkamos grindų eksploatacijos, tačiau tuo pat metu teismas padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigos informuoti vartotoją apie tai, kokios yra tinkamos medinių lentų priežiūros sąlygos, nes neperdavė vartotojui grindų naudojimosi instrukcijos. Toks prieštaringas teismo sprendimas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų. Atsakovo įsitikinimu, teismui patvirtinus, jog jis nebuvo informuotas apie tai, kaip reikalinga prižiūrėti medines grindų lentas (kokią drėgmę ir temperatūrą palaikyti patalpose), atsakovas negali būti laikomas atsakingu už atsiradusius grindų defektų, o visa atsakomybė dėl defektų atsiradimo turi tekti ieškovei;

10.6. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių medinių lentų kokybę liudijančių dokumentų, tai yra nei kokybės atitikties deklaracijų, nei techninių gamintojo charakteristikų. Parketo lentos yra statybos produktas, kuris buvo parduotas / įsigytas Europos sąjungos šalyje, taigi jis turi turėti atitinkamas techninių savybių deklaracijas, t. y. būti paženklintas vadinamuoju „CE“;

10.7. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 9 193,41 Eur įsiskolinimą už darbus. Šalys žodžiu buvo sutarusios, kad visi namo statybai užbaigti reikalingi vidaus apdailos darbai bus atlikti už 20 000 Eur kainą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis tiesioginis rašytinis įrodymas: L. Ž. ir A. A. pasirašytas dokumentas, kuriame nurodyta, jog „už vidaus apdailos darbus L. Ž. dalinai atsiskaitė paduodamas 10 000 eurų iš bendros darbų apimties 20 000 eurų. Darbų vertė ir pastabos matomos darbų priėmimo-perdavimo akte. 10 000 eurų už dalį darbų gavau. Plius 6000 eurų. A. A.. Parašas. Pinigus perdaviau. L. Ž.. Parašas“. Nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, kad minėtame rašte sutarta kaina atspindi tik pirminį šalių susitarimą. Iš raštelio turinio akivaizdžiai matyti, kad šis raštas buvo surašytas ne tuo metu, kai šalys tarėsi dėl darbų kainos, o gerokai vėliau, kai didžioji darbų dalis jau buvo padaryta ir atsakovas perdavė A. A. pirmą atlygio už darbus dalį. Tuo atveju, jei šalys būtų susitarusios dėl papildomų darbų, kurie neįskaičiuoti į sutartą 20 000 Eur kainą, jos neabejotinai tai būtų nurodžiusios rašte jo pildymo metu arba vėliau;

10.8. byloje nėra nustatyta, dėl kokios vidaus apdailos darbų vertės apimties šalys susitarė ir už kokius darbus atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 20 000 Eur sumą. Nenustačius darbų apimties, negalima daryti išvados, kad šalys vėliau tarėsi dėl papildomų darbų, kurie į šią kainą neįėjo. Be to, teismas nenustatė, kurie iš darbų, ieškovės nurodytų jos vienašališkai pasirašytame darbų akte, yra būtent tie papildomi darbai, dėl kurių atlikimo ir kainos vėliau papildomai susitarė šalys;

10.9. apeliantas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nemokės ieškovės prašomos skolos už rangos darbus, nes darbai padaryti nekokybiškai ir ieškovė turi pašalinti darbų trūkumus. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas nesutiko apmokėti skolos, įvardindamas kitą atsisakymo priežastį – nesutikimą su darbų kokybe, savaime negali būti traktuojama kaip atsakovo sutikimas su ieškovės vienašališkai nustatyta darbų kaina. Net jeigu ir būtų vertinama, kad atsakovas vėliau užsakė atlikti tam tikrus papildomus darbus, jų kaina nebūtų sudariusi sumos, kurią deklaruoja ieškovė, t. y. 4 193,41 Eur. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateikto darbų akto (bylos tomas I, lapas 39), jame yra įvardinti tokie darbai, kaip „elektros projekto pakeitimai pirminiai“ (kaina 80 Eur); „elektros projekto pakeitimai antriniai“ (kaina 300 Eur); „supynių tvirtinimo įrengimai“ (kaina 150 Eur); „santechnikos pakeitimai“ (kaina 200 Eur). Pati ieškovė akte nurodo, kad bendra šių „papildomų“ darbų kaina yra 730 Eur, tačiau ne 4 193,41 Eur. Ieškovė, teigdama, kad vėliau darbų kaina buvo keičiama dėl atsiradusių papildomų darbų poreikio, privalėjo įrodyti šalių susitarimo dėl papildomų darbų kainos egzistavimą, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Kainos dalį, dėl kurios nesutaria šalys, iš esmės sudaro pridėtinio vertės mokesčio suma. Taigi, darbų kaina išaugo ne dėl papildomų darbų atlikimo, o dėl to, kad prie sutartos kainos ieškovė pridėjo pridėtinės vertės mokesčio sumą. Atsakovas dėl darbų atlikimo susitarė su A. A. ir tik gavęs sąskaitą už darbus suprato, kad dėl darbų atlikimo susitarė ne su fiziniu asmeniu, o su juridiniu asmeniu UAB „Vildrema“, kurį atstovauja A. A.. Kaip matyti iš rašto turinio, jame nėra išskirtos 20 000 Eur kainos už darbus sudėtinės dalys, t. y. nėra nurodyta, kad ši darbų suma yra be pridėtinės vertės mokesčio ir šis mokestis bus priskaičiuotas papildomai;

10.10. be to, atsakovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nurodė, kad ieškovės pateiktame atliktų darbų akte yra nurodyti ne tik ieškovės atlikti vidaus apdailos darbai, tačiau ir medžiagos, nors dėl medžiagų vertės kompensavimo šalys buvo susitarusios atskirai. Pavyzdžiui: a) atliktų darbų akte yra įtraukta 1 500 Eur suma už dažymo medžiagas; b) analogiška situacija yra su sąmatoje už darbus nurodyta eilute „plytelių klijai ir papildomos medžiagos“ – 630 Eur. Ši aplinkybė liudija, kad prašomą priteisti skolą už darbus sudaro ne tik ieškovės deklaruojamos sumos už atliktus darbus, bet taip pat ir už medžiagas. Atsakovo įsitikinimu, jis nėra sumokėjęs už rangos darbus tik 4 000 Eur iš šalių sutartos 20 000 Eur darbų kainos;

10.11. atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 5 037,68 Eur įsiskolinimą už sunaudotas medžiagas. Vartotojas remonto medžiagas iš ieškovės pirko todėl, kad ieškovė, būdama verslininkė ir veikdama rinkoje kaip statybos darbus atliekanti rangovė didmenininkė, turi geresnes prekių įsigijimo sąlygas, t. y. dažnai perka prekes su specialiai jai pritaikyta nuolaida. Taigi, vartotojui buvo labiau ekonomiškai naudinga remonto medžiagas pirkti iš ieškovės, nes ji gali pasiūlyti geresnę medžiagų kainą. Visgi, vidaus darbų vykdymo etape atsakovui kilo įtarimas, ar iš tiesų ieškovė iš jo reikalauja sumokėti tokią kainą, kuria ieškovė pati įsigijo šias medžiagas, ar nesiekia pasipelnyti iš remonto medžiagų perpardavimo atsakovui, todėl atsakovas paprašė ieškovės pateikti medžiagų įsigijimo savikainą pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė jokių remonto medžiagų įsigijimo dokumentų atsakovui nepateikė, taip pat tokių dokumentų nepateikė ir į bylą. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo už medžiagas priteisimo, tačiau iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokius konkrečiai įrodymus įvertinęs teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas.

11. Ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. ieškovė parketo montavimo darbus atliko 2018 m. spalio mėn. Atsakovas sąskaitą apmokėjo, priimant darbus jokių pretenzijų neturėjo, name pradėjo gyventi 2018 m. gruodžio mėn. Atsakovo pirmasis nusiskundimas parketu atsirado 2019 m. kovo 11 d., t. y. tik tada, kai ieškovė pradėjo intensyviai reikalauti apmokėti skolą. Ieškovė informavo trečiąjį asmenį (parketo gamintoją) apie atsakovo nusiskundimus, kuris nedelsiant atvyko pas atsakovą ir atliko parketo ekspertizę (adhezijos testą), kuri atsakovui buvo pateikta 2019 m. gegužės 17 d. Nustatyta, jog parketas yra kokybiškas, mechaniniai pažeidimai galėjo atsirasti montavimo arba eksploatacijos metu, tarpai ir skilinėjimai galėjo atsirasti eksploatavimo metu dėl netinkamos temperatūros ir šildymo palaikymo;

11.2. parketo montavimo ir priežiūros instrukcijose nurodyta, jog montavimo metu visi kambariai turi būti įprastai šildomi, oro temperatūra turi būti ne mažesnė nei 18 laipsnių, grindų paviršiaus temperatūra negali būti didesnė nei 27 laipsniai, paviršiaus drėgmė – ne didesnė nei 1,8 proc., taip pat pateikta rekomendacija išlaikyti oro temperatūrą tarp 18-24 laipsnių ir 40-60 proc. santykinį drėgnumą, siekiant išvengti parketo poslinkių. Ieškovė aplinkybę, jog atsakovas netinkamai eksploatavo namą bei parketą įrodinėjo šiais įrodymais: 1) 2018 m. spalio mėn. nuotraukos, iš kurių matyti, jog ieškovės ką tik suklotas parketas yra be jokių defektų; 2) 2018 m. lapkričio mėn. nuotraukos iš kurių matyti, jog prakiuręs namo stogas ir parketas peršlapęs vandeniu, apklotas rankšluosčiais; 3) 2018 m. gruodžio 21 d. UAB „Lietuvos energijos teikimas“ ir atsakovo gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog sutartis įsigalioja tik nuo dujų pajungimo, taigi namas, o kartu ir parketas daugiau nei 3 mėn. nebuvo tinkamai šildomi; 5) 2020 m. rugsėjo 21 d. UAB „Evacon“ atsakymas, jog name rugsėjo – spalio mėn. paleista katilinė su galimybe šildytis dujų katilais, nes nebuvo pastovaus šildymo; jog nebuvo sumontuoti termostatai; jog, pasibaigus balionui ir pajungus naują, buvo paduodama 38 laipsnių temperatūra į grindis; jog, pasibaigus balionui, išmetama klaida; 6) katilinės nuotrauka su gedimo klaida, jog katilas neveikia; 7) 2020 m. rugsėjo 23 d. R. D. pažyma, jog jis parketą sumontavo kokybiškai, jog defektai atsirado dėl netinkamos eksploatacijos, o dažniausia to priežastis yra temperatūros svyravimas ir besikeičianti oro drėgmė; 8) 2019 m. gegužės 17 d. UAB „Parket trade“ ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, jog parketas yra kokybiškas, mechaniniai pažeidimai galėjo atsirasti eksploatacijos metu, tarpai ir skilinėjimai galėjo atsirasti eksploatavimo metu dėl netinkamos temperatūros ir šildymo palaikymo; 9) ieškovės direktoriaus A. A. el. laiškai, SMS, kuriuose jis informuoja atsakovą, jog dujų balionai nėra laiku keičiami, jog name tai 10 laipsnių, tai 25 laipsniai; taip pat A. A. žodiniai paaiškinimai teismo posėdžiuose, kuriuose jis patvirtino, jog atsakovas neužtikrino tinkamo namo šildymo vykdant vidaus apdailus darbus atsakovo name;

11.3. teismo ekspertas L. U. 2021 m. gegužės 11 d. tikrindamas grindų drėgnumą nustatė, jog jis yra neleistinas – 15,3-16,6 proc. ir viršija normą beveik 10 kartų (trečiasis asmuo deklaravęs, jog didžiausias leistinas drėgnumas yra 1,8 proc.). Teismo ekspertas L. U., įvertinęs visą bylos medžiagą, padarė išvadą, jog temperatūros ir drėgmės šuoliai nulėmė grindų defektus, todėl eksperto išvada pagrindo abejoti nei ieškovė, nei teismas neturėjo. Ekspertas L. U. be kita ko nustatė, jog paties atsakovo pateiktas KTU architektūros ir statybos instituto Kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijos bandymų protokolas Nr. KAM 19/192, atliktas 2019 m. lapkričio 13 d., ir gauti bandymų rezultatai parodė, kad tirtų grindų lentų drėgnis proc. (lenta Nr.1 9,20±1,16; lenta Nr.2 8,93±1,18) patenka į normos ribas. Be atsakovo žodinių paaiškinimų byloje nebuvo pateikta nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovas tinkamai eksploatavo namą, lygiai taip pat atsakovas nepateikė jokių objektyvių ir konkrečių įrodymų, jog grindų defektus nulėmė kitos aplinkybės;

11.4. susipažinus su teismo eksperto S. Š. ekspertize ir jį apklausus teismo posėdžiu metu paaiškėjo, jog S. Š. nepamatavo oro temperatūros namo 2 aukšte, išvis nematavo oro drėgmės, rengdamas ekspertizės aktą iš esmės net neanalizavo byloje pateiktos medžiagos, atsakant į 2 klausimą padarė išvadą, jog parketas neatitinka reikalavimų, nes atsakovo parkete (classic) nėra galimi įtrūkimai, kai tuo tarpu aukščiausios klasės parkete (select) jie galimi ir t. t. Po tokios prieštaringos / nelogiškos išvados teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui L. U.. Teismas paminėjo esmines abiejų ekspertų išvadas. Akivaizdu, jog L. U. ekspertizė yra kur kas išsamesnė, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, išvados padarytos išanalizavus visą bylos medžiagą, L. U. teismo posėdžio metu išsamiai ir argumentuotai atsakė į visus atsakovo atstovės klausimus, papildomos ekspertizės atsakovas neprašė;

11.5. apeliaciniame skunde teigiama, jog neva abu teismo ekspertai patvirtino bendrą išvadą, jog grindų defektai galėjo atsirasti dėl to, jog grindys buvo sumontuotos ant per drėgno betono pagrindo. Teismo eksperto L. U. 2021 m. birželio 14 d. ekspertizės akte padaryta išvada, jog defektus sukėlė netinkamas namo eksploatavimas. Teismo eksperto S. Š. 2020 m. vasario 20 d. ekspertizės akte nurodyta, jog jis neturėjo galimybės patikrinti betono pagrindo. Taigi, atsakovas bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, jog neva abu ekspertai pateikė bendrą išvadą. Iš pakartotinės ekspertizės akivaizdu, jog grindų defektai (suskilinėjimas, įtrūkimai ir kt.) atsirado dėl netinkamo namo eksploatavimo – drėgmės ir temperatūros pokyčių, tuo tarpu grindų defektai (mechaniniai pažeidimai) – dėl netinkamo parketo eksploatavimo, šiuo aspektu tą patį pripažino ir teismo ekspertas S. Š.;

11.6. ekspertams buvo pateikti 2 klausimai: 1) ar grindys turi defektų ir kas juos nulėmė; 2) ar grindys atitinka joms keliamus reikalavimus. Buvo konstatuota, jog grindys turi defektų ir juos nulėmė netinkamas namo ir parketo eksploatavimas – temperatūrų ir drėgmės svyravimai, taip pat konstatuota, jog grindys atitinka joms keliamus reikalavimus. Atsakovas teigia, jog patikimesnė yra S. Š. ekspertizė, su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka. S. Š., atsakydamas į 2 klausimą, nurodė, jog grindys neatitinka joms keliamų reikalavimų, nes (classic) parkete neva nėra galimi jokie įtrūkimai. Pačiame brangiausiame (select) parkete įtrūkimai yra galimi, o tokią išvadą ekspertas padarė vien tik todėl, jog classic aprašyme nebuvo parašyta, ar įtrūkimai galimi, ar ne, taigi ekspertas nusprendė, jog jie negalimi. Jeigu ekspertas būtų patikrinęs ąžuolinių parketlenčių vertinimo rodiklius (STANDARD, 145/180/220/240), ką padarė L. U., jis būtų nustatęs, jog classic parkete galimi užglaistyti įtrūkimai – iki 5 mm pločio ir 25 proc. lentos ilgio; sveikos šakos su įtrūkimais – 45 mm ir 4 vnt. per bėginį metrą; glaistomos pilnai iškritusios šakos – 30 mm max 1 metre; ir t. t. Ieškovė į bylą pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog 2018 m. spalio mėn. parketas buvo kokybiškas (jokių įtrūkimų, tarpų, mechaninių pažeidimų) ir perduotas atsakovui naudotis. Atsakovas teigia, jog jis negalėjo tinkamai eksploatuoti parketo, nes neva negavo parketo eksploatavimo instrukcijų. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog pats asmeniškai kartu su savo dizainerėmis vyko pas parketo gamintoją (trečiąjį asmenį), kur išsirinko ir užsisakė parketą (rūšis, kaina, kiekis, klojimo būdas ir t. t.), o ieškovė jį tik nupirko iš trečiojo asmens ir perpardavė atsakovui. Akivaizdu, jog atsakovui buvo pateikta visa reikiama informacija, tą patvirtino ir trečiasis asmuo savo atsiliepime;

11.7. atsakovas 2019 m. spalio 7 d. pretenzija vienašališkai nutraukdamas medinių grindų pirkimo-pardavimo sutartį rėmėsi CK 6.665 straipsniu ir tik priešieškinyje pakeitė materialinės teisės normą į CK 6.363 straipsnį. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, atsakovas galėjo nutraukti sutartį tik jeigu trūkumai buvo esminiai ir nepašalinami. Trūkumų reikšmės atsakovas byloje taip pat neįrodinėjo, galiausiai pateikdamas priešieškinį jau nurodė CK 6.363 straipsnį, kas laikytina akivaizdžiu nesąžiningumu ir pozicijos nenuoseklumu. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog buvo parduotas kokybiškas parketas, taip pat trūkumų mažareikšmiškumą ir paties atsakovo kaltę, o tiksliau, jog: atsakovas parketą išsirinko su savo dizaineriais – savo srities profesionalais (rinkosi iš kelių skirtingų gamintojų, parketo klojimą ir kitas charakteristikas); parketas buvo pristatytas, sumontuotas ir priimtas atsakovo; atsakovas apmokėjo parketo kainą, jokių pretenzijų priimant parketą neturėjo; pirmosios instancijos teisme pateikta daugybė viešų straipsnių, kuriuose atsakovas ir jo šeima džiaugiasi naujais namais; parketo instrukcijas buvo pateikęs parketo gamintojas; atsakovas parketu naudojasi iki šiol, name be atsakovo ir jo žmonos gyvena 2 mažamečiai vaikai ir šuo (mechaniniai pažeidimai); KTU bandymo protokolas ir pakartotinė ekspertizė nustatė, jog parketas atitiko visus jo kokybei keliamus reikalavimus. Taigi, teismas visiškai teisingai konstatavo, jog atsakovo vienašalis medinių grindų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas. Atsakovas parketo „CE“ ženklinimo klausimo pirmosios instancijos metu nekėlė, todėl į naujus atsakovo argumentus atsikirsti nėra pagrindo;

11.8. atsakovo teiginys, jog šalys buvo susitarusios, kad visi namo statybai užbaigti reikalingi vidaus apdailos darbai bus atlikti už 20 000 Eur, yra nelogiškas. Šalys negalėjo susitarti dėl fiksuotos darbų kainos, kol nebuvo sutarti konkretūs darbai, terminai, sąmata ir t. t. Joks statybų sektoriuje dirbantis ūkio subjektas nebūtų sudaręs tokio susitarimo. Ieškovė visos bylos metu akcentavo, jog tai buvo pirminis susitarimas, kuris buvo pildomas, tuo tarpu atsakovas priešingą poziciją „sugalvojo“ tik bylos nagrinėjimo metu. Į bylą pateiktos ieškovės PVM sąskaitos-faktūros už įvairias statybines medžiagas, išrašytos nuo 2018 m. spalio mėn., kurias atsakovas priėmė ir dalį apmokėjo, todėl atsakovas puikiai žinojo, jog vidaus apdailos darbus atliko ir medžiagas tiekė ieškovė, o ne fizinis asmuo A. A.;

11.9. į bylą pateikta daugybė atsakovo, jo žmonos, atsakovo dizainerių el. laiškų ir SMS, kuriuose prašoma papildomų darbų, vykdomos el. apšvietimo, santechnikos ir kitų darbų korekcijos, siunčiami koreguoti techniniai brėžiniai, planai, atitinkamai ieškovė juos visus vykdė, o darbų kaina augo. Atsakovo minimas raštas dėl 20 000 Eur buvo pasirašytas 2018 m. rudenį, po jo sekė papildomi darbai, kurie buvo įforminami pateikiant vidaus apdailos darbų aktus. Ieškovės pateiktame 2018 m. lapkričio 18 d. vidaus apdailos darbų akte darbų vertė nurodyta 24 419,01 Eur, šio akto atsakovas nepasirašė, nes nebuvo atlikti visi darbai, o ne todėl, jog darbų kaina buvo didesnė nei susitarta, ar todėl, jog aktą pateikė ne A. A., o ieškovė. 2019 m. birželio 28 d. ieškovės pateiktame vidaus apdailos darbų akte darbų vertė nurodyta 25 193,41 Eur. 2019 m. birželio 28 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog skolą už medžiagas ir darbus padengs tik tada, kai ieškovė pilnai atliks visus darbus. Akivaizdu, jog atsakovas niekada neginčijo darbų kainos, o gynybinis argumentas dėl neva 20 000 Eur darbų kainos atsirado tik teisme;

11.10. atsakovas teigia, jog ieškovė neva nesugebėjo įvardinti, kas nulėmė darbų kainos padidėjimą. Ieškovė su 2019 m. lapkričio 17 d. dubliku pateikė 13 lapų atsakovo dizainerių įvairių pageidavimų, planų modifikacijų, 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė su papildomais paaiškinimais prijungė dar 17 lapų atsakovo dizainerių įvairių pageidavimų, planų modifikacijų, su kitais procesiniais dokumentais taip pat buvo pateikti papildomi atsakovo pageidavimai, ieškovė siuntė du raginimus dėl skolos padengimo, atsakovas skolą dalinai padengė, niekada nekėlė ginčo dėl padidėjusios darbų kainos. Ieškovės direktorius A. A. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuolatos buvo teikiami pageidavimai iš atsakovo pusės, kas ir nulėmė kainos padidėjimą. Atsakovas bando klaidinti teismą, jog neva kaina padidėjo pačios ieškovės iniciatyva. Atsakovas turėjo pateikti įrodymus, jog jokių naujų darbų nebuvo prašoma atlikti, jie nebuvo atlikti ar atlikti nekokybiškai, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė;

11.11. atsakovas tik apeliaciniame skundė nurodė, jog neva šalys susitarė, kad atsakovas kompensuos ieškovei už remonto medžiagas, panaudotas atliekant vidaus apdailos darbus, tačiau tik ta kaina, kuria ieškovė tas medžiagas įsigijo. Minėta, jog 2019 m. birželio 28 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog skolą už medžiagas ir darbus padengs tik tada, kai ieškovė atliks visus darbus. Taigi, niekada nebuvo ginčo dėl 5 037,68 Eur skolos už medžiagas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas „sugalvojo“ argumentą, jog ieškovė neva pati nėra apmokėjusi už medžiagas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė įrodymus, t. y. medžiagų gamintojų ir pardavėjų UAB „Ardena“ (el. prietaisai, rozetės, apšvietimas ir kt.) ir UAB „Iris“ (statybinės medžiagos, plytelės, klijai ir kt.) raštus, patvirtinančius, jog ieškovė jokių įsiskolinimų neturi. Šalys niekada nei žodžiu, nei raštu nesitarė, jog ieškovė parduos atsakovui medžiagas ta kaina, kuria įsigijo. Atsakovas tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo. O į bylą pateiktos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros už medžiagas, kurių didžioji dalis buvo apmokėta, patvirtina, jog tokio susitarimo ir nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė atsakovo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko apdailos darbus, taip pat pardavė atsakovui darbams atlikti reikalingas medžiagas. Tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir parduotas medžiagas, taip pat dėl ieškovės parduotų grindinių ąžuolinių lentų kokybės.

Dėl skolos už darbus priteisimo

15. Ieškovė nurodė, kad atliko darbų už 25 193,41 Eur ir šiai sumai 2019 m. birželio mėn. 28 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą V19 Nr. 069. Atsakovas ieškovei už darbus sumokėjo 16 000 Eur, todėl liko skolingas 9 193,41 Eur. Atsakovas nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios 20 000 Eur darbų kainos. Atsakovas sumokėjo ieškovei už darbus grynais pinigais 16 000 Eur, ginčo dėl to nėra, todėl atsakovas už darbus galėtų būti skolingas ieškovei ne daugiau kaip 4 000 Eur. Be to, ieškovė į II etapo vidaus darbų apdailos aktą 25 193,41 Eur sumai, kurio pagrindu buvo išrašyta 2019 m. birželio mėn. 28 d. PVM sąskaitą faktūra, nepagrįstai įtraukė plytelių klijų ir papildomų medžiagų kainą (630 Eur) bei dažymo medžiagų kainą (1 500 Eur), nes ieškovė ir atsakovas buvo susitarę, kad atsakovas už medžiagas ieškovei sumokės atskirai.

16. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį per perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jei sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio taisykles (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Jei sutartyje nustatoma konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima numatyti visų darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

17. Teiginį, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl konkrečios 20 000 Eur darbų kainos, atsakovas įrodinėjo ieškovės atstovo pasirašytu dokumentu, kuriame nurodyta, jog „Už vidaus apdailos darbus L. Ž. dalinai atsiskaitė paduodamas 10 000 eurų iš bendros darbų apimties 20 000 eurų. ... “. Ieškovė teigia, kad šis dokumentas yra pirminis šalių susitarimas. Vėliau atsakovas užsakė atlikti naujus, pirminiame susitarime nenumatytus, darbus, pageidavo dalį darbų atlikti kitaip, nei buvo susitarta, dalį darbų reikėjo perdaryti ne dėl ieškovės kaltės, todėl galutinė darbų kaina išaugo iki 25 193,41 Eur.

18. Dokumente dėl 20 000 Eur darbų kainos nėra detalizuota, kokie apdailos darbai turėjo būti atlikti už šią kainą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kokie dokumentai / projektai / brėžiniai / nurodymai dėl apdailos darbų atlikimo buvo perduoti ieškovei sudarant rangos sutartį / surašant dokumentą dėl 20 000 Eur darbų kainos, kada buvo surašytas dokumentas dėl 20 000 Eur darbų kainos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dokumento dėl 20 000 Eur darbų kainos surašymo metu buvo žinoma, kokius apdailos darbus ieškovė turės atlikti, ir kad šalys galėjo susitarti dėl visų darbų, nurodytų II etapo vidaus darbų apdailos akte 25 193,41 Eur sumai, atlikimo.

19. II etapo vidaus darbų apdailos akte 24 419,01 Eur sumai ir II etapo vidaus darbų apdailos akte 25 193,41 Eur sumai išskirti pagrindiniai darbai ir papildomi darbai. Abiejuose aktuose nurodyti pagrindiniai darbai – g/k lubų montavimas, lubų gruntavimas, glaistymas, dažymas, sienų gruntavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas – nurodyti ir atsakovo pasirašytame priede Nr. 2 prie statybos rangos sutarties Nr. 2018/101, kurią atsakovas buvo sudaręs su UAB „Sostinės parkas“. Priede Nr. 2 prie statybos rangos sutarties Nr. 2018/101 nėra nurodyti darbai, kurie II etapo vidaus darbų apdailos aktuose išvardinti kaip papildomi darbai. Galima daryti išvadą, kad atsakovas su ieškove iš pradžių susitarė dėl dalies apdailos darbų, t. y. apdailos darbų, nurodytų priede Nr. 2 prie statybos rangos sutarties Nr. 2018/101, atlikimo.

20. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė, vykdydama susitarimą dėl darbų už konkrečią 20 000 Eur kainą atlikimo, atliko g/k lubų montavimą, lubų gruntavimą, glaistymą, dažymą, sienų gruntavimą, glaistymą, dažymą, plytelių klijavimą, t. y. tuo pačius darbus, kurie nurodyti II etapo vidaus darbų apdailos aktuose kaip pagrindiniai darbai ir nurodyti priede Nr. 2 prie statybos rangos sutarties Nr. 2018/101. Nors atsakovas nurodė, kad, vykdant susitarimą dėl darbų už konkrečią 20 000 Eur kainą atlikimo, buvo atlikti ir kiti šalių sutarti darbai, tačiau jų konkrečiai neišvardino. Atsakovas dublike nurodė, kad su ieškovės atstovu susitarė, jog ieškovė už 20 000 Eur atliks tuos darbus, kurių antru etapu neatliko UAB „Sostinės statyba“. Priede Nr. 2 prie statybos rangos sutarties Nr. 2018/101 ir yra nurodyti antro etapo darbai, kurie sutampa su II etapo vidaus darbų apdailos aktuose kaip pagrindiniais nurodytais darbais.

21. Nors II etapo vidaus darbų apdailos aktuose dalis darbų įvardinti papildomais darbais (elektros rozečių, jungiklių, lempučių pajungimas, ventiliacija, kaminai, sūpynių tvirtinimo įrengimas, hidroizoliacijos įrengimas, vonios pajungimas ir karkaso įrengimas, palangių apdaila, bagečių ant sienų klijavimas, dušo kabinos montavimas, santechnikos prietaisų montavimas gyvatukų montavimas, lauko šviestuvų montavimas ir kt.), tačiau šie darbai negali būti vertinami kaip papildomai darbai II etapo vidaus darbų apdailos aktuose nurodytų pagrindinių darbų ir priede Nr. 2 prie statybos rangos sutarties Nr. 2018/101 nurodytų darbų atžvilgiu, o yra savarankiški darbai, nes nėra susiję su II etapo vidaus darbų apdailos aktuose nurodytų pagrindinių darbų ir priede Nr. 2 prie statybos rangos sutarties Nr. 2018/101 nurodytų darbų atlikimu. Taigi rangos sutarties vykdymo eigoje galėjo būti tariamasi dėl naujų darbų atlikimo, kurie II etapo vidaus darbų apdailos aktuose įvardinti papildomais darbais.

22. Atsakovas pasirašė ant II etapo vidaus darbų apdailos akto 24 419,01 Eur sumai, tačiau nei šio akto pasirašymo metu, nei iš karto po to neginčijo akte nurodytos 24 419,01 Eur darbų kainos tuo pagrindu, kad ši kaina viršija šalių sutartą konkrečią 20 000 Eur darbų kainą. Atsakydamas į 2019 m. birželio 14 d. pretenziją sumokėti 9 193,41 Eur skolą už darbus, atsakovas nesutikimo su šia skola taip pat negrindė ta aplinkybe, kad pretenzijoje nurodyta 25 193,41 Eur darbų kaina viršija šalių sutartą konkrečią 20 000 Eur darbų kainą, o neatsiskaitymo priežastimi nurodė tai, jog kai kurie darbai atlikti nekokybiškai, taip pat atlikti ne visi darbai, dėl kurių buvo susitarta.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti įrodytu atsakovo teiginio, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl konkrečios 20 000 Eur apdailos darbų kainos (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Ieškovės teiginius, kad 2019 m. birželio mėn. 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 25 193,41 Eur darbų kainą įtakojo darbų eigoje atsakovo nurodymu keičiami jau susitarti atlikti darbai / jų kiekiai, dalies darbų perdarymas ne dėl ieškovės kaltės, patvirtina su dubliku, papildomais rašytiniais paaiškinimais į atsakovo tripliką ieškovės pateikti įrodymai, ieškovės direktoriaus paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, II etapo vidaus darbų apdailos aktuose nurodyti darbai (pvz., elektros projekto pakeitimai pirminiai, elektros projekto pakeitimai antriniai, durų angų pakeitimai, kt.).

25. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad II etapo vidaus darbų apdailos akte 25 193,41 Eur sumai (o taip pat ir 2019 m. birželio mėn. 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje V19 Nr. 069) nepagrįstai įtraukta plytelių klijų ir papildomų medžiagų kaina (630 Eur) bei dažymo medžiagų kaina (1 500 Eur), nes ieškovė ir atsakovas buvo susitarę, kad atsakovas už medžiagas ieškovei sumokės atskirai. Ieškovė su ieškiniu pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas atsakovui už parduotas apdailos darbams atlikti reikalingas medžiagas, už kurias ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 037,68 Eur skolą. Atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, kad II etapo vidaus darbų apdailos akte 25 193,41 Eur sumai nurodyta plytelių klijų ir papildomų medžiagų kaina (630 Eur) bei dažymo medžiagų kaina (1 500 Eur) yra nurodyta ir PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose atsakovai už parduotas medžiagas, t. y., kad ieškovė du kartus prašo atsakovą sumokėti už tas pačias medžiagas.

26. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei 9 193,41 Eur už atliktus apdailos darbus.

Dėl skolos už medžiagas

27. Ieškovė nurodė, kad pardavė atsakovui medžiagas, reikalingas apdailos darbams atlikti, už bendrą 18 099,37 Eur kainą pagal su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas faktūras, atsakovas sumokėjo ieškovei už medžiagas 13 061,69 Eur, todėl liko skolingas 5 037,68 Eur. Atsakovas, nesutikdamas su 5 037,68 Eur skola už medžiagas, nurodė, kad jis medžiagas iš ieškovės pirko, nes ieškovė, būdama verslininkė ir veikdama rinkoje kaip statybos darbus atliekanti rangovė didmenininkė, turi geresnes prekių įsigijimo sąlygas, todėl atsakovui ji galėjo pasiūlyti geresnę medžiagų kainą. Vėliau atsakovui kilo įtarimas, ar iš tiesų ieškovė iš jo reikalauja sumokėti už medžiagas tokią kainą, kuria ieškovė pati įsigijo šias medžiagas, ar nesiekia pasipelnyti iš medžiagų perpardavimo atsakovui, todėl atsakovas paprašė ieškovės pateikti medžiagų įsigijimo savikainą pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė jokių medžiagų įsigijimo dokumentų atsakovui nepateikė.

28. Atsakovas aplinkybe, kad su ieškove tarėsi dėl medžiagų pardavimo atsakovui už tą pačią kainą, kuria ieškovė įsigijo šias medžiaga iš trečiųjų asmenų, bylos nagrinėjimo metu negrindė nesutikimo su 5 037,68 Eur skola už medžiagas, šią aplinkybę atsakovas nurodė tik apeliaciniame skunde, ką draudžia CPK 306 straipsnio 2 dalis.

29. Ieškovė pateikė į bylą už parduotas medžiagas atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrai 18 099,37 Eur sumai, sąskaitose nurodyti medžiagų pavadinimai, kiekiai ir kainos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteigė ir neįrodinėjo, kad ieškovė pardavė atsakovui medžiagas už kainą, kuri žymiai viršija rinkoje esančių analogiškų medžiagų kainą, taip pat neteigė ir neįrodinėjo, kad šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos medžiagos / dalis medžiagų nebuvo perduotos atsakovui / panaudotos darbams atlikti.

30. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei 5 037,68 Eur už parduotas medžiagas.

Dėl grindinių lentų pirkimo ir pardavimo sutarties nutraukimo

31. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pardavė atsakovui netinkamos kokybės grindines ąžuolines lentas ir jas sumontavo atsakovo gyvenamajame name. Atsakovas prašė pripažinti atsakovo atliktą vienašališką grindinių lentų pirkimo ir pardavimo sutarties nutraukimą teisėtu, įpareigoti ieškovę išmontuoti ir pasiimti grindines lentas ir priteisti atsakovui iš ieškovės 9 061,69 Eur grindinių lentų ir jų montavimo darbų kainą. Ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės parduotos grindinės lentos buvo tinkamos kokybės, o lentų defektai atsirado dėl netinkamos eksploatacijos.

32. Iš ieškovės išrašytos 2018 m. spalio 22 d. PVM sąskaitos faktūros V18 Nr. 262, šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė pardavė atsakovui grindines lentas Milky White, Classic Milky White, Classic, parketo klijus ir sumontavo šias lentas atsakovo gyvenamajame name.

33. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kaina. Pagal CK 6. 636 straipsnio 8 dalį pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.

34. Pagal bylos duomenis grindinės lentos atsakovo gyvenamajame name buvo sumontuotos 2018 m. spalio 22-25 d. Byloje nėra įrodymų, kad grindinės lentos jų montavimo metu ar po montavimo darbų atlikimo būtų turėję defektų. Pirmąsias pretenzijos dėl grindinių lentų defektų pagal su atsiliepimu į ieškinį pateiktą susirašinėjimą atsakovas ieškovei pateikė 2019 m. pavasarį.

35. Eksperto L. U. atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovo gyvenamajame name paklotos grindinės lentos turi defektų: vietomis lentos suskilinėjusios, atsiradę įtrūkimai, vietomis lentų viršutinis sluoksnis atsisluoksniavęs, vietomis lentų galai išpūsti, vietomis tarp lentų yra 1-3 mm tarpai, vietomis lentos mechaniškai pažeistos. Ekspertas L. U. nustatė šias minėtų defektų atsiradimo priežastis: lentų skilinėjimą, įtrūkius, atsisluoksniavimą, lentų galų išsipūtimą, tarpus tarp lentų sąlygojo neužtikrintas palaipsninis ir pastovus temperatūrinis režimas, t. y. šildymo sezono metu, kai dar nebuvo centralizuotų dujų name, naudojamų dujų balionų sukeltas aukštas ir staigus temperatūrinis šuolis, bei neužtikrintas patalpų drėgnumas; lentų mechaninis pažeidimas atsirado eksploatacijos metu dėl naudojimo metu atsirandančių poveikių.

36. Iš esmės tokie patys grindinių lentų defektai nustatyti ir eksperto S. Š. ekspertizės akte: parketlentėse yra įtrūkiai, parketlenčių paviršius vietomis yra mechaniškai pažeistas, antrame aukšte vietomis pažeisti parketlenčių šonai, pirmame aukšte vietomis atsisluoksniavęs parketlenčių viršutinis sluoksnis, antrame aukšte 3 patalpoje yra tamsios užglaistytos šakos su įtrūkiais. Eksperto S. Š. ekspertizės akte nurodyta, kad parketlenčių viršutinio sluoksnio atsisluoksniavimas galėjo atsirasti transportavimo ar klijavimo metu, parketlenčių mechaniniai pažeidimai galėjo atsirasti dėl netinkamos eksploatacijos, parketlenčių dažų sluoksnio pažeidimai galėjo atsirasti dėl parketlenčių gamybos trūkumų – netinkamai atliktų lakavimo darbų, parketlentėse su užglaistytomis šakomis įtrūkiai atsirado dėl gamybos metu netinkamai atliktų glaistymo darbų, parketlentėse įtrūkiai galėjo atsirasti dėl to, kad parketlenčių gamybai buvo panaudota mediena su įtrūkiais.

37. Tačiau eksperto S. Š. ekspertizės akte nurodytos tik galimos nustatytų grindinių lentų defektų priežastys, o ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nenurodyti tyrimai, kurių pagrindu buvo padarytos tokios išvados (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Be to, eksperto S. Š. ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad parketlenčių atsisluoksniavimas nuo pagrindo, susibangavimas, įtrūkiai, plyšiai galėjo atsirasti dėl to, kad nebuvo išlaikyta betono pagrindo paruošimo parketlenčių klijavimui technologija, parketlenčių plyšiai ir įtrūkiai galėjo atsirasti dėl parketlenčių džiūvimo, parketlenčių atsisluoksniavimas nuo pagrindo, susibangavimas, plyšiai tarp parketlenčių galėjo atsirasti dėl to, kad parketlentės buvo netinkamai eksploatuojamos – buvo per dideli grindų temperatūros pasikeitimai, patalpose buvo per sausas ar per drėgnas oras.

38. Tiek eksperto L. U., tiek eksperto S. Š. ekspertizės aktuose nurodyti iš esmės analogiški reikalavimai atsakovo gyvenamajame name sumontuotų grindinių lentų eksploatavimui, t. y. reikalavimai lentų temperatūrai ir drėgnumui, kambario temperatūrai ir drėgnumui, grindų temperatūros pasikeitimui, kurių nesilaikant, lentos traukiasi arba plečiasi, todėl atsiranda įvairūs defektai: atsisluoksniavimas, susibangavimas, plyšiai.

39. Pagal bylos duomenis grindinės lentos atsakovo gyvenamajame name buvo paklotos 2018 m. spalio 22-25 d. Gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo atsakovo gyvenamajam namui šildyti tarp atsakovo ir UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 21 d. Iki pradedant šildyti gyvenamąjį namą šios sutarties pagrindu tiekiamomis gamtinėmis dujomis, namas buvo šildomas naudojant dujų balionus. Gyvenamąjį namą, kuriame nėra nuolat gyvenama, šaltuoju metų laiku laikinai šildant dujų balionais yra sunku palaikyti pastovią visų namo patalpų temperatūrą ir oro drėgmę (grindinės lentos buvo sumontuotos tiek pirmo, tiek antro namo aukštų patalpose), tam būtinas nuolatinis dujų balionų keitimas iš karto, kai pasibaigia dujos balione. Byloje nėra duomenų, kad toks nuolatinis dujų balionų keitimas atsakovo gyvenamajame name po grindinių lentų sumontavimo iki namo nepertraukiamo šildymo gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties pagrindu buvo užtikrintas.

40. Atsižvelgiant į tai, kad grindinių lentų sumontavimo metu (2018 m. spalio 22-25 d.) lentų defektai nebuvo fiksuoti, kad gyvenamasis namas iki 2019 m. pradžios buvo šildomas dujų balionais, kas apsunkino pastovios namo patalpų temperatūros ir oro drėgmės palaikymą, kad abiejų ekspertizių aktuose pastovaus temperatūrinio režimo ir tinkamos oro drėgmės neužtikrinimas nurodyti kaip sąlygojantys nustatytų grindinių lentų defektų atsiradimą, kad eksperto S. Š. ekspertizės grindinių lentų defektų priežastys, sąlygotos lentų trūkumų, nurodytos tik kaip galimos ir šios išvados nėra pagrįstos tyrimais, yra pagrindas teigti, kad ekspertizės aktuose nustatyti grindinių lentų defektai atsirado ne dėl netinkamos grindinių lentų kokybės, o dėl netinkamo grindinių lentų eksploatavimo, t .y. pastovaus temperatūrinio režimo ir tinkamos oro drėgmės neužtikrinimo.

41. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti grindų pirkimo ir pardavimo sutarties nutraukimą teisėtu.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovė nesuteikė atsakovui informacijos apie grindinių lentų eksploatavimo sąlygas. Ši pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė apeliacine tvarka nėra ginčijama. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl ieškovės nesuteiktos informacijos apie grindinių lentų eksploatavimo sąlygas yra reali žalos atsakovui atsiradimo tikimybė, pritaikęs CK 6.228⁶ straipsnio 5 dalyje nustatytą vartotojo teisių į informacijos pateikimą pažeidimo gynybos būdą, sprendė, kad ieškovė turi atlyginti atsakovui 2 000 Eur nuostolius dėl informacijos apie grindinių lentų eksploatavimo sąlygas nepateikimą. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčijo nei šio pirmosios instancijos teismo pritaikyto jo teisių gynimo būdo, nei priteistų nuostolių dydžio.

43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1 645,60 Eur. Šios išlaidos ieškovės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. Ž. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vildrema“ naudai 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.