- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-77-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00556-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- O. J., Ž. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų O. J. ir Ž. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. J. ir Ž. J. skundą dėl notarės N. B. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2015-03-20 gautas pareiškėjų skundas dėl notaro veiksmų, kuriuo pareiškėjai prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Klaipėdos rajono 2 notaro biuro notarės N. B. įvykdytus paveldėjimo proceso veiksmus – M. J. įstatyminės atstovės P. I. pareiškimo apie palikimo pagal testamentą priėmimą bei 2015-02-27 liudijimo įpėdinio M. J. įstatyminei atstovei P. I. išdavimą. Nurodė, kad jie kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos. 2015-02-18 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atlikti mirusiojo P. J. turto paveldėjimo veiksmus pagal įpėdiniui M. J. išduotą testamentą. 2015-02-23 pareiškėjai teismui pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir testamento pripažinimo negaliojančiu, kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2015-02-23 nutartimi uždrausta vykdyti mirusiojo P. J. turto paveldėjimo procesą. Nepaisant teismo nutartimi taikyto draudimo vykdyti mirusio P. J. turto paveldėjimo procesą, Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B. priėmė mirusio P. J. įpėdinio M. J. įstatyminės atstovės P. I. pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir išdavė liudijimą, kad M. J. po tėvo mirties priėmė palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad notarė, siekdama užtikrinti mažamečio įpėdinio teisę - priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, privalėjo priimti iš mažamečio įpėdinio įstatyminės atstovės pareiškimą apie palikimo priėmimą ir išduoti apie tai liudijimą. Tokius atliktus notarės veiksmus nėra pagrindo pripažinti kaip prieštaraujančius teismo nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo palikimo atsiradimo dienos (2015-02-07) praėjo daugiau kaip septyni mėnesiai, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą nėra išduoti. Teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį į tai, kad CK 5.9 straipsnyje įtvirtinta nuostata: kai įsiteisėja teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimą, įpėdiniu, turinčiu teisę į palikimą, laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata teismas konstatavo. jog tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjų ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir testamento nuginčijimo, tokiu būdu M. J. būtų nepripažintas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą, įpėdiniu, turinčiu teisę į palikimą. Teismo vertinimu, tokiu atveju būtų laikoma, jog M. J. palikimo nepriėmė.
Šalies argumentai
Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jų skundą dėl notaro veiksmų arba skundą dėl antstolio veiksmų perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktą, jog notarė, priimdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pažeidė laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta draudimą atlikti mirusiojo P. J. turto paveldėjimo veiksmus pagal įpėdiniui M. J. išduotą testamentą. Pareiškėjų nuomone, vienas iš neteisėtų notarės veiksmų įrodymų yra aplinkybė, jog Centrinė hipotekos įstaiga atsisakė įregistruoti M. J. palikimo priėmimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar notarė turėjo teisę priimti M. J. įstatyminės atstovės pareiškimą apie palikimo priėmimą, kai galiojo laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atlikti mirusiojo P. J. turto paveldėjimo veiksmus pagal įpėdiniui M. J. išduotą testamentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, notarė ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo priimti M. J. įstatyminės atstovės pareiškimą apie palikimo priėmimą galiojant pareiškėjų nurodytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Nagrinėjamu atveju notarei nepriėmus pareiškimo iš įpėdinio apie palikimo priėmimą, ir atmetus pareiškėjų ieškinį kitoje civilinėje byloje, įpėdinis prarastų teisę į palikimo priėmimą, nes būtų praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė suponuotų jo teisių pažeidimą, kuris nesuderinamas su pareiškėjų nurodytų laikinųjų pasaugos priemonių taikymu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tenkinus pareiškėjų ieškinį kitoje civilinėje byloje, pagal CK 5.9 straipsnio 1 dalies nuostatas būtų laikoma, kad M. J. palikimo nepriėmė. Esminę reikšmę nagrinėjamu aplinkybių kontekste turi faktas, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius paveldėjimo procedūras, paveldėjimo teisės liudijimas, kuris patvirtina nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, išduotas nebuvo. Dėl to pareiškėjų interesai taikytomis laikinosiomis priemonėmis yra užtikrinti, ir notarė savo veiksmais laikinųjų apsaugos priemonių nurodytų imperatyvų nepažeidė. Faktas, jog Centrinė hipotekos įstaiga atsisakė įregistruoti atitinkamus faktus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nagrinėjamu atveju nepatvirtina notaro neteisėtų veiksmų.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiąsias teisės normas. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.