Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro E. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. N., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 314 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N., būdamas karo prievolininkas, pagal Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 6 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro patvirtintą 2022 m. sausio 7 d. sąrašą Nr. VL-5 „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regiono 2022 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“, įrašytas į Kauno regiono 2022 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės numeris 1827), ir pagal automatiškai per Karo prievolininkų registrą suformuotą šaukimo nurodymą, paskelbtą viešai karo prievolininkų sąraše https://sauktiniai.kam.lt, turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis, nuo 2022 m. kovo 3 d. sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų, t. y. nurodytu laiku nepateikė LK Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į LK Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, nors ir buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą http://sauktiniai.kam.lt, o siųsti šaukimo nurodymai jam buvo įteikti, du kartus per šaukimo metus (2022 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. rugpjūčio 2 d.) jo atžvilgiu buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnį už karo prievolininko pareigų nevykdymą, karo prievolininko pareigų nevykdymas nustatytas tris kartus per šaukimo metus: 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. rugpjūčio 8 d., karo prievolininkas A. N., žinodamas, jog privalo atvykti į LK Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, jos sąmoningai nevykdė.

Kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą prisipažįsta pilnai. Apie tai, kad yra kaip karo prievolininkas įtrauktas į sąrašus kandidatų tarnauti Lietuvos kariuomenėje, sužinojo 2022 m. pavasarį, kai pasitikrino viešai skelbiamą šauktinių sąrašą. Tuomet jam nurodytas prisistatymo į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno skyrių terminas jau buvo praėjęs. Neprisistatė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pareigūnams ir buvo nubaustas administracine tvarka už padarytą pažeidimą. Jam buvo paskirta 30 eurų bauda. Baudą sumokėjo. Tuomet gavo naują nurodymą vėl atvykti ar susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pareigūnais, tačiau ir vėl nurodytu laiku nenuvyko, ignoravo jam skirtus nurodymus, nebuvo atsakingas, dėl ko dar kartą buvo nubaustas administracine tvarka. Šį kartą jam buvo paskirta 150 eurų bauda, kurią taip pat sumokėjo ir parašė karo prievolės pareigūnams elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad turi sveikatos problemų, todėl atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą negali, tačiau nedarbingumo pažymų ar kitokių dokumentų nepateikė. Daugiau pranešimų iš Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos negavo, tad pamanė, kad jau nebus šaukiamas į karo tarnybą. Apie tai, kad tokia pareiga (atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą) yra numatyta kiekvienam jaunuoliui, sulaukusiam 18 metų, jis žinojo. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo mokytis į profesinę mokyklą, kur įgijo nekilnojamojo turto brokerio specialybę, taigi, iki 2022 metų nebuvo šaukiamas atlikti privalomosios karo tarnybos. 2022 metais nors ir buvo šaukiamas, bet nenuvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ar į Karo medicinos tarnybą, kur būtų buvęs nustatytas jo tinkamumas karo tarnybai. Neturėjo tikslo išvengti tarnybos Lietuvos kariuomenėje, bet ir nerimavo dėl to ar galėtų būti tinkamas tarnybai. Dabar supranta, kad tokiais veiksmais nusižengė įstatymams, kad paprasčiausiai turėjo prisistatyti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pareigūnams ir vykdyti jų nurodymus. Labai gailisi pasielgęs netinkamai ir padaręs uždraustą veiką. Jam yra aiškus ikiteisminio tyrimo užbaigimas baudžiamuoju įsakymu, viską suprato ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti paskirtą baudą. Dirbantis, tad paskirtą baudą susimokėti galės. Tačiau prašo skiriamą baudą leisti sumokėti dalimis per 6 mėnesius (b. l. 73-76).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos raštas Nr. IS-643 „Dėl pareiškimo apie A. N. galimai padarytą nusikalstamą veiką pateikimo“ su priedais, (b. l. 16-54), liudytojo H. J. parodymai (b. l. 56-59).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga, galima neabejotinai teigti, kad A. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

A. N. prisipažino kaltas ir gailisi nusikaltęs, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra ir mano, kad procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant A. M. bausmę baudą, kuri numatyta BK 314 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

A. N. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinių ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 100).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje ir skirti 21 MGL – 1050 eurų (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti galutinę bausmę –14 MGL – 700 eurų (septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. N., kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).

A. N. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.