- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-26
- Bylos Nr.
- A-143-1487-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Stasys Gudynas
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – atsakovas) 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 1-949 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, reikalingų savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimų komisijos sudarymo ir jos veiklos nuostatų tvirtinimo“ ir priteisti teismo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu atsakovo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, reikalingų savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimų komisija (toliau –Komisija) sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos (toliau – Tvarka) 13 punktą, nes jos narius sieja pavaldumo ryšiai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 7 – 9) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Tvarkos 13 punkto nuostata dėl komisijos pirmininko bei jos narių pavaldumo santykių aiškintina atsižvelgiant į Darbo kodekso (toliau – DK) 97 straipsnio 2 dalį ir Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Teigė, jog Komisijos nariai pagal einamas pareigas nesusiję tiesioginio pavaldumo santykiais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l. 70 – 73) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, ginčydamas atsakovo sprendimą, nenurodė, kokios konkrečios jo teisės buvo pažeistos sudarant minėtą Komisiją. Be to, ši komisija dar nėra priėmusi jokio sprendimo dėl pareiškėjo (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-949 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, reikalingų savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimų komisijos veiklos nuostatų (toliau –Nuostatai) 2 p.). Teismas padarė išvadą, jog skundžiamas atsakovo sprendimas šiuo metu negali būti susijęs su pareiškėjo konkrečių teisių pažeidimu ar įstatymų saugomais interesais. Teisės aktai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą ir ginčyti individualų aktą, kuris galbūt ateityje gali pažeisti jo teises, laisves ar įstatymų saugomus interesus (Konstitucijos 30 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p.). Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. Pareiškėjui nesuteikta teisė kreiptis į teismą ir ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto bei 56 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes jis nepriklauso subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą, kategorijai. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės šioje byloje, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.). Atmetus skundą, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo priteisti teismo išlaidų atlyginimą. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečios patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo sprendimas pažeidžia jo teises, nes šio sprendimo pagrindu įgalioti asmenys atlieka su juo susijusius veiksmus (siunčia oficialius dokumentus ir pan.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80 – 81) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės šioje byloje.
2. Ginčijamu sprendimu sudarytos Komisijos kreipimaisi į pareiškėją neturi jam privalomos galios.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t.y. šioje įstatymo nuostatoje yra nurodyti reikalavimo teisę (teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ginčijama teisė) administracinėje teisenoje turintys subjektai.
Nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo teismas įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t.y. ar pareiškėjo teisės arba interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.). Darytina išvada, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu.
Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimas šiuo metu niekaip negali būti susijęs su pareiškėjo konkrečių teisių pažeidimu ar įstatymų saugomais interesais, kadangi šiuo sprendimu sudaryta Komisija dar nėra priėmusi jokio sprendimo.
Todėl atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad pareiškėjas nepriskirtinas asmenims, kurie pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalį turi teisę, skųsdami minėtą atsakovo sprendimą, kreiptis dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi veiksmai (jam atsiunčiami oficialūs dokumentai, juos tenka nešti teisininkų vertinimui, gilintis į atsiunčiamų dokumentų turinį, vykti į pašto įstaigas atsiimti skundžiamu įsakymu įgaliotų asmenų siunčiamos korespondencijos, vykti į derybas savivaldybėje, kalbėtis telefonu, atsakinėti žiniasklaidos priemonėms dėl skundžiamu įsakymu įgaliotų asmenų pateikiamos informacijos) nesudaro pagrindo daryti išvados, kad prašomu panaikinti atsakovo sprendimu pareiškėjo teisės buvo pažeidinėjamos, kadangi skundžiamas atsakovo sprendimas nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, o apelianto nurodomi veiksmai jo taip pat neįpareigoja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.