- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- e2YT-2323-647/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00334-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM, J. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
- Kategorijos
- 2.1.1.2Civilinių įstatymų aiškinimas ir taikymas
- 2.1.6.1Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
- 3.2.1.3Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.9Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, dėl nekilnojamojo turto įgijimo patvirtinimo ir termino nuosavybės teisės įregistravimui atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. pareiškime ir jo atstovė advokatė teismo posėdyje prašė nustatyti, kad V. B. pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo 12 arų ploto sodo sklypą Nr. 188, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti terminą 1994 metų valstybės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centre. Suradus sodo sklypo dokumentus ir juos pateikus registruoti, VĮ Registrų centras pateikė atsakymą, kad sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis po jos sudarymo nebuvo įregistruota, todėl negalioja, tačiau paaiškino, kad terminą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti gali atnaujinti teismas. Prašo remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. terminą V. B. sudarytai Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinti, nes jį mirusysis praleido dėl svarbių priežasčių. Mirusysis 1992-09-14 gavo iš Vilniaus rajono valdybos pranešimą sumokėti už 12 arų sodo sklypą Nr.188, esantį SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ką padarė tą pačią 1992-09-14 dieną. V. B. už žemės sklypą sumokėjo visą kainą – 1612 rublių ir 300 rublių valstybinio mokesčio. 1992-09-14 mokėjimo pranešimas yra patvirtintas tiek Vilniaus rajono valdybos, tiek ir Lietuvos taupomojo banko antspaudais. Vilniaus rajono valdybos žemės sklypo įkainojimo aktu V. B. įsigytas valstybinės žemės sklypas įkainotas būtent tokia suma, kokią 1992-09-12 sumokėjo V. B. - 1612 rublių už žemę ir 300 rublių valstybės mokesčio. 1994 m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje yra įrašyta, jog pirkėjas 1992-09-14 grynais pinigais įmokėjo už žemės sklypą 1612 rublių. Prie Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties buvo pridėtas sklypo planas su gretimybėmis M 1:500, pasirašytas, kaip nurodoma, žemės sklypo savininko B. V. ir patvirtintas Vilniaus rajono sodininkų draugijos (duomenys neskelbtini) pirmininko. žemės sklypo plane V. B. nurodomas 12 arų sodo sklypo Nr.188, esančio SB (duomenys neskelbtini), savininku jam 1992-04-23, kaip sodo sklypo savininkui, buvo išduotas Vilniaus susivienijimo (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos nario bilietas. Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 2021-01-12 pažyma patvirtino, jog V. B. sodininkų bendrijoje turėjo sklypą Nr.188(187), (duomenys neskelbtini), buvo bendrijos narys ir visą laiką bendrijos nario mokestį mokėjo laiku, jokių įsiskolinimų bendrijai neturėjo. V. B. valdė 12 arų sodo sklypą Nr.188, esantį SB (duomenys neskelbtini), kaip savininkas, o tretieji asmenys jį laikė šio žemės sklypo savininku, nors valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įregistruota, kaip numatė 1964 m. civilinis kodeksas, žemėtvarkos skyriuje nebuvo. Pareiškėjo įsitikinimu, mirusysis V. B., sumokėjęs už įsigyjamą valstybinės žemės sklypą ir valdydamas jį kaip savo, laikė, jog yra teisėtas įgyto žemės sklypo savininkas ir niekas kitas į žemės sklypą neturi teisių daugiau, nei jis, tuo labiau, kad niekada neturėjo jokių trukdžių žemės sklypą valdyti, tretieji asmenys jį laikė savininku, sodo bendrijos nariu. Tik dėl savo neišprusimo V. B. laiku neužregistravo pirkimo-pardavimo sutarties Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyboje. Be to, Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta įsakmi būtent pirkėjo pareiga įregistruoti sandorį Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Pareiškėjo įsitikinimu, V. B. sumokėjęs už įsigyjamą žemės sklypą, žemės sklypo kainos sumokėjimą laikė pakankamu nuosavybei į jį įgyti, o apie pareigą sutartį įregistruoti ir apie sutarties neįregistravimo pasekmes V. B. informuotas nebuvo. Pareiškėjo žinioje yra 1994 m. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri yra be notarinio patvirtinimo. Teismo prašome šį sandorį patvirtinti.
Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas darė sandorį negaliojantį (1964m. Lietuvos CK 58str. 3d.). Tiek galiojusio CK 58 straipsnio penktoji dalis, tiek galiojančio CK 1.93 straipsnio ketvirtoji dalis nustatė, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Nurodoma, jog šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Manytina, kad tiek pačioje sutartyje esantis įrašas dėl sutarties įregistravimo, tiek ir tokiam sandoriui būtinas notarinis patvirtinimas dėl V. B. teisinio neišprusimo galėjo būti netinkamai suprastas, nes sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad sutartis tvirtinama notaro ir kieno pareiga yra įregistruoti sutartį. Pareiškėjas mano, kad jo tėvas V. B. pareigos notariškai patvirtinti sutartį, ir ją įregistruoti neįvykdė dėl žinių stokos, o ne veikdamas tyčia. Tuo labiau, kad ir tretieji asmenys jį laikė žemės sklypo savininku ir sąžiningu nekilnojamojo turto įgijėju. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas turėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimo nepateikė, jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra, tačiau neprieštarauja, kad būtų nustatyta, kad V. B. pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo 12 arų ploto sodo sklypą Nr. 188, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų atnaujintas praleistas terminas įregistruoti sklypą.
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime nurodė, kad sutinka, kad būtų nustatyta, kad V. B. pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo 12 arų ploto sodo sklypą Nr. 188, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei sutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas praleistas terminas įregistruoti minimą žemės sklypą. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas, remdamasis pareiškėjo A. B. prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, bei jo atstovės advokatės paaiškinimais teismo posėdyje, suinteresuotų asmenų išsakyta pozicija, kad jie neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkinamas, bylos medžiaga, nustatė, kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini), 1992-09-14 gavo iš Vilniaus rajono valdybos pranešimą sumokėti už 12 arų sodo sklypą Nr.188, esantį SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną sumokėjo visą kainą – 1612 rublių ir 300 rublių valstybinio mokesčio. Minimas mokėjimo pranešimas yra patvirtintas Vilniaus rajono valdybos, ir Lietuvos taupomojo banko antspaudais. Vilniaus rajono valdybos žemės sklypo įkainojimo aktu V. B. įsigytas valstybinės žemės sklypas buvo įkainotas būtent tokia suma, kokią sumokėjo V. B.. 1994 m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje yra įrašyta, jog pirkėjas 1992-09-14 grynais pinigais įmokėjo už žemės sklypą 1612 rublių. Prie Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties yra pateiktas sklypo planas su gretimybėmis M 1:500, pasirašytas V. B., nurodomo žemės sklypo savininku, ir patvirtintas Vilniaus rajono sodininkų draugijos (duomenys neskelbtini) pirmininko. Žemės sklypo plane V. B. nurodomas 12 arų sodo sklypo Nr.188, esančio SB (duomenys neskelbtini), savininku, jam 1992-04-23, kaip sodo sklypo savininkui, buvo išduotas Vilniaus susivienijimo (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos nario bilietas. Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 2021-01-12 pažyma patvirtino, kad V. B. sodininkų bendrijoje turėjo sklypą Nr.188(187), (duomenys neskelbtini), buvo bendrijos narys ir visą laiką bendrijos nario mokestį mokėjo laiku, jokių įsiskolinimų bendrijai neturėjo, minimą sklypą valdė savininkas, o tretieji asmenys jį laikė šio žemės sklypo savininku. Todėl remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo 12 arų ploto sodo sklypą Nr. 188, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 255 str. 1 d., galiojusi sandorio sudarymo metu, numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, todėl sutartis turėjo būti įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje per 1 mėnesį nuo jos sudarymo. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodeksą sutarties neįregistravimas, sutartį daro negaliojančia. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis nebuvo per nustatytą terminą įregistruotas, toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Teismas konstatuoja, kad sutarties sudarymo metu pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškinta jo pareiga įregistruoti sutartį, bei neįregistravimo pasekmės, todėl pareiškėjas sklypą valdė, naudojo, mokėjo mokesčius, dalyvavo sodininkų bendrijos susirinkimuose, būdamas įsitikinęs, kad sklypas jam priklauso nuosavybės teise. Sutartyje sandorio neįregistravimo teisinės pasekmės neaptartos, todėl yra tikėtina, kad teisinio išsilavinimo neturinčiam žmogui trūko žinių ir patirties suprasti, kad būtent turto įgijėjas turi pasirūpinti sandorio išviešinimo aktu.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog jo tėvas V. B. dėl objektyvių priežasčių praleido terminą kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių įregistravimo, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytom aplinkybėm, bei teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškimas yra tenkintinas ir pareiškėjo prašomas atnaujinti terminas yra atnaujintinas (LR CK 1.5 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 270, 443-448 str. teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo 12 arų ploto sodo sklypą Nr. 188, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Atnaujinti pareiškėjui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyme nustatytą terminą 1994 m. valstybės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai, kuria V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nupirko 12 arų ploto sodo sklypą Nr. 188, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruoti VĮ Registrų centras Vilniaus filiale.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.