- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 1-2801-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35896-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 7 mėnesiams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.20 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,93 promilės alkoholio), stipriai sugriebė dešine ranka savo motinai T. S. už veido ir ją prispaudė prie lovos, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai T. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su motina ir broliu bute (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.20 val., šiek tiek išgėrė alkoholio, gėrė pas kaimyną. Grįžęs namo, išgėrė dar butelį degtinės. Tada sukonfliktavo su motina T. S. dėl jo gėrimo, ji moralizavo. Jis supyko, sugriebė motinai dešine ranka už veido ir prispaudė. Viskas įvyko virtuvės kambaryje. Labai gailisi dėl to, ką padarė, nori motinos atsiprašyti (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Apklausta nukentėjusioji T. S. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), ji perspėjo sūnų V. S., kad jis eitų miegoti į savo kambarį, nes buvo labai girtas. Tuomet sūnus V. S. ją su dešine ranka stipriai sugriebė už veido ir ją prispaudė prie lovos. Po tokių sūnaus V. S. veiksmų pajuto fizinį skausmą (b. l. 11).
Apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.20 val., grįždamas iš darbo, išgirdo jų bute (duomenys neskelbtini), šauksmus. Užėjęs į butą, pamatė ant lovos gulinčią savo motiną T. S., kuri šaukė pagalbos, o prie jos buvo pasilenkęs jo brolis V. S., kuris kažką darė su ranka prie motinos veido (b. l. 6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. 21.22 val. užregistruotas įvykis, kad namuose (duomenys neskelbtini), brolis puola motiną (b. l. 5).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–8).
Iš alkotesterio pažymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. 22.34 val. V. S. nustatytas 1,43 promilės girtumo laipsnis, o 22.47 val. – 1,93 prom. (b. l. 38, 39).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta gauto vieno vaizdo – garso įrašo apžiūra (b. l. 53).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto su motina T. S. metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. stipriai sugriebė dešine ranka už veido ir ją prispaudė prie lovos ir taip sukėlė nukentėjusiajai T. S. fizinį skausmą.
Įtariamajam V. S. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. S. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 56–57, 58). T. S. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 59).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis (b. l. 46), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 45), teistas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 49–51), baustas administracine tvarka (b. l. 47–48), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo dydį, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 str. 3 d.). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. 21.36 val. (b. l. 23) iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 15.34 val. (b. l. 33), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo – garso įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. 21.36 val. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 15.34 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo – garso įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.
1. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Kaunas, Technikos g. 34).
2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
3. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.