Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-20 · Administracinė byla Nr. I-8133-561/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-20
Bylos Nr.
I-8133-561/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas (pirm.), Irena Paulauskienė, Egidija Smalakienė
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Studijų kokybės vertinimo centro, Studijų
Kategorijos
  • 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-8133-10/2007Procesinio sprendimo kategorija 17.1.; 24. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007-12-20Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant D.Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos J. G. atstovui Š.Nakučiui, atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro atstovei R.Bagdanavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau-Komisija) 2007-06-29 sprendimą Nr.2007/01-4R-149 ir jį panaikinti; prašydama panaikinti 2007-05-11 užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos papildomo vertinimo (01S1-UO) išvadas Nr.32-23; prašydama įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau-Centras) skirti J. G. pakartotinį teisės kvalifikacinį egzaminą; prašydama kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Centro direktoriaus 2005-04-28 įsakymu „Dėl kvalifikacinių egzaminų asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, ar aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinio pripažinimo Lietuvoje, organizavimo tvarkos aprašo“ Nr.1-55 (toliau-Aprašas) 43 punktas neprieštarauja J. G. teisėms ir teisėtiems lūkesčiams, ar nepažeidžia jos teisės į aukštąjį mokslą, įtvirtintos LR Konstitucijos 41 str., ar nepažeidžia LR antstolių įstatymo 4 str. l d..

Skunde J. G. nurodė, kad nesutinka su Komisijos 2007-06-29 sprendimu Nr.2007/01-4R-149, kuriuo jos 2007-06-13 skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti Centro 2007-05-11 Nr.32-23 (toliau-Išvados), pripažinti apribojimą perlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą tik vieną kartą neteisėtu ir įpareigoti Centrą skirti J. G. pakartotinį teisės kvalifikacinį egzaminą, atmestas kaip nepagrįstas. J. G. laiko neteisėtu ir nepagrįstu Komisijos sprendimo išvadą. J. G. nesutinka su Komisijos išaiškinimu, kad Aprašas yra bendro norminio pobūdžio aktas ir Komisijoje apskritai negali būti vertinamas teisėtumo bei pagrįstumo požiūriu.

Savo reikalavimus pareiškėja J. G. pagrindė tuo, kad 2007-05-11 ji laikė teisės kvalifikacinį egzaminą, tačiau dėl nepakankamo surinktų balų skaičiaus egzamino neišlaikė. Po egzamino laikymo gavo 2007-05-15 Centro pažymą Nr.4-1287 ir Išvadas, kur buvo informuota apie neišlaikytą teisės kvalifikacinį egzaminą, kartu nurodant, kad daugiau laikyti egzamino neturi teisės. Kadangi tokie Centro veiksmai sukėlė J. G. konkrečias teisines pasekmes, 2007-06-13 ji kreipėsi į Komisiją su prašymu išnagrinėti skundą dėl Centro veiksmų. J. G. mano, kad Komisija, vadovaujantis LR administracinių ginčų komisijos įstatymo 9 str. 1 d., turėjo ir privalėjo nagrinėti, ar individualūs administraciniai teisės aktai, t.y. 2007-05-15 Centro pažyma Nr.4-1287 ir Išvados J. G. atžvilgiu yra teisėti ir, ar egzamino perlaikymo kartų apribojimas nepažeidžia jos teisių ir teisėtų lūkesčių, nepriklausomai nuo to, ar apribojimas yra reglamentuotas galiojančiu teisės aktu. Komisija, visų pirma, turėjo nagrinėti jos skundą santykyje su LR Konstitucijos 7 str., santykyje su LR Konstitucijos 41 str. 3 d. garantuojama kiekvieno žmogaus teise į aukštąjį mokslą, santykyje su LR antstolių įstatymu, kuriame nėra nustatyta jokių draudimų ar apribojimų, susijusių su antstolio teise įgyti aukštąjį išsilavinimą. Komisija, taip pat, turėjo kelti klausimą, ar egzamino laikymo kiekybinis apribojimo nustatymas žemesnės juridinės galios teisės aktu, t.y. Aprašu, yra teisėtas ir, ar užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje siekiančiai J. G. tokio apribojimo taikymas nepažeidžia jos teisių ir teisėtų lūkesčių.

Skunde pareiškėja J. G. akcentavo, kad ji nuo 1989 metų yra įrašyta į Lietuvos antstolių sąrašą. Pagal LR antstolių įstatymo 4 str. 1 d. antstoliu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, minėto reikalavimo taikymą numatant nuo 2007-10-01 dienos. Pareiškėja J. G., atsižvelgdama į reikalavimą turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, 2006 metais baigė Maskvos valstybinį industrinį universitetą ir įgijo teisės bakalauro išsilavinimą. 2001-09-03 J. G. su Tarpvalstybiniu universitetu „Rutenija“ sudarė mokslo nuotolinio mokymosi sistemoje sutartį Nr.B01IO-121, pagal kurią 4,5 metų mokėsi pagal jurisprudencijos krypties mokymo programą. Šios mokslo programos atitikmeniu Lietuvoje laikytinos teisės bakalauro studijos, todėl 2006 metais baigusi minėtą mokymosi programą, ji faktiškai įgijo teisės bakalauro laipsnį. Tarpvalstybinis universitetas „Rutenija“ veikė Lietuvoje teisėtai, todėl teisėtu turėtų būti pripažįstamas ir šios aukštosios mokyklos išduotas įgytą išsilavinimą patvirtinantis mokslo baigimo dokumentas.

Šalies argumentai

J. G. paaiškino, kad Centras, 2006-06-29 atlikęs užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimą, priėmė sprendimą vertinti J. G. užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas su sąlyga, jeigu ji išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal Užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos papildomo vertinimo programą (01S1-UP) Centre. Kadangi J. G. kvalifikacinio egzamino neišlaikė du kartus, vadovaujantis Aprašo 43 punktu, ji nebeturi teisės pakartotinai laikyti kvalifikacinį egzaminą, tuo pačiu nebeturi teisės nuo 2007-10-01 tęsti antstolio veiklos. J. G. mano, kad toks apribojimas neteisėtai riboja jos, kaip užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje siekiančios antstolės, teises ir teisėtus lūkesčius. LR antstolių įstatyme nėra nustatyta jokių draudimų ar apribojimų, susijusių su antstolio teise įgyti aukštąjį išsilavinimą, todėl egzamino laikymo kiekybinio apribojimo nustatymas žemesnės juridinės galios teisės aktu, t.y. Aprašu, yra neteisėtas ir neturi būti taikomas.

Teisminio nagrinėjimo metu J. G. atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, patikslindamas, kad prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Aprašo 43 punktas neprieštarauja pareiškėjos teisėms ir teisėtiems lūkesčiams, ar nepažeidžia J. G. teisės į aukštąjį mokslą, įtvirtintos LR Konstitucijos 41 str., ar nepažeidžia LR antstolių įstatymo 4 str. 1 d. ir LR Vyriausybės 2005-01-21 nutarimo Nr.60 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau-Nuostatai).

Atsiliepimas

Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjos J. G. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindamas, kad ginčo tarp pareiškėjos J. G. ir Centro dalykas yra Centro 2007-05-15 sprendimo „Dėl teisės kvalifikacinio egzamino rezultatų“ Nr.4-1287 pagrįstumas (Išvadų prasme) ir teisėtumas (sprendimo dalies, kuria nurodoma, jog kvalifikacinis egzaminas pakartotinai gali būti laikomas tik vieną kartą, prasme).

Centras paaiškino, kad, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis (Lisabonos 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau-Lisabonos konvencija), Nuostatai, Centro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-06-01 įsakymu Nr.ISAK-992 ir Aprašas), Centras turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl kvalifikacinio egzamino perlaikymo kartų ribojimo. Aprašo 43 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, neišlaikęs kvalifikacinio egzamino, turi teisę vieną kartą kvalifikacinį egzaminą laikyti pakartotinai, kad kvalifikacinio egzamino perlaikymo skaičiaus ribojimas yra pagrįstas dėl savo prigimties ir tikslo. Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimas yra administracinis procesas. Kvalifikaciniu egzaminu šis procesas yra faktiškai užbaigiamas. Administracinis procesas negali būti begalinis. Šis procesas nėra tapatus aukštųjų mokyklų veiklai, kur žinios tikrinamos nuosekliai, reguliariai ir kurio išdavoje suteikiamas kvalifikacinis laipsnis. Centro vykdomo kvalifikacijos vertinimo proceso tikslas yra nustatyti, ar kvalifikacijos įgijimo dokumente formaliai deklaruojamos įgytos žinios ir gebėjimai atitinka Lietuvoje suteikiamas kvalifikacijas, o ne suteikti naują diplomą. Tuo tikslu užtektų ir vieno egzamino laikymo karto, tačiau Centras pasielgė geranoriškai ir Apraše numatė galimybę leisti kvalifikacinį egzaminą vieną kartą laikyti pakartotinai. Jeigu J. G., iš tikrųjų, būtų įgijusi tas žinias ir gebėjimus, kurios formaliai deklaruojamos jos kvalifikacijos įgijimo dokumente, tokiu atveju jai būtų buvę nesunku išlaikyti kvalifikacinį egzaminą ir iš pirmo karto. Tai, kad ji neišlaikė kvalifikacinio egzamino net iš antro karto (abu kartus surinko tik du balus iš galimų penkių), tik parodo, kad J. G. neturi tokių pačių žinių ir gebėjimų, kurias suteikia Lietuvos aukštosios mokyklos.

Centras paaiškino, kad Centras organizuoja kvalifikacinius egzaminus asmenims, siekiantiems užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos akademinio pripažinimo Lietuvos Respublikoje, remdamasis Nuostatų taisyklėmis ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavestas funkcijas, kad Centro 2007-05-15 sprendimas Nr.4-1287 visiškai atitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. individualiam administraciniam teisės aktui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, o dalis, kurioje nurodyta, jog kvalifikacinis egzaminas gali būti perlaikomas tik vieną kartą, pagrįsta Aprašo 43 punkte įtvirtinta teisės norma.

Dėl J. G. prašymo ištirti Aprašo 43 punkto teisėtumą ryšium su nagrinėjama byla, Centras pažymėjo, kad prašymas ištirti Aprašo 43 punkto atitikimą LR Konstitucijos 41 str., LR Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nėra susijęs su ginčo dalyku, o tuo pačiu ir su nagrinėjama byla, nes užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas yra administracinis procesas, o ne švietimo sistemos dalis, todėl kvalifikacinio egzamino laikymas neturi nieko bendro su J. G. nurodyta teise įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Dėl J. G. ginčijamo 2007-06-29 Komisijos sprendimo Nr.2007/01-4R-149 Centras nurodė, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes Komisija, nagrinėdama J. G. skundą, teisingai apibrėžė ginčo dalyką ir 2007-05-15 Centro pažymą Nr.4-1287 bei Išvadas vertino kaip vieną individualų administracinį teisės taikymo aktą, o tai paneigia J. G. skundo teiginį, kad Komisija nevertino 2007-05-15 Centro pažymos Nr.4-1287 ir Išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, dėl jų motyvuotai nepasisakė, kad J. G., taip pat, turėtų būti žinoma, jog LR administracinių bylų teisenos įstatymas nesuteikia teisės Komisijai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu ištirti norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumą, todėl Komisija visiškai pagrįstai nesiėmė atlikti jai nepriklausančių veiksmų.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo Centro atstovė su J. G. skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad 2006-02-02 J. G. išduotas Rusijos Federacijos valstybinės aukštojo švietimo įstaigos Maskvos valstybinio industrinio universiteto diplomas (b.l.46-55). Iš diplomo matyti, kad Rusijos Federacijos Valstybinės atestacinės komisijos sprendimu 2006-01-10 J. G. suteiktas teisės krypties teisės bakalauro laipsnis. Diplomo priede nurodoma, kad J. G. 2001 metais įstojo į Maskvos valstybinį industrinį universitetą (neakivaizdinį skyrių), studijas baigė 2006 metais Valstybinėje aukštojo profesinio švietimo įstaigoje „Maskvos valstybinis industrinis institutas“ (neakivaizdinis skyrius); studijų kryptis ir specialybė teisė. Baigusi studijas, J. G. 2006-05-17 su paraiška „Dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo“ (b.l.44) kreipėsi į Centrą, prašydama įvertinti užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Centro spendimu, išdėstytu 2006-06-29 pažymoje „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Nr.14-312 (b.l.56) nuspręsta: J. G. kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtoja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal Užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos papildomo vertinimo programą (01S1-UP) Centre (kaip numatyta Nuostatų 14.2 punkte). Kaip matyti iš bylos medžiagos (Centro teisės kvalifikacinio egzamino 2006-12-08 protokolas Nr.6-72 (b.l.81-84); 2006-12-08 Užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos papildomo vertinimo (01S1-UP) išvados Nr.32-23 ir prie išvadų pateikti dokumentai (b.l.88-93)), pareiškėja J. G. 2006-12-08 laikė teisės kvalifikacinį egzaminą, tačiau jo neišlaikė. Centro Kvalifikacinių vertinimų skyriaus 2006-12-12 raštu „Dėl teisės kvalifikacinio egzamino rezultatų“ Nr.4-2739 (b.l.94) J. G. informuota apie nesėkmę laikant kvalifikacinį egzaminą ir apie tai, kad, remiantis Aprašo 43 punktu, ji turi teisę kvalifikacinį egzaminą laikyti pakartotinai ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo pirmojo kvalifikacinio egzamino laikymo dienos, t.y. po 2007-03-08. Iš 2007-05-11 dienos Centro teisės kvalifikacinio egzamino protokolo Nr.6-33 (b.l.97-100), Išvadų ir kitų kartu su Išvadomis pateiktų dokumentų (b.l.105-111) matyti, kad J. G. 2007-05-11 vėl laikė teisės kvalifikacinį egzaminą ir jo neišlaikė. Centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus 2007-05-15 raštu „Dėl teisės kvalifikacinio egzamino rezultatų“ Nr.4-1287 (b.l.104) J. G. informuota, kad egzamino neišlaikė ir kad vadovaujantis Aprašo 43 punktu, ji turėjo teisę teisės kvalifikacinį egzaminą pakartotinai laikyti vieną kartą, kurį jau išnaudojo. Pareiškėja J. G., nesutikdama su tokiu atsakymu, 2007-06-14 su skundu (b.l.113-114) kreipėsi į Komisiją, prašydama: panaikinti Išvadas, pripažinti apribojimą perlaikyti teisės kvalifikacinį tik vieną kartą neteisėtu ir įpareigoti Centrą skirti J. G. pakartotinį teisės kvalifikacinį egzaminą. Komisija 2007-06-29 priėmė sprendimą Nr.2007/01-4R-149 (b.l.118-125), kuriuo atmetė pareiškėjos J. G. skundą kaip nepagrįstą.

Dėl reikalavimo panaikinti Išvadas.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos J. G. skundo turinį, jos nusiskundimų pobūdį, daro išvadą, kad J. G. skunde neginčija nei pirmą, nei antrą kartą laikyto egzamino rezultatų, t.y. neginčija laikytų egzaminų neigiamo įvertinimo, neprašo įvertinti laikytų teisės kvalifikacinių egzaminų komisijos narių darbą ar atliktą vertinimą. Kadangi J. G. skunde kalbama tik apie Komisijos 2007-06-29 sprendimo Nr.2007/01-4R-149 teisėtumą ir apie Centro ribojimą leisti J. G. perlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą, o reikalavimas panaikinti Išvadas nėra motyvuotas (neginčijamas iš esmės), teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 punktais, kuriuose įtvirtinti reikalavimai skunde teismui nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (veiksmus) ar aktą (aktus) bei aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, kad skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Išvadas atmestinas kaip nepagrįstas (nemotyvuotas).

Teismas, įvertinęs likusius pareiškėjos J. G. skundo reikalavimus, daro išvadą, kad reikalavimas įpareigoti Centrą skirti pareiškėjai pakartotinį teisės kvalifikacinį egzaminą yra kilęs iš ginčo, ar teisėtai ir pagrįstai Centras riboja pareiškėjai teisės kvalifikacinio egzamino perlaikymo kartų skaičių, t.y. ar Centras turi teisę uždrausti J. G. , laikiusiai teisės kvalifikacinį egzaminą du kartus ir abu kartus jo neišlaikiusiai, neleisti vėl perlaikyti egzamino ir, ar toks Centro elgesys nepažeidžia J. G. teisių bei interesų, todėl atmestinas.

Centro kvalifikacinio egzamino laikymo kartų skaičiaus ribojimo teisėtumas.

Teismas daro išvadą, kad ginčo santykius nagrinėjamoje byloje reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teisės normos. Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 str. yra nustatyta, kad kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Šios konvencijos VI skyriaus 5 str. nustatyta, kad kiekviena šalis gali užsienio mokslo institucijų suteiktų aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą savo teritorijoje sąlygoti specifiniais nacionalinės teisės reikalavimais ar specifiniais susitarimais, sudarytais su šalimis, kuriose yra kvalifikacijas suteikusių institucijų. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo 2 str. 3 d. yra įtvirtintas pavedimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti bei patvirtinti Lisabonos konvencijos nuostatų įgyvendinimo tvarką. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nuostatus. Nuostatų 3.2.3 punkte Centrui pavesta parengti ir patvirtinti kvalifikacinių egzaminų asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, ar aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinio pripažinimo Lietuvoje, organizavimo tvarkos aprašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu parengęs ir patvirtinęs Aprašą, jo 43 punkte Centras nustatė, kad pareiškėjas, neišlaikęs kvalifikacinio egzamino, turi teisę vieną kartą kvalifikacinį egzaminą laikyti pakartotinai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Centras turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl kvalifikacinio egzamino perlaikymo kartų. Darytina išvada, kad Centras, nesuteikdamas J. G. galimybės dar kartą ar kelis kartus perlaikyti teisės kvalifikacinio egzamino ir apsiribodamas leidimu tokį egzaminą laikyti du kartus, veikė vadovaudamasis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, konkrečiai Aprašo, kurį pats teisėtai parengė ir patvirtino, 43 punktu, todėl toks veikimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Pripažinus Centro kvalifikacinio egzamino laikymo kartų skaičiaus ribojimą teisėtu, teismas atmeta pareiškėjos J. G. reikalavimą įpareigoti Centrą skirti J. G. pakartotinį teisės kvalifikacinį egzaminą kaip nepagrįstą.

Dėl Komisijos 2007-06-29 sprendimo Nr.2007/01-4R-149 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas daro išvadą, kad J. G. kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame prašė: panaikinti Išvadas, pripažinti apribojimą perlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą tik vieną kartą neteisėtu ir įpareigoti Centrą skirti J. G. pakartotinį teisės kvalifikacinį egzaminą. Komisija, išnagrinėjusi skundą, nustatė, kad pareiškėja skundžiasi Centro 2006-06-29 sprendimu (pažyma „Dėl kvalifikacijos įvertinimo” Nr.14-312) ta apimtimi, kuria jos kvalifikacijos įvertinimas lygiaverčiai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, pripažintas tik su sąlyga - jeigu ji išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal Užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos papildomo įvertinimo programą (01S1-UP) Centre. Be to, J. G. ginčija Aprašo 43 punktą, pagal kurį asmuo, neišlaikęs kvalifikacinio egzamino, turi teisę pakartotinai kvalifikacinį egzaminą laikyti tik vieną kartą. Komisija pažymėjo, kad J. G. ginčo santykio dalykai (kvalifikacijos vertinimas su būtina sąlyga; J. G. teisių galimas pažeidimas Apašu) Komisijoje nenagrinėtini, nes J. G. praleido įstatymuose nustatytą skundo padavimo terminą. Be to, Komisija pažymėjo, kad Aprašas yra bendro norminio pobūdžio ir Komisijoje apskritai negali būti vertinamas teisėtumo bei pagrįstumo požiūriu (remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.). Komisija akcentavo, jog J. G. neginčija Išvadų iš esmės, t.y. jos atsakymų vertinimo (neteisingo vertinimo, Centro komisijos klausimų, kompetencijos ir pan.). Komisijos nuomone, Išvadas J. G. ginčija Aprašo 43 punkto aspektu, taip pat, skundžiasi sunkumais, laikant egzaminą (egzamino programos apimtimi, neleistinumu naudotis literatūra, trumpu laiko tarpu ruošiantis atsakyti į klausimus bei atsakinėjant), kurie laikytini bendro pobūdžio nusiskundimais dėl proceso ar organizavimo tvarkos, todėl analizuotini Aprašo požiūriu.

Komisija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, nusprendė J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo kompetencijos ribose nuspręsdama, kad Centras, 2007-05-15 raštu Nr.4-1287 informuodamas J. G. , kad ji turėjo teisę kvalifikacinį egzaminą pakartotinai laikyti vieną kartą ir šia teise jau pasinaudojo, t.y. apribodamas J. G. galimybę toliau perlaikinėti egzaminą, veikė teisėtai ir pagrįstai, nes vadovavosi Aprašo 43 punkte nustatyta tvarka. Kitų J. G. skunde išdėstytų prašymų ir nusiskundimų Komisija nenagrinėjo, paaiškindama, jog tai ne jos kompetencija.

Teismas daro išvadą, kad Komisijos 2007-06-29 sprendimas Nr.2007/01-4R-149 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis. Teismas daro išvadą, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai nevertino Išvadų teisėtumo, nes J. G. Komisijai pateiktame skunde (kaip ir teismui pateiktame skunde), jų neginčijo iš esmės (neginčijo Centro komisijos vertinimo sistemos, neteisingo vertinimo, neįvardijo procedūrinių pažeidimų ir pan.). Komisijos atsisakymas nagrinėti ginčo dalykus (kvalifikacijos vertinimą su būtina sąlyga, t.y. Centro 2006-06-29 pažymos „Dėl kvalifikacijos įvertinimo” Nr.14-312 teisėtumą, pareiškėjos teisių galimą pažeidimą Aprašu), motyvuojant tuo, jog J. G. praleido įstatymuose numatytus terminus skundui paduoti bei, kad Aprašas yra bendro norminio pobūdžio aktas, todėl Komisijoje negali būti vertinamas teisėtumo ir pagrįstumo požiūriu, laikytinas tinkamai motyvuotu ir teisėtu. Teismas atkreipia dėmesį, kad ir pati J. G. skunde teismui neginčija Komisijos motyvų, kuriais remdamasi ši atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo dalyką apimančius reikalavimus, t.y. neginčija, kad praleido terminą skundui dėl kvalifikacijos vertinimo su būtina sąlyga, kuri įtvirtinta 2006-06-29 pažymoje „Dėl kvalifikacijos vertinimo“ Nr.14-312, paduoti, taip pat, neginčija, kad Aprašas yra bendro pobūdžio norminis aktas. Teismas daro išvadą, kad J. G. praleido terminą skundui dėl 2006-06-29 pažymos „Dėl kvalifikacijos vertinimo“ Nr.14-312 paduoti (aktas priimtas 2006-06-29, o skundas paduotas 2007-06-14), o Aprašas yra bendro pobūdžio norminis aktas, kurio teisėtumą nagrinėja tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad naikinti Komisijos 2007-06-29 sprendimą Nr.2007/01-4R-149 nėra pagrindo, todėl pareiškėjos J. G. reikalavimas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Komisijos 2007-06-29 sprendimą Nr.2007/01-4R-149 ir jį panaikinti yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Pareiškėja J. G. prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Aprašo 43 punktas neprieštarauja pareiškėjos teisėms ir teisėtiems lūkesčiams, t.y. ar nepažeidžia pareiškėjos J. G. teisės į aukštąjį mokslą, įtvirtintos LR Konstitucijos 41 str., ar nepažeidžia LR antstolių įstatymo 4 str. 1 d. ir Nuostatų.

Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 2 d. teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Teismui nekyla abejonių dėl Aprašo 43 punkto atitikties LR Konstitucijos 41 str., o prašymas ištirti Aprašo 43 punkto atitikimą LR antstolių įstatymo 4 str. 1 d. bei Nuostatams grindžiamas ne teisiniais motyvais, todėl prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkas Arūnas KaminskasTeisėjai Irena PaulauskienėEgidija Smalakienė