Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-317-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
1A-168-317-2011
Teisminio proceso Nr.
65-1-01238-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
G., G. V.
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Bylos Nr. 1A-168-317/2011

Teisėjas: Virginijus Kalkauskas (Proceso Nr. 65-1-01238-2010)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Gabartienei, gynėjui Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Iš G. V. priteista Valstybinei ligonių kasai prie SAM – 923,33 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. V. nuteistas už tai, jog 2010 m. rugpjūčio 28 d. apie 15 val., būdamas neblaivus viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ties namu Nr.13, savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, sudavė nepilnamečiui A. R. gim. 1995-11-30 vieną kartą savo galva, o po to ranka ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį, padarydamas A. R. galvos sumušimą su odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2010-12-10 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti jam bausmę nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – piniginę baudą.

Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas, neįvertinęs visų teisingam bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, skyrė jam aiškiai per griežtą, neatitinkančią bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, jos paskirties, protingumo ir proporcingumo reikalavimų bausmę, pažeidžiančią LR BK 49 str., bausmės skyrimo reikalavimus, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus, kaltinamojo teisę į teisingą teismą. Jo teigimu, teismas neįvertino visų teisingam bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į LR BK 49 str. 6d. nuostatas.

Anot apelianto, teismas padarė esminių klaidų bausmės individualizavimo stadijoje, pažeidė LR BK 41 str. 2d. 5p., 54 str., 61 str. 1d., 2d., visiškai nevertino jo amžiaus bei šeimyninės padėties, o nustatydamas bausmės dydį, visiškai ignoravo daugelį teisingam bausmės skyrimui svarbių aplinkybių.

Apeliantas pažymi, jog apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai neanalizavo jo šeimyninės padėties, nenustatinėjo išlaikomų asmenų skaičiaus, neatsižvelgė, kad jo vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra, neanalizavo finansavimo šaltinių bei turimo turto ir lėšų. Jo turimi verslo liudijimai patvirtina, jog jis vykdo transporto priemonių remonto bei prekybos ne maisto produktais veiklą, išlaiko šeimą.Apelianto įsitikinimu, teismas jam paskyrė neabejotinai per griežtą, neproporcingą ir teisingumo principų neatitinkančią bausmę-90 parų areštą, kuri turi būti sušvelninta.

Skunde teigiama, jog teismas ignoravo LR BK 54 str. 2d. 7p., 59 str. 1d. 2p., 61 str. 1d., 2d. nuostatas, nepagrįstai apelianto atsakomybę lengvinančia ir LR BK 59 str. 1d. 2p. numatyta aplinkybe nepripažino fakto, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, todėl pažeidė teisę į teisingą teismą. Teismui nenustačius atsakomybę sunkinančių bei esant atsakomybę lengvinančiais aplinkybei, pažeidžiant bausmės dydžio skaičiavimo taisykles, jam buvo parinkta beveik pati didžiausia bausmė-trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė. Todėl, apelianto nuomone, buvo pažeistas lygiateisiško proceso principas bei konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, ignoruota teismų formuojama praktika analogiškose bylose.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog LR BK 284 str. 1d. sankcijoje numatytos bausmės-trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir jį pažeidžia, todėl šiuo atveju taikytinos LR BK 54 str. 3d. nuostatos.

Skundo nagrinėjimo metu nuteistojo gynėja prašė apelianto skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagrįstai skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismas turi skirti motyvuotas, pagrįstas lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais bausmes, atitinkančias įstatymo reikalavimus, o jos turi būti individualizuotos ir teisingos.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Kadangi apeliantas nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Nepagrįsti skundo motyvai, kad pažeidžiant LR BK 49 str., bausmės skyrimo reikalavimus, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus, kaltinamojo teisę į teisingą teismą, nebuvo įvertintos visos teisingam bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės ir dėl to skirta G. V. aiškiai per griežta, neatitinkanti bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bausmė.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad skiriant bausmę, turi būti siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įstatymo, pagal kurį nuteistas G. V., sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės-viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas bei laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Bausmė G. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta neperžengiant Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Paskirtoji bausmė pagal rūšį ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl jos keisti ar mažinti skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Apylinkės teismas nepažeidė LR BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų: skirdamas bausmę atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas paskyrė pagrįstą ir pakankamai motyvuotą bausmę, kurios keisti nėra įstatyminio pagrindo.

Nors G. V. padarė ir nesunkų nusikaltimą, tačiau jis padarytas tiesiogine ir iš anksto apgalvota tyčia, siekiant įžūliais ir smurtiniais veiksmais pademonstruoti nepagarbą nepilnamečiui bei jį sužaloti.

Parenkant bausmės rūšį ir dydį, būtina atkreipti dėmesį į kaltininko asmenybės pavojingumą bei ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl paties kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, kuri jau buvo susiformavusi iki nusikalstamo poelgio. G. V. nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vertinant nusikalstamą veiką padariusio G. V. asmenybę, būtina išskirti jo asmenybės požymius, kurie nulemia šio asmens pavojingumą. Jį nulemia požymiai, apibūdinantys nuteistąjį iki nusikalstamos veikos padarymo t.y. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos bei kiti teisės pažeidimai. Iš bylos medžiagos matyti, jog G. V. buvo du kartus teistas(2002-09-26 bei 2006-05-04) už plėšimus. Abu kartus buvo atsižvelgta į apelianto nurodomas ir jo atsakomybę švelninančias aplinkybes- jam paskirtų bausmių vykdymas buvo du kartus atidėtas. Jau pasibaigus bausmių už padarytas veikas vykdymo atidėjimui, G. V. ir toliau darė nusikaltimus: 2009-07-21 Kauno rajono apylinkės prokuratūra jam nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl veikos numatytos LR BK 284 str. 1d. tik dėl to, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja(b.l. 68-69). Tik praėjus metams po bylos nutraukimo, G. V. padaro tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas aptariamu nuosprendžiu. Taigi, net tris kartus po nusikalstamų veikų padarymo, kaltininkas nebuvo nubaustas realia bausme ir toliau daro nusikaltimus. Būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad nuteistasis ne tik sistemingai daro nusikalstamas veikas, bet ir sistemingai pažeidinėja viešąją tvarką, kelių eismo taisykles, dėl ko ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Tai rodo, jog G. V. paskirtos nuobaudos ir bausmės nepasiekia tikslo sulaikyti šį asmenį nuo tolimesnio antivisuomeninio elgesio ir nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Būtent dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, kolegija daro išvadą, jog teismas galėjo ir turėjo skirti G. V. griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą.

Kolegija atmeta deklaratyvius ir nemotyvuotus skundo argumentus, jog buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą, ignoruotos LR BK 54 str. 2d. 7p., 59 str. 1d. 2p., 61 str. 1d., 2d. nuostatos, pažeistas lygiateisiško proceso principas bei konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, ignoruota teismų formuojama praktika analogiškose bylose.

Iš nuosprendžio matyti, jog teismas atsižvelgė ir į G. V. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę. Nors nuosprendyje jos tiesiogiai neįvardintos, tačiau iš bylos medžiagos bei kaltinimo matyti, kad kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei prisipažino dėl padarytos veikos ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi. Būtent į šias atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes galėjo atsižvelgti ir atsižvelgė apylinkės teismas, todėl nepagrįstas skundo motyvas, kad nebuvo atsižvelgta į paminėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Negalima sutikti su skundo teiginiu, jog visiškai nevertindamas kaltinamojo amžiaus bei šeimyninės padėties, visiškai ignoruodamas daugelį teisingam bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, apylinkės teismas padarė esminių klaidų bausmės individualizavimo stadijoje, todėl pažeidė LR BK 41 str. 2d. 5p., 54 str., 61 str. 1d., 2d. nuostatas.

Akivaizdu, jog skiriant bausmę, teismas gali atsižvelgti ir į kitus kaltininką apibūdinančius požymius: jo amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Paprastai šie požymiai turi reikšmės ir nurodomi skiriant švelnesnę bausmę. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaltinamojo nurodytos aplinkybės t.y. jo šeiminė padėtis ir nepilnamečių vaikų buvimas, materialinė padėtis, verslo liudijimų turėjimas ir pan. aplinkybės negali turėti lemiamos įtakos bausmės rūšiai ar jos dydžiui dėl šioje nutartyje jau aptartų aplinkybių. Akivaizdu, jog ne pirmą kartą darydamas nusikalstamas veikas, kaltininkas visiškai negalvoja apie savo įtaką nepilnamečiams vaikams. Būtent savo su teise prasilenkiančiais poelgiais, tame tarpe ir įžūliu elgesiu kitų nepilnamečių atžvilgiu, jis daro neigiamą poveikį ir mažamečiams vaikams, formuoja jiems antivisuomenines nuostatas. Kolegijos įsitikinimu, nuteistojo prašoma skirti bausmės rūšis-piniginė bauda ne tik kad nepadarys teigiamos įtakos nuteistajam, bet neigiamai paveiks ir jo šeimos, tame tarpe ir mažamečių kaltininko vaikų, materialinę būklę. Todėl skirti būtent šią bausmės rūšį yra ne tik kad netikslinga, bet ir nėra teisinga, o apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo ir LR BK 49 str. 6d. nuostatomis.

Negalima sutikti su skundo teiginiais, jog LR BK 284 str. 1d. sankcijoje numatytos bausmės-trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir jį pažeidžia, todėl taikytinos LR BK 54 str. 3d. nuostatos.

Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prašant skirti bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, būtina motyvuoti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliantas skunde visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai teigia, kad LR BK 284 str. 1d. sankcijoje numatytos bausmės-trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir jį pažeidžia, todėl turėtų būti taikomos jam LR BK 54 str. 3d. nuostatos. Bausmė prieštarauja teisingumo principui tuo atveju, kai aiškiai neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo ir kaltininko asmenybės. Išimtinių pagrindų LR BK 54 str. 3d. taikymui apeliantas nenurodo ir skunde, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo taikyti minėto įstatymo nuostatas.

Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę, turėjo vadovautis ir vadovavosi LR BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis bei skyrė nuteistajam pagrįstą ir teisingą bausmę. Apylinkės teismo sprendimas skirti G. V. dar švelnesnę bausmę, prieštarautų bausmės skyrimo pagrindams, jos paskirčiai, protingumo bei proporcingumo kriterijams, pažeistų asmenų lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus, todėl apelianto skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 1p. kolegija

nutarė:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkas: Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Jurgis KiškisAlgerdas Urbšys