Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei D. K. ir pagal atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui R. K. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas R. K. ir atsakovė D. K. 1991-12-28 įregistravo santuoką, santuokoje gimė du sūnūs, iš kurių sūnus M., gimęs 2002-10-02, yra nepilnametis.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Ieškovas, remdamasis 2002-06-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium" įtvirtintais kriterijais, kuriais remiantis turi būti sprendžiama, su kuriuo iš tėvų, esant ginčui, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta: (i) kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtik­rinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės tei­kiamą paramą, įgyvendinimą; (ii) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; (ii) vaiko norai ir pažiūros, teigia, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamojo vieta turi būti ieškovu, kadangi apeliaciniame skunde nurodytos byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, o ne atsakovė atitinka visus aukščiau išvardintus kriterijus.

Pakeitus kaip nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, kaip nepagrįsta naikintina ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsakovei ir vaikui nustatytas uzufruktas į butą, priklausantį atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

2.Nesuprantamas ieškovo argumentas, kad teismas netinkamai nustatė vaiko poreikiams reikalingą išlaidų dydį. Sūnus lanko krepšinio, šachmatų būrelius, jam turi būti sudaryta galimybė toliau tobulinti savo gabumus šiose srityse. Sūnus auga sportiškas ir sveikas berniukas tik todėl, kad visą laiką atsakovė rūpinosi kokybišku maistu. Net ir gyvenant skurdžiau kiekvienas žmogus stengiasi valgytų kuo geresnį ir sveikesnį maistą.

3. Kreditas buvo paimtas išimtinai ieškovo verslui vykdyti, tačiau verslas, kuriame atsakovė nedalyvavo, nepavyko. Ieškovas nuo pat sutarties pasirašymo banke atsakovę ir banką apgavo. Ieškovas, pažadėjęs daryti bute remontą, paprašė atsakovės pasirašyti po paskolos dokumentais ir šeimos poreikiams gauti paskolą, tačiau, tik gavęs pinigus, juos panaudojo ne butui remontuoti, o savo verslui. Teismo sprendimas kreditinius įsipareigojimus pripažinti solidaria prievole teisiškai yra pagrįstas, nors atsakovė mano, kad visą bankui skolą asmeniškai turi padengti ieškovas. Aš tik vardan visko baigties atsakovė neskundė teismo sprendimo šioje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir uzufrukto nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą teigti, kad abu nepilnamečio M. K. tėvai turi iš esmės vienodas galimybes užtikrinti pagrindinių įstatymuose įtvirtintų berniuko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovės melą, smurtą ieškovo atžvilgiu, alkoholinių gėrimų vartojimą, neištikimybę ieškovui, nelaikytinos netinkamų ieškovės moralinių ir dorovinių savybių įrodymu ir pagrindu sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovės melą yra susijusios su skirtingu šalių ginčo, susijusio su santuokos nutraukimu, aplinkybių nurodymu ir vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių ir šalių kaltės dėl santuokos iširimo, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai, girdint nepilnamečiam sūnui Mangirdui, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino vienas kitam, nepaisė elementarių elgesio šeimoje taisyklių, alkoholinius gėrimus vartoja ne tik atsakovė, bet ir ieškovas (nepilnamečio M. paaiškinimai teismo posėdyje), abu sutuoktiniai buvo vienas kitam neištikimi, sutuoktiniai į savitarpio intrigas įtraukė nepilnametį sūnų, kuris kartu su ieškovu persekiojo ir filmavo automobiliu su kitu vyriškiu važiuojančią atsakovę. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nebuvo ginčijamos. Taigi byloje yra nustatytos aplinkybės apie netinkamą abiejų sutuoktinių elgesį šeimoje, tačiau toks elgesys yra susijęs su sutuoktinių tarpusavio santykiais, o ne nukreiptas į nepilnametį sūnų. Byloje nėra jokių įrodymų apie tokį atsakovės alkoholinių gėrimų vartojimą, kuris galėtų kelti grėsmę nepilnamečio M. teisių ir pareigų užtikrinimui.

Nepilnametis M. K. buvo išklausytas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme (1 t., 219-220 b.l.). Mangirdas teigė, kad su abiem tėvais jis sutaria gerai, jam įdomu ir su tėte, ir su mama. Mangirdas nurodė, kad „Gal su tėte labiau norėčiau gyventi, todėl, kad su tėte daugiau laiko praleidžiu“.

Byloje taip pat buvo atlikta nepilnamečio M. K. psichologinė ekspertizė (2 t., 51-54 b.l.). Ekspertė padarė vienareikšmišką išvadą, kad vaikas dėl tėvų skyrybų ir patiriamo spaudimo pasirinkti gyvenamąją vietą pas vieną iš tėvų patiria lojalumo konfliktą. Ekspertizės akte nurodyta, kad vaikas yra užmezgęs stiprius emocinius ryšius su abiem tėvais. Vaiko nuomonė dėl gyvenimo su vienu iš tėvų nėra pasikeitus, „jis norėtų truputį daugiau gyventi su tėčiu“, psichologinės apklausos ir įvertinimo duomenys taip pat rodo, kad tėtis šiuo metu yra emiciškai reikšmingiausias žmogus. Ekspertė išskyrė keletą priežasčių, kodėl tėtis šiuo metu yra emociškai reikšmingesnis vaikui. Viena iš jų – nerimas ir nesaugumas dėl tėvų skyrybų, kuriuos dar labiau sustiprino tėvui skirta kardomoji priemonė, dėl kurios jis kurį laiką negalėjo gyventi namuose, vaikas, bijodamas vėl netekti tėčio, prie jo labiau prisirišo. Be to, vaikas, nesugebėdamas visapusiškai įvertinti situacijos, pyksta ant mamos dėl šios situacijos. Santykius su mama gali šiek tiek apsunkinti ir tai, kad šeimoje nėra nustatyta nuoseklių elgesio ribų (remiantis pateikta medžiaga, mama nustato vaikui daugiau elgesio taisyklių, daugiau iš jo reikalauja pagalbos namų ruošoje). Šeimoje nėra susitarta ir dėl vaiko mitybos taisyklių (mama taiko vienus reikalavimus, tėtis – kitus), kas taip pat sudaro erdvę įtampai tarp vaiko ir mamos. Ekspertizės akte teigiama, kad vaikas kognityviškai yra pakankamai brandus savo nuomonei suformuluoti ir ją išsakyti, jis taip pat dalinai gali įvertinti savo priimamų sprendimų pasekmes, tačiau savrbu turėti omenyje, kad dėl išgyvenamo lojalumo konflikto ir puoselėjamos šeimos sujijungimo vilties vaikui vis dar sunku visapusiškai įvertinti savo sprendimų pasekmes, vaikui sunku pilnai suprasti, kaip po vieno ar kito sprendimo pasikeis jo gyvenimas.

Taigi, nepilnamečio M. K. išsakyta nuomonė gyventi su ieškovu nėra tvirta: „gal su tėte labiau norėčiau gyventi“, „jis norėtų truputį daugiau gyventi su tėčiu“. Iš ekspertizės akte nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad tokiai nuomonei susiformuoti turėjo įtakos baimė netekti tėčio po to, kai tėvų skyrybų metu ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė ir jis kurį laiką negyveno namuose, pyktis ant mamos dėl šios situacijos, taip pat tai, kad atsakovė nustato sūnui daugiau elgesio taisyklių negu ieškovas. Svarbi ir ekspertės išvada, kad vaikui vis dar sunku visapusiškai įvertinti savo sprendimų pasekmes ir suprasti, kaip po vieno ar kito sprendimo pasikeis jo gyvenimas. Mangirdas jau patyrė situaciją, kai namuose kurį laiką negyveno ieškovas, tačiau nėra patyręs situacijos, todėl ir negali jos tinkamai įvertinti, kai kartu su juo nebegyvens atsakovė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė nuolat rūpinasi kasdieniais M. poreikiais: gamina valgyti, tvarko drabužius, padeda paruošti pamokas, ankščiau už ieškovą grįžta namo (apie 16.30 val.) (M. paaiškinimai), aktyviai dalyvauja M. ugdymo ir lavinimo procese (2 t., 73-75 b.l.). Ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovė rūpinasi sūnumi ir yra orientuota į geriausius jo interesus. Viena iš aplinkybių, į kurią rekomendavo atsižvelgti ekspertė priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra tėvų galimybė užtikrinti vaikui priežiūrą po pamokų, jo fizinių ir psichologinių pareikių patenkinimą. Nustačius M. gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovė turėtų išeiti iš šeimos gyvenamosios patalpos, kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Toks staigus kasdienio artimo M. ir atsakovės bendravimo nutraukimas turės neigiamos įtakos berniuko emocinei būklei, saugumo jausmui. Todėl darytina išvada, kad šiuo metu nepilnamečio M. K. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove geriausiai atitinka berniuko interesus.

Butas, esantis S. S. 58-28, Vilniuje, kuriame gyvena šalys su nepilnamečiu sūnumi Mangirdu, yra šeimos gyvenamoji patalpa, asmeninės nuosavybės teise priklausanti ieškovui (1 t., 24-25 b.l.). Pagal CK 3.71 str. 1 d. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Atsakovė neturi jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis (1 356 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius, 1 t., 90 b.l.), nėra pakankamas gyvenamajam būstui įsigyti, atsakovės galimybę gauti papildomas pajamas riboja dalinis jos darbingumas dėl onkologinės ligos (2 t., 76-83, 88 b.l.). Nepilnametis M. K. teismui yra nurodęs, kad nenorėtų išsikelti iš buto, kuriame dabar gyvena. Butas, esantis S. S. 58-29, Vilniuje, yra 78,87 kv.m. ploto, 4 kambarių. Toks butas yra tinkamas gyventi keturiems asmenims (bute dar gyvena šalių pilnametis sūnus Žygimantas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo ieškovo nuosavybės teisę, nustatydamas gyvenamosios patalpos uzufruktą.

Dėl iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio ir įpareigojimo teigti ataskaitą apie išlaikymui skirtos sumos panaudojimą

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-419/2010 ir kt.).

Pagal atsakovės pateiktą sūnaus poreikių išklotinę sūnaus poreikiams reikia 1 961 Lt per mėnesį (1 t., 109 b.l.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečio poreikiams reikia 1 400 Lt per mėnesį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiuo vystymosi laikotarpiu sūnus labai greitai auga, todėl nauji rūbai ir avalynė jam reikalaingi kiekvienam metų laikui. Sūnus yra labai judrus, žingeidus ir labai domisi aplinkiniu pasauliu, todėl atsakovė stengiasi kuo labaiu praplėsti jo akiratį turiningu laisvalaikio organizavimu. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalių sūnus lanko krepšinio treniruotes, šachmatų būrelį, atsakovė sūnui perka brangesnius ekologiškus maisto produktus. Nors ieškovas apeliaciniame skunde ginčija teismo nustatytą sūnaus išlaikymo dydį, tačiau jokių įrodymų, kad protingiems sūnaus poreikiams patenkinti reikia mažesnės sumos, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nepateikė. Kaip jau nurodyta, dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio sprendžiama kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylas aplinkybes, o ne vadovaujamasi orientaciniu bendru dydžiu. Pagal 2012-06-26 pažymą ieškovo darbo užmokestis yra 5 935 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius (1 t., 40 b.l.). Šios ieškovo gaunamos pajamos kartu su atsakovės pajamomis (1 356 Lt) leidžia šalių sūnui teikti 1 400 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį ir užtikrinti ne tik minimalių būtinųjų poreikių, bet protingų poreikių, susijusių su vaiko lavinimu ir laisvalaikiu, užtikrinimą. Pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteista 1 000 Lt išlaikymo dalis yra proporcinga ieškovo gaunamoms pajamoms (CK 3.192 str. 3 d.).

Nepagrįstas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę teikti ataskaitą apie tai, kaip buvo panaudotos sūnaus išlaikymui skirtos lėšos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė gaunamas lėšas visų pirma skiria savo poreikiams tenkinti ir skoloms mokėti. Priešingai, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė rūpinasi sūnumi ir yra orientuota į geriausius jo interesus Todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė sūnaus išlaikymui gautas lėšas naudos savo kreditoriniams įsiskolinimams padengti, laikytini neįrodytomis prielaidomis.

Dėl prievolės AB SEB bankas pobūdžio

2006-05-10 ieškovas sudarė su AB SEB bankas kredito sutartį Nr.1750618070522-29, kuria ieškovui buvo suteiktas 150 000 Lt kreditas, skirtas šeimos vartojimo preikiams tenkinti, atsakovė raštu pritarė šiam sandoriui (1 t., 13-23 b.l.). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad gauta paskola buvo panaudota santuokos metu įsteigtos UAB „Via Stella“ veiklai (krovininiams automobiliams pirkti, apyvartinėms lėšoms) ir kasdieniams šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas yra nurodęs, kad iš įmonės veiklos gautą pelną buvo tikimasi naudoti šeimos poreikiams tenkinti. Todėl yra pagrindas prievolę pagal kredito sutartį Nr.1750618070522-29 pripažinti solidaria šalių prievole pagal CK 3.109 str. 2 d..

Dėl teismo sprendimo motyvų

Bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo aplinkybės, ar sutuoktiniai 2006-05-10 kredito sutarties Nr.1750618070522-29 pagrindu gautą kreditą panaudojo ne pagal paskirtį, taip apgaudami kreditą suteikusį banką ir leidimą įkeisti šalių gyvenamąją patalpą išdavusį teismą, todėl iš teismo sprendimo šalintinas motyvas, kad "sutuoktiniai pasielgė nesąžiningai, apgaudami teismą ir banką (kredito davėją), panaudojo gautas lėšas ne šeimos poreikiams, o verslui“.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinant aukščiau nurodytus motyvus (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kad "sutuoktiniai pasielgė nesąžiningai, apgaudami teismą ir banką (kredito davėją), panaudojo gautas lėšas ne šeimos poreikiams, o verslui“.