Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nukentėjusiajai D. J., kaltinamajai D. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas - pagrindinis, ištekėjusi, dirba: UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė-pardavėja, neteista , gyv. vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 182 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. sukčiavo, o būtent: 2014 m. gegužės 29 d. apie 14 val., veikdama bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims paskambinus nukentėjusiajai D. J. ir melagingai prisistačius Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėju bei banko darbuotoju paprašius elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, motyvuojant tuo, kad atliekami neteisėti pervedimai, nukentėjusiajai D. J. padiktavus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, iš jos AB „ Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną padarytas bankinis pavedimas 1155,58 € (3990 litų) sumai į AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančią D. R. ( S.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus, pervestus iš D. J. sąskaitos, ji išgrynino 2014 m. gegužės 29 d. per 2 kartus nuimdama bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

2015-02-25 D. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b.l.45 t.2).

Nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1156,74 € ( 3994 Lt) sumoje (b.l.26 t.1).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Leistinais įrodymais pripažįstami tik tie duomenys, kurie gauti baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis, ištirti ir patikrinti teisiamojo posėdžio metu, jų pakankamumas grindžiamas tarpusavio ryšio kaip visumos įvertinimu ir analize, kuri leidžia padaryti neabejotinas išvadas nuosprendžiui pagrįsti.

Minėtais kriterijais ir įstatymo numatytais pagrindais įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas nustatė, kad aukščiau minėtų įrodymų visuma pakankama D. R. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti, todėl darytina išvada, kad kaltinimai D. R. pasitvirtino.

Kaip seka iš nukentėjusiosios D. J. parodymų, jai telefonu paskambinęs nepažįstamas vyras paaiškino, kad per jos sąskaitą yra plaunami pinigai, kuris paprašė elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų, slaptažodžio ir kortelėje esančių kitų kodų. Telefonu nukentėjusioji viską nepažįstamam vyriškiui sudiktavo. Kaip teisme paaiškino nukentėjusioji, nepažįstamo vyriškio balsas bei tonas skambėjo be galo įtikinančiai, jis palaikė visą pokalbį, fone vyriškiui kartas nuo karto itin trumpomis frazėmis (vienu žodžiu: „taip“) pritarinėjo moteriškas balas, todėl atrodė, kad skambinama iš kokios nors rimtos kontoros. Nukentėjusioji tik padiktavusi visus banko kodus ir pabaigusi pokalbį ėmė įtarti, kad kažkas vyksta negero. Tokia jos nuojauta pasitvirtino, nes kitą dieną nuvykus į banką sužinojo, kad iš jos sąskaitos buvo pervesta 3990 litų į D. S. (R.) sąskaitą. Šie nukentėjusios parodymai visiškai nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, jie yra nuoseklūs, vieningai sutampa su kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusiąja, juo labiau, kad D. J. kaltinamąją teisme matė pirmą kartą ir jokių pykčių su ja nėra turėjusi. O nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2014-06-25 AB „Swedbank“ pateiktas D. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriuo nustatyta, kad 2014-05-29 į D. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 3990 litų (b.l.95-96 t.1). Šiuos pinigus D. R. 2014-05-29 nuo savo banko kortelės 14:48:05 val. ir 14:48:31 val. nuėmė per du kartus po 2000 litų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš policijos pareigūnų atlikti veiksmų bei jų tarnybinių pranešimų, esančių byloje, pervedant pinigus iš D. J. sąskaitos į D. S. sąskaitą 2014-05-29 buvo jungtasi iš PUBLIK IP188.69.198.39 ir PUBLIK IP 188.69.214.257, kurie yra kintami UAB“Omnitel“ IP( b.l.108 t.1). Tai, kad įvykio metu nukentėjusioji bendravo ne su tikru pareigūnu, o tik juo apgaulingai prisistačiusiu ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu asmeniu, kuris tuomet atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, patvirtina 2014-06-27 Panevėžio PK KPS pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai bei tarnybinio pranešimo Nr. 50-76-3-PR5-1117 duomenys, kuriais nustatyta, kad nukentėjusiajai D. J. buvo skambinta 2014-05-29 14:14:48 val. ir 14:51:55 val. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė buvo įdėta į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Telefono numeris skambinimo metu jungėsi prie celių 332, o laikotarpyje nuo 2014-05-29 iki 2014-06-05 jungėsi prie celių 332C, 332F. Šių celių buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini) ( b.l.41-42 t.1).

Nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant iš nukentėjusiosios D. J. parodymų, lemiamas veiksnys, kuris padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įgyti nukentėjusiajai priklausančius asmens duomenis, kurių pagrindu jie savo bei kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, ir buvo apgaulingas nukentėjusiosios suklaidinimas, pateikiant melagingą informaciją apie plaunamus pinigus per nukentėjusios banko sąskaitą. Tyčios turinį esant sukčiavimui rodo kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, numato, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir nori tokių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-117/2012). Byloje nėra nustatyta, kas tiksliai, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu ir tuo pasinaudodamas, įtikino ją pateikti informaciją, sudarančią asmens duomenis ir leidžiančią inicijuoti bankines operacijas, o nukentėjusioji taip ir pasielgė, manydama, kad šis nenustatytas asmuo neturi nusikalstamų ketinimų, tačiau analizuojant telefoninių skambučių išklotines bei prisijungimus prie radio bangų perdavimo bokštų, nustatytas ir faktas, kad šiuos duomenis gavo asmuo, kurio mobilaus ryšio telefonas pokalbio su nukentėjusiąja metu jungėsi prie celių 332, 332C, 332F, kurių buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), t.y. Marijampolės pataisos namai. Be to, kitas faktas tvirtina aplinkybes, kad nuimdama pinigus iš bankomato, kaltinamoj D. R. bendravo telefonu su nenustatytu potencialiu nusikalstamos veikos bendrininku, kadangi mobilaus ryšio telefono prisijungimai buvo analogiški. Šie faktiniai bylos duomenys kategoriškai paneigia kaltinamosios parodymus, kad ji, iš bankomato imdama pinigus, tuo metu su niekuo mobilaus ryšio telefonu nebendravo. Teisiamojo posėdžio metu D. R. buvo pateiktos atpažinimui nuotraukos iš bylos, kuriose užfiksuotas jos pinigų nuėmimas iš bankomato bei tuo pat metu vykstantis jos telefoninis pokalbis. Nors D. R. atpažino save, tačiau nesugebėjo paaiškinti, su kuo tuo metu ji bendravo. O jos nurodomo Andriaus egzistavimo nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas.

Nors kaltinamoji D. R. kategoriškai neigė savo kaltę, nurodė, kad ji pati buvo apgauta, tačiau teismas, įvertinęs nukentėjusios parodymus, banko išrašų, telefoninių skambučių bei jų prisijungimo išklotinių analizę, ir bendrai teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetą, daro pagrįstą išvadą, jog tokie kaltinamosios parodymai yra tik gynybinio pobūdžio reakcija, kurios nepatvirtina nei vienas byloje esantis faktas. Tai pat teismas įvertina ir aplinkybes, jog D. R. yra susituokusi su asmeniu, kuris ir įvykio metu, ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, su juo pakankamai aktyviai bendravo, dažnai pervedinėdavo pinigus įvairiems nuteistiems asmenims į Marijampolės pataisos namus, kurių sumos gerokai viršino jos kaip pardavėjos gaunamas realias pajamas, o apie telefoninius sukčiavimus, kaip pati teisme pripažino, buvo girdėjusi tiek iš spaudos, tiek iš televizijos, yra orientuota situacijoje, tad šie bei aukščiau aptarti duomenys susieja D. R. su padaryta nusikalstama veika, ir patvirtina, jog ji aiškiai suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tokiu būdu veikė sąmoningai, tyčia siekdama naudos sau ir kitiems asmenims. Taigi, ji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims paskambinus nukentėjusiajai D. J. ir melagingai prisistačius Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėju bei banko darbuotoju paprašius elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, motyvuojant tuo, kad atliekami neteisėti pervedimai, nukentėjusiajai D. J. padiktavus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, iš jos AB „ Swedbank“ sąskaitos tą pačią dieną padarytas bankinis pavedimas 1155,58 € (3990 litų) sumai į AB „SEB“ banke esančią D. R. ( S.) sąskaitą ir pinigus, pervestus iš D. J. sąskaitos, ji išgrynino 2014 m. gegužės 29 d. per 2 kartus nuimdama bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamosios D. R. nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. J. pareiškė civilinį ieškinį 1156,74 € ( 3994 Lt) sumoje (b.l.26 t.1), teisminio nagrinėjimo metu jį pilnai palaikė ir prašė tenkinti. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. Byloje nustatyta, kad D. J. būtent D. R. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuomet iš nukentėjusios banko sąskaitos buvo sukčiavimo būdu pasisavinti pinigai, D. J. buvo apribotos finansinės galimybės, dėl ko ji patyrė nuostolius, kuriuos nusikalstamos veikos padarymu kaltas asmuo privalo atlyginti. D. R. pripažinus kalta dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę D. R., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamosios asmenybę. D. R. neteista (b.l.47-48 t.2), administracinėmis nuobaudomis bausta - galiojančių nuobaudų neturi (b.l.59 t.2), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (b.l.54 t.2), Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitoje neregistruota ( b.l.52 t.2). Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruota( b.l.56 t.2). Ji dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina du mažamečius vaikus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Esant priteistam dideliam civiliniam ieškiniui bei kaltinamajai turint pastovų darbą, jai neskirtinos tokios bausmių rūšys, kaip viešieji darbai ir bauda. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąją D. R. charakterizuojančius duomenis. nustatant įpareigojimus (BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d.). Teismo nuomone, ši bausmės rūšis yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistosios asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui.

D. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinės plokštelės su elektroninių ryšių tinklų teiktomis paslaugomis (skambučių išklotinėmi), pridedamos prie baudžiamosios bylos (2 t., b.l.69, 83, 88), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 272 str., 276 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.., ir paskirti jai bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo (BK 48 str.), per šį laikotarpį įpareigojant:

1) - būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbu arba mokslais (BK 48 str. 6 d. 1 p.);

2) - nebendrauti su realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis iš laisvės atėmimo vietų, su kuriais nėra susijusi giminystės, šeiminiais ar partnerystės ryšiais (BK 48 str. 5 d. 2 p.);

3) - tęsti darbą (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš D. R. priteisti nukentėjusios D. J. naudai 1156,74 eur (3994 Lt) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktiniai įrodymai: kompaktines plokšteles su elektroninių ryšių tinklų teiktomis paslaugomis (skambučių išklotinėmis), pridedamas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.