- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2-783/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus, Donatas Šernas
- Ieškovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1477-232/2013 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai A. J. dizaino studijai „Daba“ ir A. J., dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, prašydama pripažinti gautas pajamas darbo užmokesčiu, panaikinti paskirtas drausmines nuobaudas, pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, neturtinę žalą bei pripažinti darbo sutartį nutrauktą teismo sprendimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė R. T. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2008-01-21 darbo sutarties Nr. 38 3 ir 6 punktus bei taikyti sąlygas, dėl kurių šalys realiai sulygo, t. y. 1 950 Lt darbo užmokestis ir 8 valandų darbo diena; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia darbo sutarties 2008-05-01 pakeitimo dalį dėl 800 Lt darbo užmokesčio ir taikyti sąlygas, dėl kurių šalys realiai sulygo, t. y. 2 635 Lt darbo užmokestis; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2008-05-01 autorinę sutartį ir taikyti sąlygas, dėl kurių šalys realiai sulygo, t. y. 1 500 Lt darbo užmokestis; 4) priteisti 3 504,48 Lt neišmokėto darbo užmokesčio; 5) priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos; 6) pripažinti 5 015 Lt, gautus iš atsakovo, darbo užmokesčiu; 7) panaikinti drausmines nuobaudas: pastabą, paskirtą atsakovo direktoriaus 2008-07-09 įsakymu Nr. 16, papeikimą – 2008-07-24 įsakymu Nr. 21, atleidimą iš darbo – 2008-07-29 įsakymu Nr. 024; 8) priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti A. J. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias A. J., esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o taip pat nekilnojamuosius daiktus, 81 004,35 Lt sumai, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 81 004,35 Lt sumai atsakovui A. J. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Teismas nurodė, kad tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuotinos atsakovo pinigines lėšos ir/ar turtinės teisės, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovo A. J. darbo užmokestis. Leido iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.
Šalies argumentai
Atsakovas bankrutuojanti A. J. diziano studija „Daba“ 2012 m. spalio 16 d. atskiruoju skundu prašė panaikinti atsakovui A. J. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes patenkinus ieškovės reikalavimą, ji (ieškovė) su finansiniu reikalavimu bus įtraukta į bankrutuojančios A. J. dizaino studijos „Daba“ kreditorių sąrašą ir reikalavimas tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, atsakovo atskirąjį skundą patenkino ir panaikino skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį, nusprendęs, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, jie turėtų būti įtraukti į bankrutuojančios A. J. diziano studijos „Daba“ kreditinių reikalavimų sąrašą ir tenkinami Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka. Taip pat teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 punktas numato, jog kai bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, įmonės skolos gali būti išieškomos iš jos savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe. Šioje byloje pirmos instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas (įmonė) neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, be to bankroto administratorius turi teisę vykdyti išieškojimus iš įmonės savininko turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. T. prašo šią teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog patenkinus ieškinį, bankrutuojanti įmonė turėtų pakankamai turto ir lėšų šiam teismo sprendimo įvykdyti. Be to, bylos nagrinėjimo pirmąja instancija metu, bankroto adminsitratorius pripažino, kad bankrutavusioje įmonėje turto ir lėšų nėra.Kadangi pirmos instancijos teismas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl ieškovės reikalavimų, jos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra nepatvirtintas ir bankroto administratorius neturi pareigos imtis teisinių priemonių šio reikalavimo užtikrinimui.Atsakovas A. J. pagal laidavimą nereabilituojančiais pagrindais yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo diziano studijoje „Daba“ apgaulingai tvarkius apskaitą. Jo neteisėti veiksmai ir didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemones neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyviui A. J..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas bankrutuojanti A. J. diziano studija „Daba“ su atskiruoju skundu nesutinka, nurodo, kad šios įmonės bankroto byla yra nagrinėjama tame pačiame pirmos instancijos teisme, todėl teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo galimybę susipažinti su įmonės finansine padėtimi, kadangi visos administratoriaus ataskaitos ir kreditorių sprendimai yra pateikiami teismui. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį teisme iškėlus bankroto bylą kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą terminą perduoti administratoriui savo reikalavimus ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, nurodyti kaip įmonė užtikrino šių reikalavimų įvykdymą, tačiau ieškovė šiuo pagrindu į bankroto administratorių nesikreipė. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2012 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios A. J. diziano studijos „Daba“ ir jos savininkų kreditinius reikalavimus bendrai 818 596,44 Lt sumai. Pagal priėmimo-perdavimo aktus A. J. bankroto admisnitratoriui perdavė turto už 14 867,78 Lt (balansinė vertė), o tai patvirtina, kad įmonės turto nepakanka kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Be to, A. J. ir jo sutuoktinė E. J. turi paskolą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, kurio 250 448,67 Lt kreditorinis reikalavimas patvirtintas 2011 m. gegužės 6 d. pirmos instancijos teismo nutartimi. 2008 m. birželio 9 d. laidavimo sutarties vykdymo užtikrinimui pagal 2008 m. birželio 16 d. hipotekos lakštą Nr. 01120080016042, A. J. ir E. J. yra įkeitę butą, esantį Žemynos g. 12-75, Vilniuje, kurį 2011 m. rugsėjo 26 d. atsakovo kreditorių susirinkimas nutarė parduoti iš varžytinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu atveju teismas turi diskredijos teisę nuspręsti ar yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat spręsti dėl jų panaikinimo.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovo turto areštą, motyvuodamas ieškinio didele suma (81 004,35 Lt), tačiau 2012 m. spalio 30 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šią nutartį panaikino, motyvuodamas tuo, kad patenkinus ieškovės reikalavimą, ji bus įtraukta į bvankrutuojančios A. J. diziano studijos „Daba“ kreditorių sąrašą, o Įmonių bankroto įstatymas suteikia bankroto administratoriui teisę vykdyti išieškojimus iš įmonės sąvininko turto.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teimso sprendimo įvykdymą arba nepasunkinti jo įvykdymo (CPK 144-145 str.). Tai, kad ieškovė gali tapti kreidotre įmonės bakroto byloje, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti užtikrinti ieškinį, o teismo pareiga spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str.). CPK 149 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, esant pagrįstam suinteresuotos šalies prašymui (CPK 149 str. 1 d.). Bankrutuojančios A. J. dizaino studijos „Daba“ bankroto admisnsitratoriaus prašyme panaikinti apeliantės ieškinio užtikrinimo priemones, tokių pagrindų nenustatyta: prašymas grindžiamas ĮBĮ nuostatomis ir ieškovės glaimybe būti kreditore. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 30 d. nutarties, kuria patnekino įmonės porašymą, turinys abstraktus. Teismas nepagrindė būtinybės panaikinti atsakovui A. J. turtui pritaikytas laininąsias apsaugos priemones, nenurodė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovo A. J. realią turtinę padėtį: turimą asmeninį bei junginės nuosavybes teise valdomą turtą, jo įsigijimo laikotarpį, nes nebūtinai A. J. turimas turtas yra tik tas, kuris perduotas bankroto admsinsitratoriui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant apsaugoti proceso šalių interesų pusiausvyrą jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, realaus ir tinkamo jo įvykdymo užtikrinimui, naikinti teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, areštuojant įmonės sąvininkui priklausantį turtą, nebuvo pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos ieškovės R. T. ieškiniui užtuikrinti, nepažeis bankrutuojančios A. J. diziano studijos „Daba“ ir jos kreditorių tesių, nes teismui patenkinus ieškinį, jos, kaip įmonės darbuotojos, kreditorinis reikalavimas bet kokiu atveju būtų tenkinamas pirmąja eile, kaip tai nustato Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalis.
Remiantis tuo, ieškovės atskirasis skundas tenkinamas ir pirmos instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos rpieminių panaikinimo naikinama (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį.