Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta – 30 parų arešto bausmė;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2020 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2020 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir skirta subendrinta bausmė – 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta – 30 parų arešto bausmė;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2021 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta – 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 parų areštas. Bausmė atlikta,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2022 m. gegužės 9 d. apie 09.00 val. daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia dešinės rankos kumščiu motinai D. G. sudavė ne mažiau vieną smūgį į kairę veido pusę, padarydamas kairės akies vokų išoriniame kampe, nusitęsiančią link apatinio voko vidurio gelsvos spalvos menko intensyvumo poodinę kraujosruvą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą;

b e to, jis 2022 m. gegužės 9 d. apie 09.30 val. būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė nukentėjusiajai D. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S20 FE“ – 300 Eur vertės.

Kaltinamasis M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 4 d. apie 11.00 val. jį ir jo motiną D. G. iš namų išvijo močiutė M. P., nes kilo konfliktas tarp jos ir D. G. dėl buto. Jis su mama nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur kartu gėrė alkoholį. Po kurio laiko su mama nuėjo iki lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame mama užstatė savo planšetę už kurią ji gavo apie 70 Eur. Už gautus 70 Eur jie nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Visą likusią dieną jis kartu su mama vartojo alkoholį. Po to, jiedu su mama D. G. apsistojo nakčiai svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose miegojo iki ryto. 2022 m. gegužės 25 d. mama D. G. grįžo į močiutės butą, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Močiutė jų į vidų neįsileido, nes jie abu buvo neblaivūs. Jie liko daugiabučio namo laiptinėje ir kartu toliau vartojo alkoholį. Jis nepamena ar su mama buvo susiginčijęs ir ar jis trenkė jai į veidą, nes tuo metu buvo labai neblaivus ir jo atmintis apie tą rytą labai miglota. Neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti savo mamai smūgį kumščiu į veidą, nes tai nėra pirmas kartas, kai jis naudojo fizinį smurtą prieš ją. Jis taip pat pamena, kad kažkuriuo metu tą dieną jis buvo nuėjęs į močiutės butą ir buvo paėmęs ten palikta įkrauti jo mamos mobilaus ryšio telefoną. Kodėl jis paėmė tą telefoną neprisimena, tačiau galvoja, kad jis tai padarė, nes norėjo priduoti mamos telefoną į lombardą ir už gautus pinigus nusipirkti dar alkoholio. Neprisimena kada jis buvo nuėjęs į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, priduoti mamos telefoną, bet atsimena, kad už jį gavo 150 Eur. Minėtus pinigus jis išleido alkoholiui ir vienos nakties nakvynei „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini). Dėl savo veiksmų labai gailisi. Taip jis pasielgė būdamas neblaivus ir negalėdamas aiškiai mąstyti (b. l. 58-61).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji D. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 5 d. apie 09.00 val. daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) aukšte, prie lifto patalpos, jos sūnus M. G. jai dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po minėto smūgio jai atsirado mėlynė prie kairės akies. Sūnus M. G. jai sudavė vieną smūgį į veidą, nes tuo metu tarp jų buvo kilęs žodinis ginčas. Daugiau smūgių sūnus jai nesudavė. Mano, kad niekas nematė kaip sūnus jai trenkė į veidą ir tikriausiai niekas nieko negirdėjo, nes didelio triukšmo konflikto metu nebuvo. Po smūgio sūnus liko sėdėti laiptinėje, nes tuo metu ji buvo susipykusi su mama, kuri buvo (duomenys neskelbtini) bute ir nenorėjo su ja pyktis. Sėdėjo apie 15 min. kol ji pastebėjo, kad jos telefono ,,Samsung S20 FE“ baterija pradėjo išsikrauti, dėl ko ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą ir paliko įkrauti savo telefono bateriją. Palikusi telefoną, išėjo iš buto į laiptinę ir grįžo prie sūnaus. Po kokių 10 min. sūnus M. G. atsistojo ir jai pasakė, kad jis taip pat eina pasikrauti savo telefono baterijos. Ji matė kaip jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą ir po kokių 5 min. sugrįžo. Rankoje jis laikė krepšelį su tuščiais buteliais. Matė kaip jis nieko nesakęs nuėjo iki lifto ir juo nusileido iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Tuo metu ji nieko blogo nepagalvojo. Ji toliau liko sėdėti laiptinėje apie 10 min. Po to, nuėjusi į butą pamatė, kad dingo jos telefonas. Vietoje savo telefono ji rado į pakrovėją įkištą sūnui priklausantį telefoną ,,Samsung“. Kai sūnus buvo nuėjęs į butą, namuose buvo jos brolis R. P. ir jos mama M. P. Jie abudu jai sakė, kad nematė kaip jos sūnus paėmė telefoną. Kartu su jos telefonu dėkle buvo jos asmens tapatybės kortelė ir jai priklausanti „SEB banko“ kortelė, kurią ji užblokavo, nes sūnus žino jos PIN kodą. Telefono dėklas nėra permatomas, todėl mano, kad sūnus nežinojo, kad kartu su telefonu paėmė ir jai priklausančius minėtus dokumentus. Pastebėjusi, kad telefonas dingo iš karto kelis kartus skambino sūnui M. G., tačiau jis į skambučius neatsiliepė. Dar po kurio laiko telefonas buvo išjungtas. Tą pačią dieną, apie 12.00 val., ji paskambino policijai, pranešė apie patirtą fizinį skausmą, kurį jai sukėlė sūnus, taip pat informavo apie dingusį telefoną, kurį, kaip ji buvo įsitikinusi, paėmė sūnus M. G. Visus pinigus M. G. nurodė, kad pragėrė ir nemažą dalį pinigų išleido nakvynei „(duomenys neskelbtini)“. Jai pinigų už telefoną jis negrąžino. 2022 m. gegužės 11 d. policijoje grąžintas jos pagrobtas mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung S20 Fe“. Nurodė, kad telefonas grąžintas sveikas, todėl turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nereikš. Asmens tapatybės kortelė ir „SEB banko“ kortelė jai grąžintos ir dėl jų pretenzijų sūnui neturi. Patikrinusi savo „SEB banko“ paskyrą matė, kad pinigų nuo sąskaitos sūnus nebuvo nusiėmęs (b. l. 81-84, 136-146).

Iš 2022 m. gegužės 5 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. gegužės 5 d. 11.45 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ryte sūnus trenkė pranešėjai į galvą. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo gautas vyr. patrulės I. S. tarnybinis pranešimas apie tai, kad nuvykus nurodytu adresu, namuose rasta D. G., kuri teigė, kad po žodinio konflikto su savo sūnumi M. G. dėl mobilaus ryšio telefono, būnant namo laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) aukšto ir užlipimo ant stogo, sūnus tyčia vieną kartą trenkė ranka jai prie kairės akies, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to pasišalino. Patikrinus D. G. blaivumą, jai nustatytas – 1.36 promilių girtumas, M. G. nesulaikytas (b. l. 1-6).

Iš 2022 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Tyrimui reikšmingų aplinkybių nefiksuota (b. l. 11-13).

Iš 2022 m. gegužės 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad lombardo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune darbuotojas A. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S20 FE“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-117).

Iš 2022 m. gegužės 11 d. pakvitavimo matyti, kad nukentėjusiajai D. G. grąžintas jai priklausantis „Samsung Galaxy S20 FE“ (b. l. 106-109).

2022 m. gegužės 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ž. M. išvadoje Nr. G 838/2022 (02) nurodyta, kad D. G. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokų išoriniame kampe. Konstatuotas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminio kontakto metu prieš daugiau nei 18 val. iki apžiūros. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamosios kūno padėties traumos metu pagal turimus duomenis negalima. Konstatuotas sužalojimas nebūdingas griuvimui. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumoms aplinkybėms, nėra. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 101-103).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad M. G. 2022 m. gegužės 9 d. apie 09.00 val. daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia dešinės rankos kumščiu motinai D. G. sudavė ne mažiau vieną smūgį į kairę veido pusę, padarydamas kairės akies vokų išoriniame kampe, nusitęsiančią link apatinio voko vidurio gelsvos spalvos menko intensyvumo poodinę kraujosruvą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios D. G. parodymai, kad konflikto metu sūnus M. G. jai dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po minėto smūgio jai prie kairės akies atsirado kraujosruva. Specialisto išvada patvirtina, jog D. G. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokų išoriniame kampe, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms nėra.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus, su kuriuo ji kartu gyvena, jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad svetimo turto užvaldymas padarytas pasisavinimo tikslu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnį kilti būtina nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, tai yra kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. G. padarė vieną svetimo turto vagystę, tai yra iš namų pagrobė nukentėjusiajai D. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S20 FE“, kurio vertė – 300 Eur. Jis kaltę pripažino, nurodė, kad pagrobtą mamai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną pridavė į lombardą ir už jį gavo 150 Eur, o gautus pinigus išleido alkoholiui ir vienos nakties nakvynei „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo nurodomas aplinkybes patvirtina 2022 m. gegužės 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, jog lombardo darbuotojas pateikė nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, taip pat nukentėjusiosios D. G. parodymai, kad ji pati matė kaip jos sūnus, žinodamas, jog ji nunešė savo mobiliojo ryšio telefoną į butą jo baterijai įkrauti, nuėjo į tą butą įkrauti savojo telefono baterijos, tačiau išėjęs iš buto, nusileido liftu ir išėjo iš daugiabučio. Už keliolikos minučių, jai užėjus į minėtą butą pasiimti savojo mobiliojo ryšio telefono, jo toje vietoje, kurioje jį paliko, nebebuvo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. G., suvokdamas savo veiksmų tyčią, siekė užvaldyti svetimą turtą ir savo sumanymą pilnai įgyvendino slapta jį pagrobdamas. Kadangi pagrobto turto vertė yra 300 Eur, tai yra viršija 5 MGL (250 Eur), kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Esant BK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – areštu (b. l. 184-193).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo M. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus bei vagystes (b. l. 154-160), baustas administracine tvarka (164-167), yra gydytas/konsultuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 153), (duomenys neskelbtini) lankėsi (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (b. l. 150-152). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-505/2022 konstatuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 175).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – areštas, nustatant ilgesnį nei vidutinis terminą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 176-179), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 70 (septyniasdešimt) parų arešto;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, skirti 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir skirti galutinę bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. G. sulaikymo dienos.

M. G. nurodyti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

M. G. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.