Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. U. ir M. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų, taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. D. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

G. U. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteista laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų, taip pat pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnyje, ir nuteista laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. U. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 237 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams 6 mėnesiams, taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir V. M. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Dėl V. M. apeliacinis skundas nepaduotas.

Iš M. D. ir G. U. priteista 3000 litų nukentėjusiajai I. V. padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 650 litų padarytai materialinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. ir G. U. nuteisti už tai, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. nuo 15 val. iki 2006 m. rugsėjo 13 d. 3 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu dėl asmeninių paskatų, veikdami bendrai bei pasitelkę asmenį, nesulaukusį Lietuvos Respublikos BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, – A. L. , gim. 1994-07-26, ilgą laiko tarpą bendrais veiksmais, tyčia, suduodant daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam P. B. , iš jų M. D. suduodant rankų kumščiais ir spiriant kojomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 13 kartų į galvą, pilvą, šonus, krūtinę, nugarą, kojas, rankas bei kitas kūno vietas, laužtuvu suduodant ne mažiau kaip 7 kartus per galvą, rankas, šonus, kojas bei kitas kūno vietas, kirvio bukąja dalimi suduodant ne mažiau kaip 10 kartų per kojas, pečius, rankas, šonus, nugarą bei kitas kūno vietas, verčiant nukentėjusįjį žodžiais ir elgesiu save žeminti, A. L. suduodant rankomis ir spiriant kojomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 7 kartus per galvą, nugarą, pilvą, šonus, rankas, užpakalį, kojas bei kitas kūno vietas, ne mažiau kaip 10 kartų kirvio bukąja dalimi ir laužtuvu suduodant per pečius, nugarą, šonus, rankas, kojas, galvą bei kitas kūno vietas, G. U. suduodant ranka ir spiriant kojomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 13 smūgių į galvą, krūtinę, pilvą, šoną bei kitas kūno vietas, užmetant svarmenį ne mažiau kaip 2 kartus ant galvos, krūtinės, šonų, pilvo, iš viso bendrais veiksmais, esant ne mažiau kaip 111 trauminių faktorių, padarė nukentėjusiajam P. B. didelį skausmą ir kančias sukėlusius sužalojimus: muštines žaizdas kairėje momeninėje srityje, dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje ir kairės ausies kaušelyje bei žastuose, alkūnių sąnarių srityje, krūtinės ląstos užpakalinės sienos dešinėje, dešinėje šlaunyje ir dešinio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas ausų kaušeliuose, kaktos kairėje ir momeninėje srityje, kairiame antakyje bei akiduobės ir smilkininėje srityje, dešinėje smilkininėje srityje, dešinėje ir kairėje smilkininėse (užausinėse) srityse, kairėje smilkininėje srityje, kairės akies vokuose ir paakio srityje bei antakyje ir smilkininėje srityje, kairiame skruoste, poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke ir antakyje, akiduobės ir paakio projekcijoje, kaktos kairėje, nosyje, dešinėje smilkininėje srityje ir žande, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas lūpų gleivinėse, kraujosruvą kairės akies viršutinio voko junginėje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje ir kairėje momeninėje srityje bei apie žaizdas, dešinėje pakaušinėje ir dešinėje pakaušinėje ir momeninėje srityse, kraujosruvas smilkininiuose raumenyse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš smegenėlių pusrutulių, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje ir žaste, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, dešiniame žaste ir dilbyje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje bei riešo sąnario srityje, kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, abipus krūtinės ląstos ir užpakalinėje sienoje dešinėje, kairiame sėdmenyje ir šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje blauzdoje kulkšnies srityje, kairės kulkšnies srityje, odos nubrozdinimus veide, kairės ausies kaušelyje, kairiame petyje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje, dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje ir kairio kelio sąnario srityje, krūtinės ląstos kairėje bei kairėje pažastinėje duobėje, krūtinės ląstoje bei kairiame žaste ir krūtinės ląstos užpakalinės sienos dešinėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, paviršinę pjautinę žaizdą ir odos įbrėžimą dešinėje blauzdoje, kraujosruvą krūtinės ląstos priekinės sienos dešinės pusės raumenyse, kairiųjų penkto-septinto ir aštunto šonkaulių lūžius, dešiniųjų aštunto-dešimto, aštunto-dvylikto ir devinto-dvylikto šonkaulių lūžius, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimą, inksto plyšimą, ir taip itin žiauriai ir kankindami, pasitelkę asmenį, nesulaukusį Lietuvos Respublikos BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, – A. L. , gim. 1994-07-26, nužudė nukentėjusįjį P. B. , nes dėl bendro kūno sumušimo, lydimo dauginių sužalojimų bei abipusių šonkaulių lūžių, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimo, inksto plyšimo, kuris komplikavosi nedideliu ūmiu išoriniu bei vidiniu nukraujavimu, nedideliu galvos smegenų pabrinkimu, potrauminiu šoku, P. B. įvykio vietoje mirė.

Be to, M. D. ir G. U. nuteisti už tai, kad į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką, t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. 15 val. iki 2006 m. rugsėjo 13 d. 7 val., M. D. namuose adresu: Telšių m., Luokės g. 43, išgertuvių metu dėl asmeninių paskatų kilus konfliktui tarp jų ir P. B. , ėmę mušti bei žaloti nukentėjusįjį P. B. , žodžiais ir asmeniniu pavyzdžiu ilgą laiko tarpą skatindami mažametį A. L. , gim. 1994-07-26, daryti nusikalstamą veiką - kartu su jais suduoti daugybinius smūgius P. B. į įvairias kūno vietas ir jį itin žiauriai nužudyti, taip padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, įtraukė vaiką – A. L. – į nusikalstamą veiką.

Nuteistoji G. U. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendį ir jai paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę sušvelninti.

Apeliantė skunde nurodo, jog visiškai prisipažįsta padariusi nusikaltimą ir labai dėl to gailisi. Taip pat nurodo, jog apsvaigimas nuo alkoholio buvo pagrindinė nusikaltimo padarymo priežastis.

Nuteistoji teigia, kad nukentėjusysis – jos buvęs sugyventinis ir jiems gyvenant kartu jis ne kartą vartojo prieš ją smurtą, visaip skriaudė, todėl išgertuvių metu jai kilo mintis atsilyginti jam, tačiau P. B. mirties ji nenorėjo, tik norėjo, kad jis pajustų tą skausmą, kurį buvo sukėlęs jai ankščiau.

Apeliantė mano, kad jai paskirta bausmė yra per griežta. Nors praeityje ji teigia ir buvusi vieną kartą teista, tačiau ne už sunkų nusikaltimą ir teistumas yra išnykęs.

Nuteistoji prašo atsižvelgti į jos sveikatos būklę – ji serga atviros formos tuberkulioze, kuri yra praktiškai neišgydoma, o laisvės atėmimo vietoje ji nebus tinkamai gydoma.

Nuteistasis M. D. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti.

Apeliantas teigia, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tendencingai ir neobjektyviai. Į jo parodymus nebuvo kreipiama dėmesio, o jo kaltė buvo įrodinėjama tik mažamečio liudytojo A. L. parodymais.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog įvykio metu jis nevartojo alkoholio. Tą patvirtino ir kiti nusikaltimo dalyviai. Taip pat apeliantas nurodo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kaip alkotesterio parodymai ar kraujo tyrimo rezultatai, kurie galėtų patvirtinti, kad įvykio metu jis buvo vartojęs alkoholio. M. D. mano, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Apeliantas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojo A. L. parodymai nuolat keitėsi ir ne jo (apelianto) naudai. Šie parodymai buvo palankesni nuteistajam V. M. . Nuteistasis mano, kad taip atsitiko todėl, jog liudytoją A. L. ir nuteistąjį V. M. sieja artimi ryšiai (V. M. yra A. L. motinos sugyventinis), nuteistasis V. M. buvo suimtas 10 dienų ir paleistas į laisvę galėjo daryti įtaką A. L. parodymų davimui. Apeliantas daro tokią išvadą, nes liudytojas A. L. pradėjo keisti parodymus po V. M. suėmimo termino pasibaigimo.

Nuteistasis nurodo, kad konfliktas su nukentėjusiuoju P. B. prasidėjo dėl pastarojo žeminančio ir įžeidžiančio elgesio. Nukentėjusysis net ėmėsi fizinio smurto, t. y. stumdė G. U. . Konfliktas peraugo į muštines, tačiau nuteistasis teigia, jog nenorėjo nužudyti P. B. .

Apeliantas nurodo, kad jis bandė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau nuteistasis V. M. neleido to padaryti sakydamas, jog su greitąja medicinos pagalba atvažiuos ir policija. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis teigia minėjęs, jog bandė iškviesti greitąją pagalbą ir prašė iškviesti liudytoją, kuris paliudytų, kad jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Nuteistasis nurodo, jog yra įtrauktas į psichikos sveikatos centro įskaitą. Teisminio nagrinėjimo metu jis teigia prašęs paskirti psichiatrinę ekspertizę, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Apelianto manymu, tai padaryti yra būtina.

Apeliantas nurodo, kad turi mažametį sūnų ir, nors ir negyvena su jo motina, palaiko su juo ryšį ir padeda jam kuo gali, taip pat dėjo pastangas susirasti darbą ir sutvarkyti savo gyvenimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija nenustatė duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo M. D. apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tendencingai ir neobjektyviai.

Šis nuteistasis be pagrindo teigia, kad jo kaltė įrodinėjama tik mažamečio liudytojo A. L. parodymais. Pats M. D. iš dalies pripažino savo kaltę dėl nužudymo, nurodydamas, kad vieną kartą laužtuvu ir apie 5-6 kartus kumščiais sudavė nukentėjusiajam per galvą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis M. D. pripažino ir spardęs nukentėjusįjį (b. l. 36, t. 2). Parodymų patikrinimo vietoje metu jis taip pat pripažino ne tik sudavęs laužtuvu, bet ir keletą kartų spyręs nukentėjusiajam (b. l. 41-42, t. 2).

Nuteistoji G. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. D. sudavė laužtuvu nukentėjusiajam per galvą, tačiau neigė, kad jis nukentėjusįjį spardė ar mušė kirvuku. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad M. D. nukentėjusiajam sudavė ne tik tą vieną smūgį laužtuvu per galvą, bet ir daugiau smūgių laužtuvu per rankas, šonus, kojas, spardė jį į įvairias kūno vietas, mušė kirvuko bukąja dalimi (b. l. 167-169, t. 1).

Teismo posėdyje G. U. ir M. D. neigė savo ankstesnių parodymų teisingumą, tvirtindami, kad protokoluose užrašyta neteisingai. G. U. nurodo ikiteisminio tyrimo metu buvusi pasimetusi, o M. D. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo vartojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Tačiau tokie paaiškinimai, kuriais neigiamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumas, nėra įtikinami. Teiginiai dėl psichinio ar fizinio smurto vartojimo prieš M. D. nėra niekuo patvirtinti. Parodymų patikrinimo vietoje metu ir minėtų apklausų metu dalyvavo įtariamųjų gynėjai, todėl tyrimą atlikusių pareigūnų neteisėtų tyrimo priemonių naudojimas bei neteisingas protokolų surašymas buvo negalimi. Kad M. D. nebuvo priverstas duoti vienokius ar kitokius tyrėjams reikalingus parodymus, galima spręsti ir iš jo parodymų turinio. Jis prisipažino atlikęs tik nedidelę dalį jam inkriminuotų veiksmų, taigi, jis turėjo galimybę duoti tokius parodymus, kokius reikėjo jam pačiam, o ne bylą tyrusiems pareigūnams.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis ir minėtais iki teismo duotais apeliantų parodymais, todėl nepagrįstas M. D. apeliacinio skundo argumentas, kad A. L. parodymai yra vienintelis jo kaltės įrodymas. Negalima sutikti ir su M. D. apeliaciniame skunde išdėstyta A. L. parodymų turinio kritika. Apeliantas teigia, kad šio liudytojo parodymai nenuoseklūs, kad parodymai ne apelianto naudai pasikeitė po to, kai iš suėmimo buvo paleistas A. L. patėvis V. M. . Tačiau tokie tvirtinimai nėra teisingi. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. L. parodė, kad M. D. sudavė nukentėjusiajam su montiruote per galvą, spardė jį, vėliau mušė kirvuko bukąja dalimi. Mušė ir jis pats bei G. U. (b. l. 67-69, t. 1). Pirmosios instancijos teisme šio liudytojo parodymai apie smurtą prieš nukentėjusįjį labai panašūs į tuos, kuriuos A. L. davė ikiteisminio tyrimo teisėjai, todėl vertinti juos kaip nenuoseklius nėra pagrindo. Tiesa, 2006-09-13 apklausiamas pas tyrėją šis liudytojas buvo parodęs, kad nukentėjusįjį mušė bei spardė ir V. M. (b. l. 62-64, t. 1), tačiau apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją tai paneigė ir negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi jo parodymai dėl V. M. veiksmų. Tačiau tai neduoda pagrindo šio liudytojo parodymus laikyti visiškai neteisingais, nes apie tai, kad P. B. būtų mušęs V. M. , daugiau niekas neparodė, net ir apeliantai. O liudytojo A. L. parodymus apie M. D. veiksmus patvirtina jau aptarti jo paties ir G. U. parodymai. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausoje dalyvavo ir įtariamieji. Ši apklausa vyko 2006-09-14. V. M. išbuvo sulaikytas ir suimtas nuo 2006-09-13 iki 2006-09-22 (b. l. 87, 118, t. 1). Šie duomenys paneigia M. D. apeliacinio skundo teiginius, kad paleistas į laisvę V. M. galėjo daryti įtaką A. L. parodymų davimui ir kad A. L. pradėjo keisti parodymus po V. M. suėmimo termino pasibaigimo.

Iš G. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriais kolegija dėl anksčiau nurodytų motyvų vadovaujasi, matyti, kad konflikto P. B. nesukėlė. G. U. parodė, kad begirtaujant jai, M. D. ir P. B. kilo kalba apie jos ir P. B. buvusį bendrą gyvenimą ir ji ėmė priekaištauti už buvusias skriaudas. Ją ėmė palaikyti M. D. , kuris gana greitai išsitraukė iš po lovos laužtuvėlį ir juo sudavė P. B. per galvą. P. B. į smūgį nesureagavo ir nieko nedarė. Toliau girtaujant P. B. ir M. D. susiginčijo, tada M. D. P. B. toliau mušė (b. l. 167, t. 1). Kad P. B. nekėlė grėsmės G. U. ir pastarosios nebuvo nuo ko ginti, matyti ir iš teisme duotų šios nuteistosios parodymų. Pirmosios instancijos teisme G. U. parodė, kad „mes susimušėme ir susipykome už senas padarytas skriaudas“ (b. l. 192, t. 2.). Kad P. B. įvykio metu būtų ką nors neteisėto daręs prieš G. U. ir kad pastarąją būtų reikėję ginti, neparodė ir liudytojas A. L. .

Šie duomenys paneigia M. D. apeliacinio skundo teiginius, kad smurtą prieš P. B. jis pavartojo gindamas G. U. . Nors M. D. teigia nenorėjęs nužudyti P. B. , jo veika tinkamai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas itin žiauriai, nes P. B. abiejų nuteistųjų bei kartu veikusio mažamečio buvo mušamas ilgą laiką, jam padaryta net 111 sužalojimų, tarp jų šonkaulių lūžiai, inksto plyšimas, kas sukėlė nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir kančias.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Greitosios medicinos pagalbos jis neiškvietė, kitokios pagalbos nukentėjusiajam taip pat nesuteikė. Ketinimas iškviesti medikus, apie kurį nurodo apeliaciniame skunde M. D. , nebuvo realizuotas, nors rimtų kliūčių tai padaryti nebuvo. Ar jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną ar ne, nėra svarbi aplinkybė, nes nusikaltimas padarytas mieste ir norint iškviesti pagalbą, tai nebūtų sunku padaryti panaudojant savo ar kito asmens telefoną, paskambinant iš taksofono, kreipiantis į kaimynus ar praeivius ir kitais būdais. Iš M. D. parodymų pirmosios instancijos teisme galima spręsti, kad tokio ketinimo jis nerealizavo tik dėl to, kad V. M. pasakė, jog su medikais atvyks ir policija (b. l. 189, t. 2). Tai įrodo, jog apeliantas nesiekė suteikti realią pagalbą nukentėjusiajam.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė dvi M. D. atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Neginčijama, kad nužudymą padarė bendrininkų grupė. M. D. ginčija įvykio metu buvęs girtas. Kad nebuvo girtas įvykio metu, jis teigė ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau tokį teiginį paneigia kiti įrodymai. Parodymų patikrinimo vietoje metu pats M. D. parodė, kad dar prieš kylant konfliktui girtavo kartu su P. B. (b. l. 41-42, t. 1). Apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat parodė, kad tą dieną (2006-09-12) girtavo dar iki ateinant P. B. , tiek šiam atėjus dar iki prasidedant konfliktui (b. l. 36, t. 2). Apie tai, kad M. D. girtavo dar iki konflikto pradžios, apklausiama kaip įtariamoji parodė ir G. U. (b. l. 167-169, t. 1). Jau nurodyta, kodėl šiais parodymais kolegija vadovaujasi. Pirmosios instancijos teisme V. M. patvirtino, kad jo parodymai, esantys b. l. 103, t. 1, yra teisingi. Juose taip pat parodoma apie tai, kad M. D. girtavo dar iki ateinant P. B. , taip pat ir šiam atėjus dar iki prasidedant konfliktui. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas A. L. parodė, kad atėjus pas M. D. visi gėrė degtinę. Atėjus P. B. visi gėrė toliau ir tik tada kilo konfliktas (b. l. 67-69, t. 1). Visuma šių vieni kitus patvirtinančių duomenų paneigia nuteistojo M. D. aiškinimą, kad iki konflikto jis nebuvo girtas. Iš A. L. parodymų matosi, kad M. D. įvykio metu kabinėjosi prie P. B. , reikalavo jį prisipažinti dėl jokios reikšmės M. D. neturinčių dalykų apie tai, kaip P. B. atliko laisvės atėmimo bausmę. Tai patvirtina, kad tokia jo būsena - girtumas - turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš M. D. parodymų matyti, kad jis suvokė, kas vyksta, ir jo pasakojimai apie įvykį neduoda pagrindo įtarti, kad jis nesugebėjo suvokti ar valdyti savo veiksmų. Specialistas byloje yra pateikęs išvadą, kad dėl M. D. nustatytos diagnozės – psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo – netikslinga atlikti asmens psichinės būklės tyrimą (b. l. 105, t. 1). Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismui nebuvo reikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę M. D. psichikos būklei tirti, nes abejonių dėl jo pakaltinamumo nekilo.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į: „1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes“. Kaip minėta, yra dvi M. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo teiginys apie nuoširdų gailestį dėl nusikaltimo padarymo vertintinas tik kaip deklaracija, kadangi iš jo parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pripažino tik dalį veiksmų, be pagrindo kaltino P. B. išprovokavus nusikaltimą. Apeliantas padarė du nusikaltimus, tarp jų ir tyčinį labai sunkų. Ši nusikalstama veika baigta. Apeliantas nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, nedirbo. Šie duomenys nėra palankūs apeliantui, atvirkščiai – rodo jo padidintą pavojingumą visuomenei. Jie neteikia pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas griežtą ir sankcijos vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl to, kad apeliantas turi sūnų, gyvenantį atskirai su vaiko motina, nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką paskirta bausmė neturėjo įtakos galutinei bausmei, be to, ji savo dydžiu taip pat nėra per griežta, nes, esant toms pačioms atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, tik mažiau nei pusmečiu viršija įstatymo numatytos sankcijos vidurkį.

Dėl nurodytų motyvų nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad G. U. iš tiesų serga aktyvia atvira plaučių tuberkulioze (b. l. 13, t. 2). Pažymėjime nurodyta ir tai, kad ši jos liga yra gydoma laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Taigi, negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad liga laisvės atėmimo vietoje negydoma, ir remiantis tuo pagrindu tenkinti prašymą švelninti bausmę.

Nėra pagrindo nesutikti su nuteistąja, kad jos veiksmams turėjo įtakos girtumas, tačiau tai nelaikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atvirkščiai – tai sunkina jos atsakomybę. Nustatyta ir kita jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupės. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pati G. U. gana aktyviai dalyvavo nužudant P. B. , atlikdama nemažai smurto veiksmų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės sankcijos vidurkis už Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įvykio metu buvo 12 metų ir 6 mėnesiai. Atsižvelgiant į gana aktyvų nuteistosios vaidmenį nužudant, į tai, kad nėra teigiamai ją charakterizuojančių duomenų ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, G. U. už nužudymą paskirta 6 mėnesiais už sankcijos vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nulėmusi ir galutinę bausmę, nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina. Dėl nurodytų motyvų ir nuteistosios G. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų G. U. ir M. D. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjaiAloyzas KruopysDalia BajerčiūtėSvajūnas Knizleris